Klaipėdietės Kristinos Stasės gyvenime karpiniai atsirado maždaug prieš 30 metų. Moteris sako, kad ji nėra tipinė menininkė – ji dirba medike, o karpinius palieka laisvalaikiui. Visgi jos karpiniai neliko nepastebėti ir Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suteikė jai tautodailininkės, karpinių meno kūrėjos statusus.
„Tikriausiai gavau meninių genų iš tėvų. Labai gražiai piešiau vidurinėje mokykloje, man sakė, kad turiu gyslelę tam. Vėliau aš persikėliau iš Šilutės į Klaipėdą, baigiau mediciną ir taip liko.
Anksčiau savo ligoninės langus puošdavomės pačios, tad taip ir pradėjau karpyti, man gerai sekėsi ir kiti tai pastebėjo. Aš nuo pat pradžių labai linkau prie snaigių. Labai jas tobulinau“, – pasakoja ji.
Dabar Kristinos Stasės snaigės yra išskirtinės ir Lietuvoje niekas kitas tokių nekarpo.
„Aš į snaiges įdedu figūras – ir mėnulį, ir saulę, ir žvėrelius. Iš tiesų, dabar neturiu tam daug laiko, nes darbas per COVID-19 virusą labai daug laiko ir jėgų atima. Kai jau nebedirbsiu, gal atsiduosiu tik savo menui“, – šypteli moteris.
Sulaukia daugybės dėmesio
Kiekvieną kartą Kristinai Staisei į savo „Facebook“ paskyrą įkėlus karpinių nuotraukas, jos sulaukia žaibiškos reakcijos.
„Žmonės labai myli snaiges. Pernai dėl koronaviruso neįvyko mano, bet ją sukėliau į facebooką. Sulaukiau virš 4 tūkst. pasidalijimų, o like‘ų ir komentarų net neskaičiavau“, – pasakoja Kristina Stasė ir priduria, kad sulaukia gausybės žinučių ir me tik iš lietuvaičių, bet, pavyzdžiui, ir iš brazilų.
Tarp žinučių būna ir pasiūlymų atvykti, surengti pamoką ar parodą, anksčiau moteris šiuos pasiūlymus priimdavo, tačiau dėl koronaviruso jų kol kas atsisako.
„Mūsų, karpytojų, yra daug. Yra tokių, kurios iškarpo didžiausius paveikslus, bet snaigės... Nežinau, gal taip patinka, nes gamtos kūrinys. Neatsimušu prašymų iškirpti ir parduoti snaiges. Turbūt esu tose rogėse, kur turėčiau būti“, – šypsosi ji.
Norinčių įsigyti Kristinos Stasės karpomas snaiges – daugybė. Visgi, kai kuriuos pirkėjus gali nubaidyti kaina, nes išskirtinių ir sudėtingų dizainų snaigės kainuoja kur kas daugiau nei kelis eurus.
„Anksčiau snaiges nešdavau į tautodailininkų parduotuvę, bet pernai dėl koronaviruso ji nedirbo. Žmonės dažniausiai nori siųsti jas į užsienį giminėms, kiti turi vaikų, anūkų, todėl nori pasipuošti savo namus. Kartais perka snaiges papuošti parduotuvių vitrinoms.
Aš tiesiogiai nereklamuoju, kad parduodu, nes neturėčiau laiko visiems užsakymams padaryti. Pavyzdžiui, snaigei su voverytėmis iškirpti reikia visos dienos. Paprastų, mažų snaigių tikrai daug galima prikarpyti per dieną. O štai sudėtingą snaigę reikia kirpti nuo ryto iki vakaro. Tokios snaigės jau neįvertinsi nei 5 eurais, nei 10 eurų. Kiti to nesupranta ir sako, kad per brangu.
Sudėtingos snaigės procesas ilgas, jų neišeina greitai padaryti, todėl jos brangiai ir kainuoja. Nemėgstu tokių pardavinėti žmonėms, nes jiems grožisi, bet nesupranta, kad vieną snaigę kartais reikia karpyti ir 3 dienas“, – sako tautodailininkė.
