Pavadinti praėjusią savaitę neeiline pakaktų vien dėl vienos datos: kovo 11-sios. Tačiau savaitė dar pasižymėjo ir prasidėjusia Seimo pavasario sesija, Prezidento su premjeru fiasko Briuselyje dėl energetikos ateities. Dar tęsėsi mokytojų streikai, netekome žymių Lietuvos kultūros ir meno žmonių ir kt.
Visgi plačiau komentuoti norėčiau kelis įvykius, kurie išsamesnių komentarų nesulaukė. Vienas jų – tai Viktoro Uspaskich užsakytų straipsnių pasirodymas šeštadienį dienraščių puslapiuose. Gal ir nieko keisto visuotino pirkimo – pardavimo, o kartu ir parsidavimo laikais, jei ne vienas bet. Dar ne taip seniai vieno dienraščio vienas iš pirmųjų pavaduotojų iš teleekranų ir to paties dienraščio puslapių vanojo politikus bei tautiečius už parsidavimus ir neatsparumą Darbo partijos vedlio pinigams. Dabar gi, beje, nebe pirmą kartą, pats dienraštis ištikimai tarnauja to paties V. Uspaskich pinigams. Tiesiog užkrečiantis pavyzdys tautiečiams. Ir kaip visados vieni kriterijai taikomi visuomenei, kiti – sau. Tikriausiai šįkart šio dienraščio vienas iš vadovų, gabusis cinizmo meistras pasakytų: kas galima Jupiteriui, negalima Jaučiui. Dar keletas detalių. Kaip žinoma, „Leo LT“ projektas Seime buvo palaimintas ir Darbo partijos balsais. Po to balsavimo Seime, minėto dienraščio minėtas atstovas visus balsavusius „už“ paskelbė nusipelniusiomis Lietuvai personomis. Dar prisimenu laikus, kai 2004 m. Prezidento ir Seimo rinkimų laikotarpiu V. Uspaskich laimino Valdas Adamkus, Andrius Kubilius, Algirdas Brazauskas. Dabar pagal dienraštį iš Gedimino pr. 12 A pradedamas antrasis Darbo partijos ir V.Uspaskich įtvirtinimo etapas. Na, o pats V.Uspaskich tekstas vertas ne vieno komentaro. Tačiau pakaks pakomentuoti tai, kas buvo paties autoriaus išskirta tekste: „Vienintelė galimybė sustiprinti šalį ir sutvirtinti visuomenę iš vidaus – tai auginti ir stiprinti viduriniąją klasę“,- teigia V.Uspaskich. Atrodo labai gražu, tačiau nieko naujo. Dauguma partijų ir politikų prieš rinkimus „augina ir stiprina“ viduriniąją klasę, o pasibaigus kadencijai turime išaugusį skurdą, socialinę atskirtį, dar labiau pralobusius turtinguosius ir stipriai padidėjusį „viduriniosios klasės“ emigrantų būrį. Tokią schemą dar kartą siūlo Darbo partijos lyderis. Tai labai primena ir V.Adamkaus išsakytą poziciją 2006 m. rudenį. Žurnalistų paklaustas kaip mažinti skurdą ir socialinę atskirtį Lietuvoje, Prezidentas atsakė, kad reikia mažinti gyventojų pajamų mokestį bei įvesti Sodros „lubas“. Belieka pastebėti, kad tokios siūlomos priemonės tarnauja tik turtingiesiems, didina turtinę ir socialinę nelygybę bei laidoja viltį užauginti viduriniąją klasę. Beje, jos įtinka ir didžiųjų šalies dienraščių savininkams.
Kitas atskiro komentaro vertas įvykis – „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininko Daliaus Trumpos pagrasinimas, kad nesumažintos supirkimo kainos pieno perdirbėjus privestų prie bankroto. Neatsitiktinai tokį pareiškimą dalis žemdirbių palydėjo plojimais, nes dėl „Rokiškio sūrio“ grobuoniškos politikos jau ne vienas pieno gamintojas bankrutavo. Todėl gal visai įdomu būtų pamatyti kaip bankrutuoja ir grobuoniškų perdirbėjų atstovas. Nėra abejonių, kad bankrotas tikrai nesumažintų supirkimo kainų gamintojams ir jų nepadidintų vartotojams. Aišku, Vyriausybei, kuri atsakingai gintų savą gamintoją ir vartotoją būtų galima pasiūlyti nacionalizuoti tokį objektą. Tačiau šios Vyriausybės veiksmai ginant perdirbėjų ir prekybininkų interesus verčia konstatuoti tai, jog ji stoja stipresniojo pusėn. Tik taip galima įvertinti ir žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės pažadą pasistengti sumažinti pieno produktų pridėtinės vertės mokestį (karti Lietuvos patirtis jau įrodė, kad dėl to nelaimi nei gamintojai, nei vartotojai). Taip galima įvertinti ir Vyriausybės tylą dėl „Rokiškio sūrio“ vadovybės sprendimo įmonei už kartelinius susitarimus skirtą baudą padengti iš darbuotojų darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Taigi, kuomet ministrų kabinetas yra perdirbėjų ir prekybininkų pusėje, šie ir gali sau leisti elgtis įžūliai bei mėtytis grasinimais. O juk pradžiai reikia tiek nedaug: Vyriausybės sprendimo nuo 1 litro pieno kainos 50 procentų skirti gamintojams, o kitus 50 proc. pasidalintų perdirbėjai ir prekybininkai.
Arvydas Akstinavičius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
