Pagal statistiką matyti, kad daugiausia žmonių dirba parduotuvių pardavėjais, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais bei įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovais. Iš viso susidaro beveik 165 tūkst. gyventojų.
„Danske Bank“ Vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas komentuoja, kad nors daugelyje šalių pirmąją vietą užima profesijos prekybos sektoriuje, pas mus ši tendencija dar ryškesnė dėl automatizavimo lygio – prekybos centruose gerokai mažiau savitarnos kasų nei kitose išsivysčiusiose valstybėse.
„Kartais atrodo, kad neefektyviai išnaudojamas ne tik prekybinis plotas, bet ir personalas. Jo yra per daug ir dėl to tas skaičius pas mus didelis. Natūraliai prekybos sektorius kiekvienoje šalyje imlus darbo jėgai ir nieko nepadarysi dėl to, bet jei pas mus būtų daugiau savitarnos kasų, tai tų darbuotojų mažiau.
Kalbant apie transporto vairuotojus. Pas mus gal tokia išskirtinė situacija, nes apskritai transporto sektoriaus vieta Lietuvos ekonomikoje yra didžiausia tarp visų ES šalių. Mes esame tokia tranzitinė valstybė, visada turėjome šitą statusą, tarsi tarp Rytų ir Vakarų, dėl to transporto įmonių daug. Dėl to ir vairuotojų tų pas mus daug, nes daug transporto įmonių. Apie 12 proc. visos ekonomikos sudaro transporto sektorius“, – sako R. Grajauskas.
Kuo išsiskiriame iš kitų – įmonių, įstaigų vadovų skaičiumi. Jų vidutinis atlyginimas neatskaičiavus mokesčių – 795,21 Eur/mėn. Pasak ekonomisto, kaip vadovui, tai mažas atlyginimas. Tada galima įtarti, kad daugiau pajamų yra gaunama kitokiu būdu.
„Jų labai daug ir jie uždirba labai mažai. Įmonių vadovai vidutiniškai į rankas uždirba apie 500 eurų. Turime daug smulkių įmonių ir labai skiriasi Lietuvoje darbo santykių apmokestinimas ir pajamų iš kapitalo, iš akcijų, dividendų. Todėl absoliučios daugumos smulkesnių įmonių, ypatingai tų, kur akcininkas sutampa su vadovo pareigomis, daugiau gaunama iš dividendų. Ant rankų pirštų būtų galima suskaičiuoti, kur vadovas sau moka didelį darbo užmokestį ir mažiau gauna dividendų. Taip tiesiog neapsimoka. Geriau sau mokėti mažą algą ir išsimokėti dividendais, nes moki tik gyventojų pajamų mokestį“, – patikina R. Grajauskas.
Šešėlis krenta ant atlyginimų
Pažvelgus į „Sodros“ pateiktus duomenis matyti, kad itin daug Lietuvos gyventojų dirba nekvalifikuotą darbą, kuris apmokestinamas nuo 380 iki maždaug 420 eur/mėn, neatskaičius mokesčių.
Beveik 42 tūkst. žmonių dirba biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, kambarinėmis ar pagalbininkais. Jų vidutinė alga net mažesnė už minimalų mėnesinį – beveik 340 eur/mėn.
Ekonomistas teigia, kad reikėtų nepamiršti, jog Lietuvoje yra vienas didžiausių šešėlinės ekonomikos mastų Europoje. Tad natūralu, kad atlyginimas, ypatingai statybų, maitinimo, apgyvendinimo, aptarnavimo sektoriuose yra ties minimumo riba.
„O iš tikrųjų dalis to atlyginimo išmokama vokeliuose. Šita praktika paplitusi Lietuvoje, deja. Dėl to atrodo, kad gauna tokią mažą algą.
Aišku, yra nemažai ir iš tikrųjų tų, kurie gauna mažą algą, minimalią. Bet visgi vokelių fenomenas pas mus labai paplitęs ir dėl to tie skaičiai maži atrodo.
Nekvalifikuotos darbo jėgos skaičius visose valstybėse pakankamai aukštas, bet pastaruoju metu ir Lietuvoje jis mažėja. Darbo biržos duomenimis, dėl automatizacijos, robotizacijos paklausa nekvalifikuotai darbo jėgai mažėja, o kvalifikuotai auga. Vakaruose ta tendencija dar spartesnė. Ateityje nekvalifikuotiems darbuotojams bus vis sunkiau susirasti darbą, nes darbo užmokestis auga ir paklausa mažės“, – komentuoja R. Grajauskas.
TOP 30 specialybių, kurias daugiausia užima Lietuvos gyventojai ir kokias algas jie gauna, galite pamatyti lentelėje apačioje.