Išskirtinis dizainas
Pamačius Kristinos Stasės karpytas snaiges gali būti sunku patikėti, kad tai – rankų darbas. Ant vienų snaigių puikuojasi voverės, arkliai, angelai, bitės, katės, malūnai ir dar daugiau įvairiausių figūrų, todėl jos irgi karpomos kiek kitaip nei tradicinės snaigės.
„Kiekvienai sudėtingai snaigei pasidarau eskizą. Jeigu darau naują snaigę, tai ji iš pirmo karto ir neišeina. Pernai bandžiau iškirpti rožes snaigėje, buvo labai sudėtinga. Snaigė yra šešiakampė, ją susilankstau į šešias dalis. Tada piešiu vieną jos dalį ir išsikarpau.
Po to išsipiešiu ir kerpu antrą dalį, trečią, ir taip toliau. Taip praeina ir kelios dienos, kol ją iškerpi. Kai jau kartoji prieš tai darytą snaigę, gali ją atsišvieti ir karpyti kaip servetėlę. Tačiau sunkiausia tai, kad viskas turi būti idealiai vienodai. Tikrai užima daug laiko. Visos mažos snaigės kerpasi labai greitai ir jau nebereikia jų paišytis, užtenka žiūrėti į eskizus ir kirpti“, – sako ji.
Moteris juokiasi, kad neseniai pamatė gražią dekoratyvinę žuvytę ir nusprendė ją perkelti ir į savo karpinius, nes iki šiol neturi snaigės su žuvytėmis, tačiau prireiks laiko, kol ši įgis realų pavidalą.
„Snaigę, kur yra bitės ir korys, kūriau apie savaitę. Jau pradedant kurti visa snaigė turi būti galvoje, turi stengtis, kad visi kraštai sukibtų, kad snaigė neiširtų. Pernai su arkliais labai sudėtingą snaigę kirpau. Labai sudėtingai kirposi ir su drugeliais, nes jų sparnai labai smulkūs, iš daug detalių.
Yra ir snaigės labai sudėtingos, kurios neturi jokių žvėrelių, tačiau yra su labai smulkiomis detalėmis, labai pūkuotos, todėl ir sudėtingos. Dar labai sudėtinga buvo su pirštinėmis, visą savaitę truko jos karpymas“, – pasakoja ji.
Nors gamtoje visos snaigės tobulai simetriškos, tautodailininkės darbuose yra ir tokių, kurių visi 6 kampai skiriasi ir yra sudaryti iš skirtingų figūrų. Pavyzdžiui, aplink snaigę sukasi rogėse sėdintis Kalėdų senelis ir jas traukiantys elniai.
„Snaigę su Kalėdų senelio rogėmis ir elniais tiesiog piešiau ant popieriaus lapo. Pirmiausiai viduryje nusipiešiau paprastą snaigę, o tuomet pripiešiau figūrėles. Tokia snaigė karpėsi kaip servetėlė, nes visos dalys kerpasi atskirai.
Mažiausia iki šiol iškirpta snaigė yra centimetro skesrmens, tokia, kaip nykščio nagas. Jos ant eglutės atrodo labai gražiai“, – pasakoja menininkė.
Žirklutės visada šalia
Kristina Stasė sako, kad rankinėje visuomet turi žirklutes ir karpymui paruoštas snaiges. Tiesa, kartais į rankas žirklučių nepavyksta paimti ir ištisus mėnesius.
„Vasaros metu beveik nepaėmiau žirklučių į rankas, nes važiavome prie jūros, atostogauti, pas vaikus ir taip neliko laiko. O kartais būna, kad važiuojant į Vilnių aš visą kelią karpau. Nesvarbu kuo važiuočiau, traukiniu, autobusu ar automobilio. Vis karpau. Žirklutes visada turiu rankinėje, kaip ir paruoštus snaigių eskizus“, – pasakoja ji.
Moteris juokauja, kad dažnai visi klausia, o kiek gi snaigių ji yra iškirpusi, tačiau niekada, kiek žirklučių sugadinusi.
