Latviai Baltijos tigrų vardo neverti dėl savo kvailumo, interviu ,,Ekonomika.lt" sako Latvijos ekonomikos mokslų daktarė Raita Karnite.
Su žinoma Latvijos ekonomiste apie besikeičiančius Baltijos valstybių santykius, ekonominę politiką ir ateities strategijas kalbėjomės tą dieną, kai Saeima rinko naują prezidentą, o prie parlamento protestavo šimtai susirinkusių latvių.
Estija, Latvija ir Lietuva iki krizės buvo vadinamos trimis Baltijos tigrais, tačiau šiandien tokio vardo, matyt, verta tik Estija. Kodėl, jūsų nuomone, taip atsitiko?
Estijoje ekonominiai sprendimai paremti tyrimais, analize ir pasekmių vertinimu. Jai labai padeda nuolatinis bendradarbiavimas su suomiais, estai turi veiksmingą valdymo sistemą.
Lietuva taip pat elgiasi panašiai, turite stiprią pramonę. Latvijoje mes esame po oligarchų ir tarptautinių organizacijų padu ir tik dėl savo kvailumo. Mes buvome vadinami Baltijos tigrais, bet jei pažiūrėtume iš arčiau, tai niekuo neparemta. Viskas buvo paprasta – klestintis finansų sektorius, lengvos paskolos. Todėl šis burbulas netruko subliūkšti.
Žvelgiant į nesutarimus dėl suskystintųjų dujų terminalo ir kitų svarbių projektų matyti, kad mūsų nuomonės neretai išsiskiria. Kur dingo Baltijos šalių vienybė?
Manau, svarbiausia priežastis yra tai, kad ir Lietuva, ir Estija yra labiau pasirengusios tokiems projektams nei Latvija. Ypač Estija. Nesakau, kad gyvenimas Estijoje yra tik puikus. Jie taip pat daro klaidų, bet žino, ko nori pasiekti, ir to tolygiai siekia.
Nors Baltijos valstybės bando bendradarbiauti, nemanau, kad jos supranta viena kitą. Priimant kiekvieną sprendimą veikia asmenybės, o ne bendri valstybių interesai. Čia atsiradusi konkurencija visai nereikalinga, juk esame didesnio darinio – Europos Sąjungos (ES) – dalis.
Užsienio žiniasklaidoje vis dažniau pasigirsta raginimų mokytis iš Baltijos šalių krizės valdymo. Kaip manote, ar ėmėmės tinkamų priemonių finansų griūčiai suvaldyti?
Latvijos ir Lietuvos priemonės labai skyrėsi. Lietuva nepuolė prašyti tarptautinės pagalbos, todėl esate laisvesni dabar, net jei ir mokate daugiau skolindamiesi rinkose. Latvijoje norintieji pateisinti tarptautinę pagalbą sako: ,,Matote, Lietuva skolinasi brangiau nei mes."
Bet jūs galėjote plėtoti savo ekonominę politiką, o mes buvome priversti daryti, ką mums liepė. Žinoma, džiugu, kad sugebėjome susitvarkyti su finansais ir išvengti bankroto. Bet taikytos priemonės sukėlė didelį pavojų tautai. Oficialiai teigiama, kad Latvijoje gyvena 2,2 mln. žmonių, bet surašymas parodė, kad čia liko vos 1,9 mln.
Mes nuosekliai sekėme tarptautinių organizacijų nurodymus, bet supykdėme visuomenę. Matėte, kas atsitiko šeštadienį (Gegužės 28 d. Latvijos prezidentas paleido parlamentą – aut. past.). Šiandien renkame naują prezidentą ir žmonės protestuoja prie Saeimos prieš viską. Todėl negalima sakyti, kad esame pavyzdys.
Tai ne tik mano nuomonė. Naujausi tyrimai rodo, kad Latvijos priemonės buvo įgyvendinamos per greitai, per giliai ir tokios esminės, kad labiau pakenkė nei padėjo. Kai prasidėjo krizė, pirmiausia turėjome išlaikyti vartojimą, ne visiškai sustabdyti ekonomiką. O mes jį mažinome.
Panašu, kad Lietuva ir be tarptautinės pagalbos darė tą patį – drastiškai karpė valstybės išlaidas, emigracijos mastas taip pat labai didelis.
Reikėjo ką nors daryti, todėl ir darėte, bet yra esminis skirtumas – jūs darėte tai, ką norėjote, ir tai, kas, manėte, yra geriausia. Visai kas kita yra daryti, ką tau liepia. Sunku pasakyti, kas buvo padaryta tarptautinių organizacijų, o ką padarė patys politikai.
Savo ausimis girdėjau, kaip tarptautinių organizacijų atstovai sakė: turite mažinti išlaidas, stabilizuoti biudžetą, o tada rūpinkitės ekonomika. Jūs savo ekonomika galėjote rūpintis pirmiausia. Čia buvo skatinamas tik smulkusis verslas, teikiamos paskolos žmonėms, norintiems užsidirbti. Mūsų pramonė tampa amatų verslu. Žmonės daro vizitines korteles, siuva drabužius, ką nors labai smulkaus – jie amatininkai.
Mūsų Vyriausybė vieną po kitos leidžia Lietuvos plėtros strategijas ateinantiems dešimtmečiams. Latvija taip pat tuo užsiima? Kiek naudingos tokios strategijos?
Turime krūvą strateginio planavimo dokumentų, bet tai tik troškimų rinkiniai, neparemti konkrečiomis priemonėmis. Kuriamos strategijos paremtos mažėjančiais resursais: neva žmonių mažės, nereikės rūpintis vaikais, nes jų nebus, nereikės rūpintis senoliais, nes jie išmirs – tokia dabartinė politika.
Ir apskritai dabar pagrindinis Latvijos vyriausybės strateginis tikslas yra konsolidacija. Tai magiškas žodis, kurį girdime ryte, per pietus ir vakare, daugiau tikslų, rodos, nėra.
Lietuva deda daug pastangų, kad į šalį priviliotų užsienio investicijų, kokia Latvijos padėtis?
Latvija taip pat nori pritraukti investicijų, juk filosofiškai abi šios Baltijos šalys yra panašios. Tačiau kokia kaina tai galime pasiekti, kai ekonomika tokia nestabili? Kai turi tik vieną tikslą – konsoliduoti finansus, aplinka verslui tampa nepalanki. Štai Vokietijos investuotojų bendruomenė neseniai išreiškė didelį nepasitenkinimą Latvijos verslo aplinka ir net užsiminė apie pasitraukimą. Mes artėjame prie padėties, kai dideli užsienio investuotojai griausmingai paliks šalį.
CV: Raita Karnite
Gimė 1949 m. spalio 16 d. Limbaži, Latvijoje.
1995–1996 m. – Pasaulio banko ekspertė Latvijoje.
1996–1998 m. – Europos Komisijos ekspertė.
1997–2009 m. – Latvijos mokslų akademijos ekonomikos instituto direktorė, tarybos narė.
Patariamųjų komitetų prie Latvijos audito rūmų, Ekonomikos ir Finansų ministerijų narė.
