Prieš keliolika metų artėjant Kovo 8-ajai vyrai buvo raginami pirkti gėles ir rodyti išskirtinį dėmesį savo moterims. Dabar ši šventė pasitinkama statistika, jog moterys Lietuvoje uždirba mažiau, yra diskriminuojamos vyrų ir spaudžiamos stereotipų į visus keturis virtuvės kampus, rašo „Vakarų ekspresas“.
„Norim ne gležnų gėlių, o solidžių įstatymų!“ - prieš dvejus metus akciją tokiu pavadinimu Kovo 8-osios proga buvo surengęs Lygių galimybių plėtros centras (LGPC).
Jis siekė, kad Lietuvoje būtų atgaivintos Tarptautinės moterų solidarumo dienos tradicijos ir Kovo 8-oji būtų paskelbta Moterims svarbių įstatymų svarstymo ir priėmimo diena Seime.
Parlamentas tokią iniciatyvą nugesino vienu sakiniu - iki kovo 11-osios politikai atostogauja...
„Dėjom kryžių ant šios kadencijos, bandysim su kita“, - nenuleidžia rankų centro moterys.
Tačiau ne visoms dailiosios lyties atstovėms Lietuvoje bloga gyventi. Stereotipai, mažesnės algos ir skeptiškas vyrų požiūris į karjeristes nesmaugia tų, kurios pasirinko sudėtingą kelią. Iškeitusios šiltą turtingo vyro pašonę į savarankišką gyvenimą, šios moterys nesiskundžia niekuo - net senatve.
„Skurdas turi moters veidą“
„Skirtingas vyrų ir moterų pensinis amžius bei didesnė moterų gyvenimo trukmė lemia tai, jog net užsidirbančios vienodą su vyrais atlyginimą moterys gaus mažesnę senatvės pensiją. Taigi skurdas Lietuvoje turi moters veidą - jaunos 16-24 metų merginos, greičiausiai vienišos mamos, ir vyresnės nei 65 metų moters, kuri patiria didžiausia riziką gyventi skurde“, - vakar premjerui Gediminui Kirkilui per priėmimą kalbėjo LGPC projektų vadovė Margarita Jankauskaitė.
Ji taip pat neslėpė nusivylimo šalies valdžios vyrais, kurių požiūris į moteris esą rodo tautos mentaliteto stagnaciją.
„Briuselyje Europos Komisija kovo 8 dieną svarsto klausimus, susijusius su lyčių lygybės arba tik moterų problemomis, o kodėl taip sudėtinga parodyti pagarbą moteriai lietuviams ir šią dieną susirinkti į neeilinę sesiją?“ - svarstė M. Jankauskaitė.
Nepatenkintosios bruzda
Per pastaruosius dvejus metus lietuvėms pavyko atkreipti valdžios dėmesį ir išsireikalauti įstatymų, leidžiančių į tėvystės atostogas eiti ne tik oficialiai susituokusių porų vyrams, bet ir gyvenantiems kartu, be santuokos įregistravimo, tėčiams.
Įvairios moterų organizacijos, kurių Lietuvoje jau priskaičiuojama dešimtimis, be didelio entuziazmo sutiko įstatymą, pratęsusį motinystės atostogas iki dvejų metų. Užkliuvo tai, jog įstatyme nebuvo nustatyta vadinamoji „tėčio kvota“ - galimybė tėčiui pakeisti motiną per tuos porą metų.
Moterų teisių gynėjų netenkina dveji metai sėdėjimo namuose su vaiku. Esą tai nenaudinga pačiai moteriai - ji praranda darbo įgūdžius ir kvalifikaciją, atitolsta nuo karjeros.
Anot M. Jankauskaitės, ypač nerimą kelia pasiūlymas priimti įstatymą, draudžiantį abortus Lietuvoje.
„Jeigu Seimo narių valia iš moterų bus atimta teisė į savo kūną, gyvenimo planavimą, sveikatą ar net gyvybę, apie kokias kitas žmogaus teises ar lygias galimybes dar galima bus kalbėti? Jokioje demokratinėje visuomenėje moterys negali būti verčiamos gimdyti prieš savo valią, bet ar Lietuvos demokratija išlaikys šį egzaminą?“ - kalbėjo ji.
Vis dėlto ne visoms moterims užkliūva atsainus dabartinės šalies valdžios požiūris į šiai lyčiai svarbius klausimus.