„Per 30 metų karpymo aš esu kelis tūkstančius snaigių iškarpiusi, o žirklučių kokį šimtą sugadinusi esu. Seniau tos žirklutės buvo labai nepatvarios, buvo ir sudėtinga rasti jų nusipirkti. Kerpant 6 lapus iškart neįkirpdavo.
Kartais žmonės galvoja, kad mano snaigės lazeriu ar peiliuko išpjautos. Bet tikrai ne. Nenaudoju nei vieno.
Dabar man ir draugai dovanoja žirklutes. Jie juokiasi, kad net nebereikia galvoti, ką man dovanoti Kalėdoms. Turiu keletą storesnių žirklučių, nes dabar kerpu iš storesnio popieriaus, kad jos neplyštų, nes vis tiek žmonėms norisi, kad jos ilgiau laikytų. Karpyti tinka paprasčiausios kosmetinės mažytės žirklutės. Aišku, reikia jų kelių rūšių – tiesių, kad būtų tiesios linijos, lenktais galais, tad jų namuose gal 30 yra“, – sako karpinių meno kūrėja.
Tautodailininkė pripažįsta, kad mažų nelaimingų atsitikimų išvengti nepavyksta – snaigės įplyšta ar kažką nukerpa ne taip.
„Nei vienos snaigės iki šiol nesu išmetusi. Būna, kad kerpant nusikerpa kokia dalis, bet viską galima pataisyti su lipalu ar lipnia juostele“, – pasakoja ji.
Kristina Stasė sako, kad kartais tokių nelaimių atsitinka ir parodose, kai mažiausi lankytojai netyčia snaiges nutraukia. Moteris dėl to nė kiek nesinervina – jas sutaiso ir naudoja toliau.
„Kiekvienais metais darbe darau savo parodas. Visada atnešu ant sienos pakabinti įrėmintus karpinius, o ant lubų prikabinu snaigių. Kartais būna, kad tėvai laiko vaikus ant rankų ir jie nuplėšia snaiges nuo lubų, bet aš suklijuoju ir jos toliau tarnauja.
Kartais žmonės sako, kad čia popierius ir nelaikys. Aš pati turiu karpinių, kuriems yra 20 metų. Ir jais langus puošiu. Anksčiau snaiges ant lango kabindavau su muile, bet dabar pradėjau klijuoti su permatoma juostele. Po Kalėdų atsargiai tą lipduką nuimu ir snaigės būna kitiems metams. Prisimenu, kad viena moteris nusipirko komplektą snaigių ir jas priklijavo prie lango su klijais. Viskas, tokios snaigės jau neatklijuosi ir antrą kartą nepanaudosi“, – nurodo ji.
Nuo mažens mokė ir anūkus
Tikriausiai nieko keisto, kad artėjant Kalėdoms ir pačios tautodailininkės namai būna pilni jos karpytų snaigių.
„Labai gražu, kai prie snaigės priklijuoji virvutę, o ją – prie lubų. Kai būna kokios 50 snaigių, vaizdas labai gražus – nuo šilumos jos dar savaime sukasi. Mano anūkai jau nuo pat mažens išmokyti su žirklutėmis dirbti ir kai tik atvažiuoju, visada einame karpyti“, – šypsosi ji.
Kristina Stasė ragina pabandyti gražius karpinius pasidaryti ir patiems. Visgi, nereikėtų nustebti, jeigu toks užsiėmimas nepatiks ar nepavyks.
„Toms moterims, kurios moka megzti, nerti ir siūti, joms tikrai pavyktų padaryti tokius karpinius. Yra buvę, kad žmonės, atėję pasimokyti karpyti greitai išeina, nes jiems nesigauna. Nereikia norėti iškart karpyti sudėtingiausius karpinius. Pirmiausiai reikia pradėti nuo paprasčiausių snaigių ir pamažu eiti prie sudėtingesnių. Visada reikia ir sulankstyti, nusipiešti pavyzdį ir bandyti“, – sako tautodailininkė, karpinių meno kūrėja.
