Mokslininkai jau keturiasdešimt metų žino, kad Alzheimerio ligos pažeistose smegenyse nepakanka neuronus persiunčiančios medžiagos – acetilcholino, o ji būtina atminčiai ir mokymuisi. Vadinasi, verta stimuliuoti nervų ląsteles, kad būtų galima sukaupti kuo daugiau informacijos ir sulėtinti proto funkcijų blogėjimą. Būtent tam vartojamas vaistas „Aricept“. Stebėtina, tačiau Louelyje įsikūrusio Masačusetso universiteto mokslininkai teigia, kad obuolių sulčių poveikis – toks pats.
Tyrėjai atskiedė vandenį, kuriuo buvo girdomos senos pelės, obuolių sulčių koncentratu. Tai paskatino geresnę acetilcholino gamybą jų smegenyse. „Dar didesnę nuostabą sukėlė faktas, – teigia vyriausiasis tyrėjas ir ląstelių neurobiologas, mokslų daktaras Thomas Shea, – kad pelės pradėjo daug greičiau judėti, ėmė tiksliau mąstyti ir geriau perprasdavo užduotis.“
Pavyzdžiui, jos ėmė gebėti apsukriau judėti labirintais. Mokslininko teigimu, būtent dėl obuolių sulčių nervinėse ląstelėse padidėjo acetilcholino kiekis. Kiek sulčių buvo sugirdyta pelėms? T. Shea žodžiais, skaičiuojant pagal žmogaus ekvivalentą, kiekis būtų lygus dviem 8 uncijų sulčių stiklinėms (maždaug po 230 mililitrų – aut. past.) arba nuo dviejų iki trijų obuolių per dieną.
Jis aiškina, kad obuolių sultys skatina acetilcholino gamybą, nes aprūpina organizmą antioksidantais, daugiausia kvercetinu, kuris apsaugo neuronus nuo laisvųjų radikalų poveikio. Stebėtina, kad atlikus bandymus mėgintuvėliuose paaiškėjo, jog obuolių sultys gali padėti užkirsti kelią Alzheimerio ligą sukeliančioms beta amiloido plokštelėms susidaryti smegenyse.
Ką daryti? Galite pasikliauti sena patarle, kad vienas obuolys per dieną (rekomenduojame du obuolius arba dvi stiklines sulčių) atitolina vizitą pas gydytoją. Šiuo atveju vizitą pas neurologą, dirbantį su vyresniojo amžiaus žmonėmis. Kuo dar naudingi obuoliai? Jie taip pat padeda kovoti su uždegimais, juos valgant sumažėja antrojo tipo diabeto rizika, užkertamas kelias aukštam kraujo spaudimui, insultui ir parodontozei bei sužadinamas antsvorį sukeliančių riebalų deginimas. Kitaip sakant, užkertamas kelias visiems veiksniams, sukeliantiems Alzheimerio ligą. Ir tai visiškai rimta. Remiantis vyriausybės užsakymu atlikta analize įrodyta, kad žmonės, kurie kasdien išgeria po stiklinę obuolių sulčių, suvalgo didelį obuolį arba puodelį obuolių piurė, net 21 procentu dažniau išlaiko liekną juosmenį, vadinasi, nepriaugę antsvorio turės daugiau šansų išvengti Alzheimerio ligos.
STENKITĖS IŠLAIKYTI PUSIAUSVYRĄ
Gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą leidžia užbėgti už akių silpnaprotystei.
Ar ilgai galite išstovėti ant vienos kojos? Atlikę tokį paprastą pusiausvyros testą galėsite išsiaiškinti, ar patenkate tarp tų žmonių, kuriems tikimybė susirgti Alzheimerio liga didelė. Vašingtono universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kuriuo įrodė, kad sumenkus fizinei pusiausvyrai, pasireiškė pirmieji būsimos silpnaprotystės ženklai, net dar nespėjus nusilpti atminčiai.
Darbuotojai ištyrė 2 288 žmones, kurių amžius buvo nuo šešiasdešimt penkerių ir daugiau, gebėjimą fiziškai funkcionuoti. Tiriamieji neparodė jokių silpnaprotystės ženklų. Po šešerių metų 319 asmenų pasireiškė silpnaprotystė. Padaryta išvada, kad tiems, kurie pradėjus tyrimą gebėjo išlaikyti geriausią pusiausvyrą ir vikriai vaikščioti, tikimybė nukentėti nuo silpnaprotystės buvo net tris kartus mažesnė, palyginti su tais, kurių fizinis aktyvumas buvo kur kas mažesnis. Panašiai galima teigti ir kalbant apie žmones, kuriems būdingas nedidelis atminties sutrikimas. Remiantis neseniai Italijoje atliktu tyrimu, daugumai vyresnių nei šešiasdešimties metų žmonių, gebėjusių išlaikyti pusiausvyrą, tikimybė susirgti Alzheimerio liga taip pat buvo mažesnė, nes ligos progresavimo tempas buvo kur kas lėtesnis. Kuo fizinė pusiausvyra prastesnė, tuo greičiau menkėja galimybė išlikti atspariam silpnaprotystei. Prancūzijoje buvo atliktas Alzheimerio liga sergančių ligonių tyrimas. Tikimybė, kad tų ligonių, kurie negebėjo išstovėti ant vienos kojos ilgiau nei penkias sekundes, atmintis ir smegenų pažintinės funkcijos laikui bėgant suprastės, išaugo du kartus.