„Vakarų ekspresas“ pakalbino kelias žinomas klaipėdietes, išsikovojusias visuomenės pagarbą ir pripažinimą savo veikla ir darbais. Pokalbininkės tikino, jog tik moterų darbai, o ne lozungai ar kalbos pajėgūs keisti nusistovėjusias nuostatas.
„Lietuvių mentalitetas - kaimietiškas“
Danutė Vaigauskaitė, Klaipėdos universiteto Režisūros katedros vedėja:
Manęs niekas niekada nevaržė, jaučiu visišką laisvę, vyrų požiūris kliūčių nesudaro - viską, ko imuosi, darau užtikrintai. Ir pašaipų nesu patyrusi - mano balsas žemas, gal ir tai padeda. Lietuvių mentalitetas kaimietiškas - moterį norima matyti tik prie „bliūdų“ ar vaikų užpakalių. Dar ilgai ir daug teks mokytis. Yra vilties, kad procesą pajudins pernai prasidėjusi moters era. Aš pati tai pajutau - kalnus galiu nuversti. 43 metų pagimdžiusi antrą vaikelį pajutau, jog gyvenimas tik prasideda. Su branda išsiskleidė visos gyvenimo spalvos, tapau išmintinga. Gaila laiko kovai su nelygybe ar neteisybe, jau geriau jį atiduoti savo tikslui, aktyviai veiklai. Darbais pakeisime stereotipus. Reikia pavyzdžių? Prašau - Dalia Grybauskaitė, Hilary Klinton.
„Vyrai neskuba dėti lygybės ženklo“
Genovaitė Ramanauskienė, verslininkė, gydytoja, kompanijos „Weyergans“ atstovybės Lietuvoje vadovė:
Dauguma lietuvių moterų vegetuoja vyrų sąskaita. Tos moterys - tingios, mėgstančios patogų gyvenimą be atsakomybės. Pačios turime išsireikalauti pagarbą. Kai viena pradėjau savo verslą, buvo vyrų, mano idėjas įvertinusių skeptiškomis šypsenėlėmis. Reikėjo matyti, kaip pasikeitė jų veidai, kai tas idėjas įgyvendinau. Jie nori matyti mus kvailesnėmis, neskuba dėti lygybės ženklo. Įpratau į tai nereaguoti. Šiandien jaučiuosi puikiai ir į jaunystę grįžti nenorėčiau - buvau nepatyrusi. Diskriminacija man neaktuali, nesu feministė. Širdį paglosto gėlės. Noriu būti moteriška ir graži - tame neįžvelgiu jokios blogybės.
„Pyksta tos, kurios nuolat niurzga“
Irena Genytė, Klaipėdos apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų vyriausioji gydytoja:
Su diskriminacija susidūriau vienintelį kartą - kai stojau į Medicinos institutą, pirmenybė buvo teikiama vaikinams net ir su prastesniais pažymiais. Dabar nesiskundžiu nei mažesne alga, nei neigiamu požiūriu, jog nesu tinkama vadovaujamam darbui. Žinote, kažkada dirbau Savivaldybėje ir per tą laiką pasikeitė 4 vadovai, iš jų - trys vyrai. Jokio skirtumo, kieno pavaldinė esu, - vyro ar moters, - tuomet nejutau. Pyksta tos, kurios nuolat niurzga, siekiančioms savo tikslo tam tiesiog nelieka laiko.
Skaičiai ir faktai
• Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 1 mln. 797 tūkst. 600 moterų - beveik 230 tūkst. daugiau negu vyrų.
• Statistinė Lietuvos moteris gyvena vidutiniškai 12 metų ilgiau nei vyras, pirmą kartą ji išteka ir gimdo būdama 25 metų. Vidutiniškai moteris pagimdo 1,3 vaiko. Kas trečias kūdikis gimė ne santuokoje.
• Lietuvos moterys daugiau mokosi nei vyrai, taip pat sparčiai daugėja moterų verslininkių, tačiau apkritai moterų atlyginimas yra 19,3 proc. mažesnis nei vyrų.
• Anksčiau statyba ir transportas buvo laikomi vyriškais verslais, dabar šiose srityse yra ir moterų.
• 2007 metais 60 proc. verslininkų, užsiimančių finansinio tarpininkavimo veikla, sudarė moterys.
Vaida Jutkonė
