Pasaulis, panašu, nori sugrįžti į tą pačią sistemą, iš kurios puolė į krizes – finansų bei aplinkos. CommonDreams.org paskelbė kritišką vengrų mokslo filosofo, sistemų teoretiko Ervino Laszlo požiūrį į šį kiek mazochistinį reiškinį.
Finansų krizė baigėsi, tad didieji bankai gali tęsti pinigų dalybas, kad šie kurtų naujus pinigus, o industrinė ekonomika gali vėl koncentruotis į naujų darbo vietų kūrimą. Aplinkos krizė „baigėsi“ kalboms apie ją užtilus. Kitais žodžiais tariant, grįžome daugmaž ten, iš kur puolėme į krizę. Turtingi vėl gali darytis turtingesni, o vargšai, viliamasi, kažkaip išliks gyvi, ironizuoja E. Laszlo.
Savisaugos instinktas – trumparegis, deja
Kodėl žmonės mano, kad krizės baigėsi? Bankiniame sektoriuje – dėl to, kad investicijų srityje pinigai nesiliovė gaminę pinigus. Tai turėtų būti gerai visiems, rašo E. Laszlo: argi ši „virvė“ netempia į viršų visų?
Ekstazė dėl Kopenhagos susirinkimo taip pat baigėsi, ir, nors „klimato geradariai“ vis dar atakuoja įvairiais raštais, juos jau galima saugiai ignoruoti. Be to, moksliniai klimato kaitos duomenys ne visada neabejotini. Juk būtų kvaila leistis įkalbamam būti paaukotam. Saugus yra išmėgintas kelias: reikia saugoti tik savo interesus.
Kaip gali bankinė sistema tęsti veiklą taip, kaip seniau? - klausia E. Laszlo. Ir atsako: pirmiausia dėl to, kad toliau „kepa“ pinigus. Sistema suvokia savo interesą meluoti darant pinigus ne tik klientams ir vartotojams, bet ir patiems bankams. Bet kodėl bankai nepriverčiami pakeisti mąstymo? Nes finansų pasaulis „pinigai daro pinigus“ neturi nieko bendra su pinigų naudojimu siekiant užtikrinti žmonijos gerovę. Finansų sektorius išsiskyrė su visuomene ir gina savo autonomiją. Bet koks bandymas grąžinti jį į socialinį sąmoningumą ir bendrą produktyvumą laisvoje rinkoje laikomas nepagrįstu, nedemokratišku ir potencialiai pavojingu trukdžiu privačiam sektoriui.
Kalbėti nedraudžia, svarbu nesiimti veiksmų
Ir kodėl „pasimirė“ susijaudinimas dėl klimato kaitos? E. Laszlo sako, jog dėl to, kad jis nedavė realių rezultatų. Kopenhagos susitikimas buvo tik dar vienas pokalbių festivalis, kuriame bejėgiai geradariai stūmė ir spaudė, bet buvo sėkmingai atstumti tikrosios jėgos turėtojų. Dabar klimato kaita yra tema, kuria galime diskutuoti, bet neturime imtis veiksmų. Taigi dabar galime drąsiai (ir aklai) tęsti įprastas savo veiklas, net jeigu daugeliui jau darosi sunku tai daryti.
Kas atsitiktų, jeigu taip ir tęstume? E. Laszlo nėra sunku į tai atsakyti – bus daugiau krizių. Pasaulio finansų sistema iš esmės yra nestabili: ekspertai žino, kad ji yra pasiruošusi pokyčiams, netgi, kaip teigia Tarptautinis valiutos fondas, staigiems pokyčiams. Taigi, jeigu mes nežinome, kada ateis kita krizė, ar galime tai ignoruoti?
Pasaulio ekologija taip pat yra nestabili: ji buvo saugi milijonus metų, bet mes ją sėkmingai destabilizavome per kelis pastaruosius dešimtmečius. Kita ekologinė krizė, pasak E. Laszlo, gali kainuoti labai daug: milijonus be būsto, kai salos ir žemumos bus užlietos; milijonus, kenčiančius be švaraus geriamojo vandens; milijonus badaujančių, kai derlių pražudys sausros bei audros. O visi kiti, kurie vis dar gyvena gana pasiturinčiai, tegali pritarti Markui Twainui: visi kalbasi apie orą, bet nieko su juo nedaro.
Bendri tikslai nebegali likti tik teorijose
Kokia yra grįžimo prie įprasto gyvenimo ir veiklų alternatyva? Mokytis, teigia E. Laszlo. Išmokti, kad į finansų pasaulį turi būti grąžintas socialinis sąmoningumas ir etiškas elgesys, ir kad finansų sektorius turi atsakyti pats už save, arba būti išmestas paspiriant ir dar apšaukiant.
Ko galėjome pasimokyti ekologijos sferoje? Nepatikėti globalių projektų nacionaliniams dalyviams, rašo E. Laszlo. Vyriausybės atstovauja tautas, o tautos yra tariamai nepriklausomi organai, siekiantys tik savo tikslų ir atsakingi tik už savo gyventojus. Tol, kol vyriausybės suvokia, kad jų nacionaliniai interesai nėra visiškai suderinti su visos žmonijos interesais, nacionaliniai veiksmai netarnaus pasauliniams tikslams. Kopenhagoje ėjome klaidingu keliu, įsitikinęs E. Laszlo. Ši sistema turi būti reformuota, kad būtų efektyvesnė sprendžiant tarptautinius, globalius klausimus.
Šios pamokos kalba apie efektyvių pokyčių poreikį, reziumuoja E. Laszlo. Visuomenei turi būti perduota daugiau atsakomybės ir veiklos laisvės, bet žmonės privalo žinoti, kaip su jomis elgtis. Gyventojų informavimas apie per kelerius ateinančius metus gresiančius pavojus bei laukiančias galimybes yra tai, ką galime ir turime padaryti.
