Aviakompanijos teigė esančios pasirengusios išvengti problemų, kurios praėjusiais metais kankino didžiąją dalį sektoriaus. Tačiau vien JAV oro linijų bendrovės neseniai per kelias dienas atšaukė 2653 skrydžius, t. y. beveik 3 proc. visų numatytų, rodo stebėjimo tarnybos „FlightAware“ duomenys. Tai daugiau nei per tą patį šventinį savaitgalį ankstesnius trejus metus kartu sudėjus.
2019 m., metais prieš pandemiją, JAV oro linijų bendrovės atšaukė tik 1,2 proc. suplanuotų skrydžių, nepaisant to, kad tvarkaraštyje skrydžių buvo numatyta 6,6 tūkst. daugiau.
Pasak ekspertų, keleivių nerimas, kad likusią vasaros dalį jų laukia dar daugiau panašių atvejų – pagrįstas.
„Tai nežada nieko gero vasaros kelionių sezonui, nes tikėtina, kad vasaros mėnesiais, kai skris vis daugiau žmonių, situacija kartosis. Oro linijų bendrovės turėjo šansą parodyti, kad praėjusios vasaros vėlavimai šią vasarą nepasikartos, tačiau to padaryti nepavyko“, – antradienį pranešime klientams teigė „Cowen“ oro linijų analitikė Helane Becker.
Šiuo metu oro linijų bendrovėse dirba gerokai mažiau darbuotojų, ypač pilotų, nei prieš pandemiją. Sveikatos krizės įkarštyje jos gavo 54 mlrd. dolerių (50,3 mlrd. eurų) mokesčių mokėtojų paramą, kad išvengtų priverstinių atleidimų, bet dauguma oro linijų pasiūlė išeitinių ir ankstyvo išėjimo į pensiją paketus, kad sumažintų darbuotojų skaičių ir sutaupytų pinigų, o oro eismas beveik sustojo. Tačiau pilotų ir kai kurių kitų oro linijų darbuotojų pažymėjimams gauti prireikia ne vienerių metų.
Tad šiuo metu oro linijų bendrovės turi labai mažą erdvę klaidoms, kai susiduriama su blogomis oro sąlygomis, oro eismo valdymo problemomis arba kai darbuotojai suserga, kaip, kompanijų teigimu, atsitiko šį savaitgalį.
„Kaip niekada anksčiau mūsų istorijoje, dėl įvairių veiksnių, šiuo metu darančių įtaką mūsų veiklai – orų ir oro eismo kontrolės, tiekėjų personalo, padidėjusio koronaviruso atvejų skaičiaus, dėl kurio kai kuriose darbo grupėse neplanuotų neatvykimų į darbą yra daugiau nei tikėtasi – mūsų veikla nuolat neatitinka standartų, kuriuos pastaraisiais metais pramonei nustatė „Delta“, – internetiniame pranešime teigė „Delta“ klientų patirties vadovė Allison Ausband.
Tačiau oro linijų kritikai sako, kad vadovybė neturėjo būti nustebinta: jie žinojo, kad neturi reikiamos galimybės suklysti. Po 2021 m. aptarnavimo problemų, taip pat ir per šventes metų pabaigoje, oro linijos turėjo numatyti šias problemas, sakė „American Airlines“ pilotų profsąjungos „Allied Pilots Association“ atstovas kapitonas Dennis Tajeris.
„Kai buvo testuojamas oro linijų veiklos modelis nepalankiausiomis sąlygomis, būtent tada turėjo būti matomi tokie patys rezultatai“, – sakė D. Tajeris. Kai skrydžiai jau būna pilnai užpildyti, „vieno skrydžio atšaukimas sukelia ne tik kaskadinį efektą, bet ir problemų bangą. Tai lyg déjà vu“, – pridūrė D. Tajeris.
Kadangi lėktuvai – pilni kaip niekada anksčiau, oro linijų bendrovėms gali prireikti daugiau laiko, kol atšauktų skrydžių keleiviams bus surastos kitos vietos ir jie galės nuvykti į savo paskirties vietą, sakė D. Tajeris. Skambučių centruose taip pat trūksta darbuotojų ir jie yra perpildyti užklausomis, ypač kai įvyksta nesėkmės, kaip kad šį savaitgalį.
„Norint perregistruoti skrydį telefonu gali tekti laukti ilgiau nei truks pats skrydis“, – sakė jis.
Darbuotojų trūkumas taip pat reiškia didesnes kainas
Personalo trūkumas reiškia, kad JAV oro transporto bendrovės vis dar negali pasiūlyti visų skrydžių, kurių reikia paklausai patenkinti. Aviacijos analizės bendrovės „Cirium“ duomenimis, šių metų birželį, liepą ir rugpjūtį JAV vidaus skrydžių pajėgumai bus 5 proc. mažesni nei šiais 2019 m. mėnesiais.
Tačiau keleiviai, ypač atostogautojai, šią vasarą vėl nori keliauti. Daugybė oro linijų pranešė, kad šiemet vasarai skrydžius iš anksto užsisakė rekordinis klientų skaičius.
„Yra pasiūlos ir paklausos neatitikimas. Tad viltys gauti pigių skrydžių vasarai – labai menkos“, – sakė kelionių svetainės „Scott's Cheap Flight“ įkūrėjas Scottas Keyesas.
Rekordinės paklausos ir ribotos vietų pasiūlos derinys reiškia gerokai didesnes kainas. Vartotojų kainų indeksas, vyriausybės infliacijos rodiklis, rodo, kad balandžio mėnesį bilietų kainos, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 33 proc., o lyginant su 2019 m. balandžio mėnesiu – 10,6 proc.
Tikėtina, kad poilsiautojų padėtis yra blogesnė, nei rodo šie skaičiai, nes verslo ir tarptautinių kelionių lygis dar nepasiekė prieš pandemiją buvusio lygio. Kadangi šie keleiviai moka didesnius tarifus nei kainai jautresni vietiniai keliautojai, atostogos kainuoja daug brangiau nei anksčiau.
Brangsta ne tik lėktuvų bilietai
Dėl laisvų transporto priemonių trūkumo balandžio mėnesį automobilių nuomos kainos išaugo 70 proc., lyginant su 2019 m. balandžiu. Viešbučių ir kitų apgyvendinimo paslaugų kainos balandį, palyginus su prieš metus buvusia padėtimi, padidėjo 20 proc., o su 2019 m. balandžiu – 10,6 proc. Tikėtina, kad visi šie kainų šuoliai dar labiau spartės aktyviais vasaros kelionių mėnesiais.
Be to, žinoma, benzino kainos yra rekordiškai aukštos, todėl tai gali paskatinti daugiau keliautojų skristi, o ne važiuoti automobiliu.
Ekspertai mano, kad rudenį kainų spaudimas pradės mažėti. Tačiau ne anksčiau.
„Didžiulis paklausos šuolis tikriausiai išseks šią vasarą. Tad ir įprastas paklausos nuosmukis, kurį matome rugsėjį ir spalį, tikriausiai reikš mažesnes kainas“, – sakė kitos kelionių užsakymo svetainės „Hopper“ vyriausioji ekonomistė Hayley Berg.
Tačiau ji teigė, kad keliones metų pabaigos atostogų sezonui verta užsisakyti, jei jau žinote savo planus. Tikėtina, kad tuomet pasikartos ta pati didelės paklausos ir mažesnės pasiūlos dinamika.
