Kaip skelbia KT, nutarta įvertinti, ar Sporto įstatymo nuostata, kad olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti, taikomi kriterijai dėl organizacijos valdymo organų narių rotacijos neprieštarauja Konstitucijai.
KT taip pat vertins, ar Sporto įstatymo nuostata, kad dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu, fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio paslaugų negali asmuo, kuris yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas. Šiuo atveju kvestionuojama nuostata „neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas“, keliant klausimą, ar toks reguliavimas atitinka konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo principams.
Su prašymu įvertinti Sporto įstatymo nuostatas į KT kreipėsi Seimo narių grupė. Parlamentarai pabrėžia, kad ginčijamomis Sporto įstatymo nuostatomis, kuriomis sporto organizacijos ir federacijos yra įpareigotos nustatyti savo valdymo organų narių rotaciją, jei jos pretenduoja į lėšas, skiriamas iš valstybės biudžeto, yra tiesiogiai ir nepagrįstai kišamasi į šių asmenų vidinį valdymą, ribojamas asociacijų laisvės principas.
Seimo narių grupė, kvestionuodama įstatymo nuostatą dėl treneriams keliamo reikalavimo būti neteistam, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, teigia, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos situacijai, kai asociacija, norėdama gauti valstybės biudžeto lėšų programoms ir projektams įgyvendinti, turės užtikrinti, kad jos vadovas, kolegialaus valdymo organo narys, nebūtų teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas.
„Pareiškėjos (Seimo narių grupės – ELTA) nuomone, tokiu ginčijamu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiama Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta asmenų teisė netrukdomai vienytis į asociacijas, nes susivienijimų autonomiškumas viešosios valdžios atžvilgiu suponuoja jų konstitucinę teisę laikantis įstatymų savarankiškai savo aktais reglamentuoti savo vidaus tvarką. Taigi, pasak pareiškėjos, tik pati asociacija turi teisę spręsti, kokie reikalavimai, įskaitant ir reikalavimus dėl nepriekaištingos reputacijos, yra keliami jos nariams ir asociacijos veikloje dalyvaujantiems asmenims“, – teigiama KT pranešime spaudai.
KT tuo pačiu sprendimu grąžino Seimo narių grupei prašymą ištirti Sporto įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo dėl reikalavimų treneriams atitiktį Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. KT sprendime konstatavo, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų dėl ginčijamo teisinio reguliavimo galimo neatitikimo minėtam principui.
Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į KT bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.
