Seimas abtredienį vėl svarstys „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektą", pagal kurį planuojama išmokėti kompensaciją žydų religinėms bendrijoms už išlikusį nekilnojamąjį turtą. Žydų visuomenininkai saikingai džiaugiasi.
Žydams kitoks standartas
Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narys Vitalijus Karakorskis pabrėždamas, kad kalba vien savo vardu, džiaugiasi, jog atsirado toks projektas, bet siūlomas kompensavimo mechanizmas jam nepatinka. V. Kakorskio nuomone, turėtų būti ne mokama kompensacija, o vykdoma nuosavybės restitucija.
Jis piktinasi kalbomis, kad žydai nori turto. „Žydų, kaip ir kitų piliečių turtą 1940 metais nacionalizavo Lietuvą okupavę sovietai, ‒ istoriją primena V. Kakorskis. ‒ Po metų, kai prasidėjo nacių ir sovietų karas, Laikinoji vyriausybė paskelbė grąžinanti turtą visiems (realiai vokiečių okupacinė administracija to nepaisė ‒ „Balsas.lt savaitė“), išskyrus žydus. Vėliau grįžę sovietai vėl vykdė nacionalizaciją. Atkūrus nepriklausomybę visiems sovietų valdžia Lietuvoje nebegaliojo žydams kažkodėl ne.“
Kaip teigia V. Karakorskis, šiuo metu kalbama tik apie žydų religinių bendruomenių turto reikalus. „Apie asmeninį turtą kalbos nėra, nors Lietuva, mano nuomone, yra priėmusi gėdingą sprendimą – privačios nuosavybės restituciją susieti su pilietybe. To nėra padariusios nei Latvija, nei Estija, nei Lenkija“, – sako jis.
Nori lygybės
Visuomeninis premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas žydų bendruomenės klausimais Arkadijus Vinokuras, taip pat pabrėždamas, kad reiškia savo nuomonę, sakė turėjęs nuogąstavimų, jog sprendžiant šį klausimą gali būti kurstomos antisemitinės nuotaikos. „Kalbama ne apie šiaip žydų, o apie žydų kilmės Lietuvos piliečių turtą ir nuosavybės teises. Apie privatų turtą nekalbama, tik apie religinį, ‒ teigė jis. ‒ Vienintelis dalykas, kurio siekiame, yra vienodas požiūris į visus, nes visos konfesijos Lietuvoje yra lygios. Katalikų bažnyčia yra atgavusi aibę pastatų pagal dabar galiojantį Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą.“
V. Karakorskis nesutinka, kad sprendžiant šį klausimą kils antisemitizmo banga. „Nieko tai nepaskatins. Antisemitams motyvacijų nereikia, ‒ sakė jis. ‒ Kalbame apie istorinio teisingumo atkūrimą. Yra dar vien aplinkybė, kodėl mechanizmas man nepatinka. Net velionis Kęstutis Čilinskas teigė labai gerbiąs holokausto aukas, bet sakė nesuprantantis, kodėl žydai reikalauja už holokaustą sumokėti. Tai absurdas, nes tokie dalykai kaip holokaustas kainos neturi. Todėl esu už restituciją natūra ir kompensavimą tik tada, kai turtas neišlikęs ar negali būti grąžintas.“
Pasak V. Karakorskio, baimės, kad „ateis žydai ir atims visą Vilniaus senamiestį“ yra absurdiškos. „Galbūt atgaus žydai vieną-kitą pastatą. Pavyzdžiui, bendruomenės pastatą, kuris priklauso valstybei ir per muziejų, panaudos pagrindais, yra naudojamas Lietuvos žydų bendruomenės“, - sakė jis.
Problema išliks
Ir A. Vinokuras, ir V. Karakorskis sutaria, kad procesas vyksta gana sudėtingai. „Dabar įstatymą norima pavadinti „Geros valios“ įstatymu. Įdomiai skamba – tarsi viskas turi priklausyti tik nuo geros ar blogos valios. Kita problema, kad už borto gali likti tos žydų religinės bendrijos, kurios neįeina į Lietuvos žydų bendruomenę“, ‒ nuogąstauja A. Vinokuras.
Pasak V. Karakorskio, visi ginčai dėl to, kas skirstys pinigus, atsiranda kaip tik dėl ydingo modelio. „Grąžinama ne natūra, o tik žadama kompensuoti trečdalį neaiškiai paskaičiuotos sumos, ‒ kalbėjo jis. ‒ Žydai jau sutinka ir su tuo, nes pavargo kovoti. Tai apramins kritikus Vakaruose, bet problema išliks ir egzistuos, kol restitucijos modelis bus toks, koks yra – neteisingas ne tik žydams, bet ir kitiems piliečiams bei teisę į tėvų ar senelių turtą norintiems atgauti užsieniečiams.“
Pasak V. Karakorskio, atskirų religinių bendruomenių ar Seimo nariū sumanymai - kurti valstybinį fondą – yra keisti. „Išeis, kad valstybė sukurs mechanizmą, kaip vėl kažką kompensuoti sau pačiai, o paskui vėl dalinti? Tai absurdas“, - teigė jis.
Tuo tarpu Seime, pradedant svarstymą, būta įvairių nuomonių. Seimo narys Egidijus Klumbys, pasinaudodamas tuo, kad dvi dešimtis narių turinti Kauno religinė žydų bendruomenė, vadovaujama prieštaringai vertinamo Maušos Bairako, oponuoja Lietuvos žydų bendruomenės vadovybei, teigė: „Šitoje situacijoje, kai yra akivaizdus nesutarimas pačioje žydų bendruomenėje, Seimas savo valingu sprendimu įsikiša į šį procesą ir iš tikrųjų sukels labai daug įtampų. Šitas konfliktas, ko gero, persikels į tarptautinius vandenis. Ši kompensacija negali būti naudojama jokiems kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams ar nukentėjusiems nuo kokių nors režimų, tad fonde esančiais pinigais turėtų galėti naudotis tik žydų religinių bendruomenių atstovai“, - svarstė parlamentaras.
Liberalė Dalia Kuodytė teigė, kad pabrėžti religines bendruomenes nėra būtina. „Žydiškumas pagal apibrėžimą buvo religija“, - priminė ji, kartu pastebėdama, jog būtina aiškiai apibrėžti, kas gaus kompensaciją.
********
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno apie 200 tūkst. žydų. Po holokausto ir kelių emigracijos bangų liko vos apie 5 tūkst.
Vyriausybės teikiamu projektu siūloma už nacių ir sovietų režimų nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą išmokėti 128 mln. litų kompensacija 2012‒2023 metais.
Kaimynė Latvijoje reikalauja išmokėti 31 mln. latų (152,4 mln. litų) už prarastą per Antrąjį pasaulinį karą žydų turtą.
Keista filologija, teisė ir aritmetika arba kam reikia sunaikinti Lietuvos žydų bendruomenę?
