Teismo teigimu, skųstas 1991 metų sausio 31 dienos Aukščiausios Tarybos nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ nereguliavo to klausimo, dėl kurio asmuo kreipėsi į teismus.
KT pabrėžė, kad jau nebegaliojančiame Aukščiausios Tarybos nutarime nustatyta, jog Lietuvos piliečio pase įrašyti asmens vardai ir pavardės keičiami teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau jame nebuvo įtvirtinta kitų taisyklių dėl pavardės keitimo, įskaitant galimybę pasirinkti sutuoktinio pavardės formą, kuri neatspindėtų skirtumo pagal lytį.
Dėl to KT atsisakė nagrinėti LVAT kreipimąsi.
Teisminį procesą dėl pavardės pradėjo moteris, norėjusi po santuokos įgytą pavardę su galūne -ienė pakeisti į pavardę su galūne -a. Kitaip tariant, į sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę.
Vilniaus savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius atmetė jos prašymą, todėl ji kreipėsi į teismus.
Moteris tvirtino, kad jos pavardė nėra lietuviška, todėl turi būti pakeista, remiantis teisingumo ministro įsakymu, numatančiu galimybę pakeisti pavardę, jeigu norima vietoj „savo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės įgyti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės)“.
Teismams konstatavus, kad jos pavardė lietuviška, moteris tvirtino, jog galiojančios nuostatos ją diskriminuoja dėl pavardės kilmės – tai reiškia, kad asmenys, kurių pavardės yra lietuviškos kilmės, turi mažiau teisių pasirinkti norimą pavardės formą.
Bylai pasiekus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, šiam kilo abejonių, ar šalyje galiojantys ribojimai moterims pasirinkti sutuoktinio pavardę su galūne -a nėra diskriminaciniai. Aukščiausiasis Teismas bylą perdavė LVAT, o šis jos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į KT.
LVAT prašė įvertinti, ar Aukščiausios Tarybos dar 1991-aisiais įteisintas asmenvardžių rašymo teisinis reguliavimas tiek, kiek juo lietuvių tautybės Lietuvos piliečiams neįtvirtinta teisė pasirinkti jų vardą ir pavardę pase rašyti tiek sugramatinta, tiek nesugramatinta forma, atitinka Konstituciją.
Prašyta nustatyti, ar šis nutarimas nepažeidžia Konstitucijos nuostatų, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs bei to, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
Minėtas Aukščiausios Tarybos nutarimas nebegalioja, bet jis galiojo iki 2022 metų, kai pareiškėja kreipėsi su prašymu pakeisti jos pavardę.
Laisvės partijos atstovė Ieva Pakarklytė buvo parengusi įstatymo pataisą leisti moterų pavardes rašyti su galūne -a, tačiau Seime ji atmesta.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
