Norint pritraukti kvalifikuotus darbuotojus darbdaviams teko konkuruoti ir atlyginimais. Lietuvos bankas gruodį buvo informavęs, kad atlyginimai 2016 m. augo 7,3 proc. Tuo tarpu dėl nedidėsiančio minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), prognozės šiems metams kuklesnės – 5,7 proc. augimas.
Visgi suprantama, kad atlyginimai nepadidės tiek, kad sustabdytų išvykstančius tautiečius bei pritrauktų daug talentų iš kitų šalių. Tad kur reikės ieškoti darbuotojų?
Jekaterina Rojaka: reikia lengvinti imigracijos galimybes
Jau praeitais metais darbdaviai pradėjo dairytis į trečiąsias šalis. Tai parodo ir pasiektas išduotų leidimų dirbti pikas. Tačiau Lietuvos imigracijos politika dar gana griežta, teigia DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.
„Virš 14 tūkst. darbuotojų įdarbinta, bet tai tik kelios skylės užkaišytos. Pagrindiniai darbuotojai dirbo logistikos, transporto sektoriuje, o tai reiškia, kad jie praktiškai Lietuvoje neišleidžia savo pinigų, nes joje jie negyvena. Tolimesniųjų reisų vairuotojai dirba Europoje ir, kai turi laisvadienius, grįžta į gimtinę. Šiuo atžvilgiu vartojimui visiškai nepadedam, bet užlopome skyles.
Be imigracijos mes turėsime labai spartų spaudimą atlyginimams kilti, o ir taip jis ganėtinai spartus. Turime jau keliose srityse nuolatinį trūkumą naujų darbuotojų ir tikėtis, kad pritrauksime tam tikrų investicijų, svajoti apie giga gamyklas neturint paruoštų ar konkrečios strategijos kaip paruošti specialistus, tai lieka tik svajonėmis“, - svarsto ekonomistė.
Be visa ko, vyksta konkurencija ir tarp pačių šalių pritraukiant imigrantus. J. Rojaka kaip pavyzdį pateikia suvirintojus, kuriuos Lietuva anksčiau viliodavo iš Baltarusijos, Ukrainos, o dabar juos persivilioja Lenkija.
Išskiriama dar viena problema, kuri Lietuvoje kliudo pasiūlyti pakankamą skaičių specialistų. Tai – švietimo sistema.
„Švietimo sistema turi būti paremta rinkos sąlygomis, ko reikia rinkai šiandien. Švietimo sistemą reikia planuoti taip, kad galėtume pristatyti į rinką tai, ko jai reikės po 3-4 metų. Jei norime tapti paslaugų centru, specialistų turime paruošti gerokai daugiau negu šiandien. O dėl to reikia ir bendradarbiavimo su verslu.
Biotechnologijose tas bendravimas vyksta ganėtinai glaudžiai. Informacinės technologijos, informaciniai centrai, kurie buvo steigiami, irgi duoda pakankamai neblogą grąžą. Bet kitos sritys dar tu didelį atsilikimą. Turime kone vieną didžiausių teisininkų perviršį rinkoje, o lietuviška rinka ne guminė“, - komentuoja J. Rojaka.
Problema išryškėja ir dėl profesinių mokyklų. Pavyzdžiui, Vokietijoje jos turi gerą vardą, tačiau Lietuvoje kai kuriems gėda eiti mokytis į profesines mokyklas.
„Be to universiteto struktūra ir ypatingai finansavimo struktūra pas mus niekaip nestumia tų permainų link. Viskas yra į studentų pritraukimą, neatsižvelgiant į parengimo kokybę ir ar jis įdarbinamas pagal profesiją, koks jo atlyginimas. Tokios informacijos nebuvimas neskatina universitetų transformuotis patiems“, - pabrėžia ekonomistė.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2016 m. buvo išduota 12600 leidimų užsieniečiams iš 44 šalių dirbti Lietuvos Respublikoje. Didžioji leidimų dirbti dalis buvo išduota Ukrainos piliečiams, kurie sudaro 54 proc. visų leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje, Baltarusijos piliečiams - 35 proc., Moldovos bei Rusijos Federacijos piliečiams po 3 proc.
2016 m. daugiausiai leidimų užsieniečiams buvo išduota dirbti paslaugų sektoriuje 83 proc., statybos sektoriuje - 13 proc. bei pramonės sektoriuje – 4 proc.
