Klimato kaita prisideda prie ekstremalėjančių orų, tai reiškia, kad per parą ar dvi orai gali kardinaliai pasikeisti. Iš normaliai šiltų tapti ypač karštais, o paskui gali prapliupti liūtis, arba prasidėti sausra. Tokie ekstremalumai pastebimi ir Lietuvoje.
„Dėl klimato kaitos klimatas ir orai ekstremalėja, būtent intensyvėja tokių reiškinių pasikartojimas, jų stiprumas auga. Taip pat vasarą pasitaiko įvairios škvalo linijos. Škvalo linija yra labai greitas vėjo sustiprėjimas, kartu su kruša, perkūnija, intensyviais krituliais, būtent dėl klimato kaitos. Bendrai pasakius, didėja klimato ekstremalumas”, – pasakoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus meteorologė Viktorija Mačiulytė.
Mūsų klimatui ekstremalūs orai nebuvo būdingi
Lietuvos klimatui karščio bangos bei tropiniai orai nėra būdingi.
„Nelabai būdingos mūsų klimatui karščio bangos, ir jeigu pasižiūrėtumėme keliasdešimt metų atgal, tai taip pat kaip ir šią vasarą karštų dienų nebūdavo, tų tokių tropinių orų, kokių dabar nori žmonės vasaromis, tai jų tikrai nebūdavo, arba būdavo labai mažai”, – pasakojo klimatologas Donatas Valiukas.
Liūčių pasitaiko kasmet
Vasaros metu įprasta sulaukti liūčių bei kritulių. Juos lemia iš pietų keliaujantys atmosferos frontai. Šie frontai turi didesnį šilumos ir drėgmės kiekį ir tą drėgmės kiekį palieka Lietuvai.
„Tokių liūčių, kurios buvo, vienur ar kitur sulaukiame praktiškai kiekvienais metais, tik jeigu tokia liūtis iškrenta kažkur virš miško, ji lieka nepastebėta. Visas priklauso nuo to, kur ji iškrinta. Be to, jos paprastai yra gana lokalios. Pastarosios liūtys taip pat tik keliatoje meteorologijos stočių buvo registruotas, ne visoje Lietuvoje, o šiaurinėje Lietuvos dalyje tų kritulių apskritai daug neiškrito. Dabar pasitaikė, kad virš miesto krituliai iškrito ir iš karto tos pasekmės pasijuto. Tai čia, ko gero, ir miesto tuo pačiu problema, nes nesugeba to vandens surinkti”, – kalbėjo klimatologas D. Valiukas.
Katastrofinės liūtys Lietuvoje retos
Daugiausiai per antradienio ir trečiadienio liūtį lijo Elektrėnuose – čia užfiksuotas katastrofinis lietus – 80 milimetrų. Trakuose iškrito apie 78 milimetrai kritulių, Molėtuose 54 milimetrai – čia fiksuoti stichiniai lietūs. Ir Dūkšte 53 mm. Taip pat daug lijo Ignalinos rajone (53 mm), Švenčionyse (46 mm), Alytuje (34 mm).
Nuo 1971 metų tik septynis kartus buvo užfiksuotas katastrofinis reiškinys.
„Katastrofiniai reiškiniai nėra dažnai fiksuojami, toks kritulių kiekis tikrai nėra dažnas. Nuo 1971 metų, kuomet tokia liūtis įvyko rugpjūčio 29d, su iškritusiais 50 ir daugiau milimetrų kritulių per 12 valandų, tai tik septintas atvejis. Tai reiškia, kad toks kritulių kiekis iš tiesų nėra dažnas”, – kalbėjo Z. Kitrienė.
Žmonės buvo įspėti
Dauguma žmonių stebėjosi praūžusiomis liūtimis ir plaukiančiomis gatvėmis. Tačiau sinoptikai bei kitos tarnybos įspėja apie stichinius reiškinius, dauguma gauna pranešimus į mobiliuosius telefonus.
„Žmonėms reikėtų stengtis prisitaikyti prie prognozių ir stebėti jas, galbūt rinktis transportą, neiti pėstiems, jei numatomi tam nepalankūs orai. Stebėti ir artimiausių dienų prognozę, derinti savo aprangą”, – pataria V. Mačiulytė.
