Krašto apsaugos ministerija (KAM) parengė naują nacionalinės saugumo strategijos projektą, kuris šiuo metu pateiktas Seimui ir jį svarsto parlamentiniai komitetai.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas naujienų portalą Balsas.lt patikino, kad šis projektas skiriasi nuo pirmo nacionalinio saugumo strategijos varianto, kadangi per dešimtmetį daug kas pasikeitė tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.
Naujos strategijos aktualijos
„Šioje strategijoje atsiliepta į naujus dalykus ir iššūkius, kurie įvyko pasaulyje. Jei prieš dešimt metų aktualiausia grėsmė buvo terorizmas, tai dabar jam skiriamas mažiausias dėmesys“, - pabrėžė NSGK pirmininkas.
Naujoje strategijoje akcentuojamas tokios išorinės grėsmės, kaip energetinė, ekonominė priklausomybė, kitų valstybių veikla prieš Lietuvą bei informacinės ir kibernetinės atakos – iki šiol šių grėsmių nebuvo Lietuvos nacionalinio saugumo strategijoje.
Taip pat grėsmių sąraše minimas galimas euroatlantinės bendrijos silpnėjimas, nestabilumas regione ir pasaulyje, žmogaus teisių ir fundamentalių laisvių pažeidimai, pasaulinės ekonominės ir finansinės krizės, tarptautinis organizuotas nusikalstamumas bei kiti tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimai.
Emigracija – didžiausia vidinė grėsmė
Tačiau ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į problemas, tūnančias šalies viduje ir silpninančios valstybę nuo pat šaknų: tai netolygi socialinė ir ekonominė raida, korupcija bei milžiniška gyventojų emigracija.
A. Anušausko teigimu, naujame projekte akcentuojama ne imigracijos, o emigracijos grėsmė, kas skiriasi nuo kol kas galiojančios strategijos.
Politologas Antanas Kulakauskas Balsas.lt paaiškino, kad emigracija yra svarbus ekonominio, socialinio ir politinio saugumo elementas, kuris yra per mažai akcentuojamas. „Net tarptautinės globalizaciją formuojančios organizacijos jau diplomatiškai atkreipia dėmesį į emigraciją, o pasaulio banko akimis žiūrint tai yra didžiausia Lietuvos problema“, - teigė jis, patikindamas, kad toliau mažės ne vien gyventojų skaičius, bet ir palaipsniui neužteks vidinių resursų socialinio ir ekonominio balanso bei tolimesnių vystymosi perspektyvų vystymuisi.
Dėmesys euro zonai ir galimam jos krachui
Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu viso pasaulio dėmesys sutelktas į euro zonos gelbėjimą, Balsas.lt teiravosi, ar Lietuvos nacionalinio saugumo strategijoje atsižvelgiama į galimą euro zonos, paskui Europos Sąjungos ir galbūt visos Europos kolektyvinio saugumo sistemos krachą.
„Visų pirma, Lietuva nėra euro zonoje, be to, tai yra strategija, kurioje įvardijamos grėsmės, bet nenurodomi kokie nors konkretūs dalykai. Šiuo atveju kalbama apie finansinės krizės grėsmę. Bet neverta kurti tokių futuristinių scenarijų ir gąsdinti žmonių, tikrai euro zona turi pajėgumo ir galimybių susitvarkyti“, - komentavo A. Anušauskas.
O štai politologas A. Kulakauskas laikėsi nuomonės, kad ir tokį scenarijų reikėtų numatyti, nors jis ir nėra labiausiai tikėtinas, tačiau įmanomas ir realus.
„Reikėtų bent pasvarstyti, kokios galimos tolimesnės ES perspektyvos žlugus euro zonai. Europos saugumo koncepcija iki šiol visada buvo statybos būklės be aiškaus užbaigimo scenarijaus, dabar jis lieka euroatlantinio saugumo dalimi, kur kiekviena pusė turi savo prieigą prie sistemos“, - paaiškino jis.
Ar istorija gali kartotis?
Anot pašnekovo, skiriasi tiek prancūziškas, tiek britiškas požiūris į saugumą, o juo labiau JAV suvokimas, kurios šiek tiek kitaip įsivaizduoja Europos vaidmenį, negu Prancūzija. Netiesioginis šios sistemos dalyvis Rusija nori, kad Amerikos Europoje būtų mažiau. „Šioje situacijoje reikia šiek tiek rimtesnės politinės analitinės prieigos, o ne paviršutiniškų pasvarstymų“, - pabrėžė A. Kulakauskas.
Pasak politologo, 1940-ųjų metų scenarijus, kai subyrėjo Versalio sutartyje numatyta Europos kolektyvinio saugumo sistema, po ko kilo Antrasis pasaulinis karas, iš principo nėra neįmanomas dalykas, nors šiandien pasaulis ir yra kitoks.
„Tuo metu tą sistemą ardė revizionistinės jėgos – Vokietija ir Tarybų Sąjunga, kurios buvo kilimo stadijoje, dabar kol kas to kilimo nėra. Dabar Vokietija yra Europos saugumo sistemos centrinis dalyvis, o Rusija, atsidūrusi tarp Kinijos, Europos ir JAV, nevaidina pirmaeilio vaidmens. Subyrėjus euro zonai aišku visaip gali atsitikti, nes Rusija svarbi kaip pasaulinė strateginių žaliavų tiekėja ir turi nemažai potencialo, jeigu viduje viską susitvarkytų“, - svarstė politologas.
Karo scenarijų atmeta
Anot A. Anušausko, šis scenarijus kaip tik nėra realus. Be to, jis pabrėžė, kad strategija – nėra scenarijų dokumentas, joje viso labo įvardijamos grėsmės ir būdai joms mažinti arba pašalinti. „Noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra Lietuvos nacionalinio saugumo strategija, ne Europos, ne pasaulio. Būdama specifinėje situacijoje Lietuva susiduria su specifinėmis grėsmėmis“, - tikino jis.
Kaip pavyzdį pašnekovas pateikė Liuksemburgą, kuris turi didžiulių baimių dėl euro zonos, ir Lietuvą, kuri pirmiausiai turi grėsmių kaimynystėje, ko nėra Liuksemburge. „Karinės grėsmės mums kyla ženkliai didesnės“, - konstatavo jis.
Kalbėdamas apie saugumo stiprinimą, NSGK pirmininkas kaip naujovę įvardijo ir orientaciją į Šiaurės Baltijos regioną, greta dalyvavimo tokių organizacijų kaip NATO ir ES veikloje.
A.Kulakausko nuomone, nacionalinio saugumo strategijoje turėtų būti suformuota politika, kuri stabdytų tokius grėsmingus procesus kaip emigracija.
„Reikalinga struktūrinė, ekonominė ir ilgalaikė mokesčių politikos reforma ar bent jau jos strategija, nes greitai nieko nepadarysi. Per 20 metų susiklosčiusi mokesčių sistema daro Lietuvos valstybę neįgalia ir tas neįgalumas tik stiprėja“, - negailėjo kritikos politologas.