Pagal specialybes daugiausiai leidimų užsieniečiams išduota dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams - 77 proc., betonuotojams, plytų mūrininkams, apdailininkams, tinkuotojams, pastatų dažytojams, - 9 proc., restorano virėjams 2 proc., metalinių laivų korpusų surinkėjams bei suvirintojams – 1 proc.
Ar trūksta bendradarbiavimo tarp verslininkų ir Lietuvos darbo biržos?
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus patvirtina, kad šiais metais įmonėms konkuruojant atlyginimai kažkiek kils.
Neseniai buvo paskelbta, kad įmonės turės viešai deklaruoti vidutinius mokamus atlyginimus, bet V. Sutkus nemano, kad tai padarys įtaką atlyginimų kėlimui.
Tačiau problemą jis mato kitur. Tiek užsienio investuotojams, tiek Lietuvos investuotojams reikia darbo jėgos, kurią turėtų užtikrinti Lietuvos darbo birža ruošdama profesinius mokymus.
„Yra ir laisvų darbo vietų, ir darbuotojų, bet pagrindinė problema kvalifikacija. Kvalifikuotų – stinga. Tai didžiulė atsakomybė tenka ir Darbo biržai ir profesinio rengimo sistemai. Tik man labai gaila, kad darbo birža absoliučiai nebendradarbiauja su darbdavių organizacijomis kalbant apie bedarbių perkvalifikavimą ir su tuo susijusius dalykus. Deja, jie to nedaro.
Bandysim dar kartą apie tai kalbėti su ministru pirmininku, socialinės apsaugos ir darbo ministru, kad jie padarytų įtaką darbo biržai ar įkalbėtų, kad ši ne tik įsisavintų pinigus, kuriuos gauna, bet panaudotų taip, kaip reikia verslui. Kadangi norint panaudoti taip, kaip reikia verslui, reikia pasiklausti jo. Mes tikimės, kad mūsų atsiklaus“, - sako jis.
Tuo tarpu Lietuvos darbo birža teigia, kad bendradarbiauja su darbdavių organizacijomis, aptaria galimybes įdarbinti darbo biržoje registruotus darbo ieškančius asmenis arba kaip parengti reikiamus darbuotojus.
Biržos duomenimis, šiuo metu teritorinės darbo biržos visoje šalyje palaiko nuolatinius ryšius su beveik 80 tūkst. darbdavių. „Mažėjant darbo pasiūlai ir augant darbo paklausai, darbdaviams siekiant tiek išlaikyti esamus darbuotojus, tiek pritraukti reikalingų naujų, labai svarbu tampa darbo vietos kokybė. Be abejo, darbo užmokestis - vienas iš svarbiausių faktorių. Tačiau ne mažiau svarbu darbo vietos kokybės sąvoką apibūdina darbo sąlygos, ergonomika, vidaus klimatas, darbdavio požiūris/ įmonės vertybės, kultūra“, - rašoma Lietuvos darbo biržos atsakymuose tv3.lt portalui.
Lietuvos darbo biržos direktorės Ligitos Valalytės tvirtinimu, valstybės lėšas reikia investuoti į pridėtinę vertę kuriančių kompetencijų ugdymą ir profesinį mokymą.
„Ieškome darbo rinkos dalyvių, ekspertų, su kuriais galėtume inicijuoti esminių principų nustatymą investuojant į žmogiškuosius išteklius darbo rinkoje, kad kurtume didesnę pridėtinę vertę šalies ekonomikai, verslo atstovų konkurencingumui, darbo ieškantiems žmonėms ir įstaigai. Atsakingas partnerysčių valdymas ir plėtojimas – vienas mūsų veiklos prioritetų. Pirmą kartą aukštos kvalifikacijos specialistų įdarbinimo srityje pasitelkėme privatų personalo paieškos ir atrankos sektorių. Bendradarbiaujant su UAB ,,Alliance for Recruitment” su aukštuoju išsilavinimu beveik 20 darbo ieškančių asmenų Vilniuje ir Kaune susitiko su darbdaviais ir dauguma įsidarbino“, - apie bendradarbiavimą pakomentuoja direktorė. Maži atlyginimai netenkina darbuotojų, turinčių kvalifikacijas. Didėjant gerai apmokamų darbo vietų skaičiui, didėtų ir norinčių dirbti skaičius, ir konkurencija, teigia ji.