Pradedant maždaug nuo keturiasdešimtųjų gyvenimo metų jūsų pusiausvyra pradeda prastėti, taip nutinka dėl dviejų pagrindinių priežasčių: kulkšnys, kojos ir klubai nusilpsta, dėl nedidelių smegenų pažeidimų progresyviai silpsta vestibiuliarinė sistema, kontroliuojanti kūno pusiausvyrą.
Kaip teigia Niujorko universitete medicinos mokslų daktare dirbanti ir fizinės terapijos profesorės pareigas einanti Marilyn Moffat, paprastai žmonės nuo trisdešimties iki septyniasdešimties metų turėtų išstovėti ant vienos kojos 30 sekundžių atmerktomis akimis ir sukryžiavę rankas ant krūtinės. Tarp septyniasdešimties ir septyniasdešimt devynerių metų – 28 sekundes, o po aštuoniasdešimties metų – 21 sekundę. Jai pritaria medicinos mokslų daktaras Johnas E. Morleyʼis, einantis geriatrijos profesoriaus pareigas Šventojo Luiso universiteto įsteigtoje Medicinos mokykloje. Jis teigia, kad norint atlikti kuo tikslesnį senstančio žmogaus pusiausvyros testą, tas žmogus turėtų atsistoti ant vienos kojos ir užsimerkti. Nustebtumėte sužinoję, kaip stipriai gali pablogėti jūsų pusiausvyra, kai stovite užmerktomis akimis. Iš pradžių dauguma asmenų, kuriems daugiau nei septyniasdešimt metų, užsimerkę išstovėti ant vienos kojos negali ilgiau nei kelias sekundes. Pasak J. Morleyʼio ir M. Moffat, gera žinia, kad nuolat praktikuojant galima per porą savaičių arba mėnesių stipriai pagerinti kūno pusiausvyrą. Kuo daugiau atliekate pusiausvyrą gerinančius pratimus, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.
Ar ilgai turėtumėte sugebėti išstovėti ant vienos kojos užmerktomis akimis? Vieno atsakymo nėra, tačiau įprasta norma iki penkiasdešimties metų laikoma 24–28 sekundės, nuo
penkiasdešimties iki penkiasdešimt devynerių – 21 sekundė, nuo šešiasdešimties iki šešiasdešimt devynerių – 10–20 sekundžių, nuo septyniasdešimties iki septyniasdešimt devynerių – 4–9 sekundės, o vyresniems asmenims – 4 sekundės.
Ką daryti? Būtina kasdien atlikti pratimus, padedančius palaikyti ir pagerinti fizinę pusiausvyrą, ypač sulaukus šešiasdešimties ir vėliau. Mėjo klinikos patarimas: „Laukdami eilėje pabandykite atsistoti ant vienos kojos ir išlaikyti pusiausvyrą arba atsistoti ir atsisėsti neprisilaikydami rankomis.“ Taip pat atlikite tam skirtus pratimus sporto salėje. Galite pasidomėti, ar jūsų apylinkėje yra vietos senjorams skirti centrai ir ligoninės, gal ten renkamos grupės pusiausvyros pratimams atlikti. M. Moffat teigia, kad bet kokio amžiaus suaugusieji turėtų stengtis bent 30 sekundžių išstovėti ant vienos kojos atmerktomis akimis. J. Morleyʼis teigia: „Nesvarbu, koks jūsų amžius, jei negalite bent 15 sekundžių be perstojo išstovėti ant vienos kojos – užsimerkę ar atsimerkę – tuomet jūs, be jokios abejonės, turėtumėte kiek įmanoma greičiau pradėti praktikuoti pratimus pusiausvyrai palaikyti.“ Jei pratimus atliekate namie, būtinai stovėkite šalia spintelės arba stalo, į kuriuos prireikus galėtumėte įsitverti. Arba paprašykite, kad kas nors stovėtų šalia ir galėtų jus prilaikyti. Nerizikuokite nukristi.
Galite išbandyti Tai Či. Iš tyrimų matyti, kad mėnesį ar du praktikuodami tokio pobūdžio kovos meną pagerinsite kūno pusiausvyrą. Joga – dar viena puiki priemonė pusiausvyrai lavinti.