Pernai nusiųsta 17195 asmenų į profesinį mokymą. 2016 metais darbo biržos klientai daugiausiai rinkosi profesinio mokymo teikėjus, rengiančius įvairių kategorijų vairuotojus (nusiųsta 2204 asm. ), iš jų didžioji dalis C+CE kategorijos vairuotojus (1607 asm.), taip pat buvo slaugytojo padėjėjus (752), virėjus (732), manikiūrininkus (627), krautuvų vairuotojus (578), metalų suvirintojus bei pjaustytojus elektra ir dujomis (543), apdailininkus (426). Iš viso 2016 metais nusiųsta 17195 asmenų į profesinį mokymą. Į tendencijas darbo rinkoje, ypač išaugusį technologijų poreikį, atsižvelgė 206 asmenys, pasirinkę kompiuterio vartojimo pagrindų, tinklapių kūrimą, dizainą, valdymą ir priežiūrą, skaitmeninių technologijų – internetinių tinklalapių projektuotojo, kompiuterių tinklų derintojo modulinę, internetinių sistemų vidinio programavimo ir kitas panašias mokymų programas.
Šiais metais lengvesnės sąlygos įsidarbinti kvalifikuotiems užsieniečiams Nuo sausio 1 d. įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, kurie numato, kad užsieniečiui, turinčiam profesiją, įtrauktą į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą nereikia gauti leidimo dirbti.
2017 m. I pusmečio sąraše yra įtraukos tokios profesijos: tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, suvirintojas, metalinių laivų korpusų surinkėjas, metalo apdirbimo staklių operatorius, siuvėjas.
Taip pat nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti atleistas užsienietis studentas, kuris Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją, taip pat užsienietis, kuris atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką.
Lietuvos darbo biržos teigimu, Lietuva nėra išskirtinė. Su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu susiduria ir kitos Europos Sąjungos šalys.
„Keturios iš dešimties Europos įmonių (39%) atliktame tyrime teigė, kad „turi sunkumų ieškant darbuotojų, turinčių reikiamų įgūdžių“, ypač juos patiria gamybos sektorius (43%).
Įdarbinimo klausimai yra ypač aktualūs Austrijoje ir Baltijos šalyse, kuriose daugiau kaip 60% tyrime dalyvavusių įmonių nurodė turinčios įdarbinimo sunkumų dėl įgūdžių neatitikimo. Darbo rinkos trūkumų tyrime nurodoma, kad didžiausi įgūdžių trūkumai yra Belgijoje, Kipre, Prancūzijoje, Graikijoje, Airijoje, Italijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje.
Lietuvoje įgūdžių trūkumai stebimi pramonės, transporto ir logistikos, IT ir sveikatos apsaugos srityse. Pagrindinės įgūdžių trūkumo priežastys Lietuvoje yra techninių kompetencijų stoka, nepatrauklios darbo sąlygos ir emigracija“, - informuoja Lietuvos darbo biržos atsakyme.
Lietuvos nacionalinio biudžeto dalis aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms 2-3 kartus mažesnė nei kitose ES šalyse. Išlaidos darbo rinkos politikai įgyvendinti Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, skiriama mažiausiai iš visų ES šalių – tik 0,179 proc. nuo BVP, kai Danijoje – 1,403 proc., Nyderlanduose – 0,551 proc., Ispanijoje – 0,447 proc.
Didžiausias įsidarbinimo galimybes 2017 m. turės: sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai; mėsininkai, žuvų darinėtojai ir giminiškų profesijų darbininkai; metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai; siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai; statybininkai; pardavimo atstovai; gydytojai specialistai; virėjai; kelių ir pastatų statybos darbininkai; betonuotojai, betono apdailininkai ir giminiškų profesijų darbininkai; kepėjai ir konditeriai; popierinių gaminių gamybos mašinų operatoriai; paštininkai ir giminiškų profesijų tarnautojai; metalinių konstrukcijų ruošėjai ir montuotojai; pastatų ir kitokie elektrikai; suvirintojai; siuvinėtojai ir giminiškų profesijų darbininkai; slaugos specialistai; plastikinių gaminių gamybos mašinų; operatoriai; kasininkai ir bilietų pardavėjai; pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojai.
