Vasarą Klaipėdos zoologijos sode lankytojai mėgavosi mažų liūtukų ir tigriukų kompanija. Tačiau gali būti, kad tokios linksmybės – vienos paskutiniųjų. Klaipėdos zoologijos sodo vadovas iš Aplinkos ministerijos gavo raštą, kuriame nurodoma per 18 mėnesių kardinaliai pakeisti čia laikomų gyvūnų sąlygas – padidinti voljerus, nelaikyti tam tikro skaičiaus gyvūnų viename aptvare bei įvykdyti dar aibę reikalavimų.
Norėdama visus juos įvykdyti, zoologijos sodo administracija tam turės skirti šimtus tūkstančių eurų arba tiesiog užsidaryti, o egzotiškus gyvūnus išdalinti.
„Čia daroma dirva tam, kad galėtų baust zoologijos sodus už tą, kad galėtų sakyti, jog pastovūs nusižengimai ir artėjam prie to – arba gyvūnų konfiskacijos, arba iš vis prie to zoologijos sodo dalies arba viso uždarymo. Nežiūrint į tai, kad zoologijos sodai nesistato per aštuonioliką mėnesių. Jie statosi dešimtmečiais“, – sako Klaipėdos zoologijos sodo vadovas Edvardas Legeckas.
Pasakodamas apie ultimatyvų raštą, zoologijos sodo direktorius pabrėžia, kad dokumente ne tik iškelti neįgyvendinami reikalavimai, o ir aibė liapsusų. Esą tai tik įrodo, kad raštas paruoštas atmestinai, nesusimąstant apie realias pasekmes.
„Nu, pavyzdžiui, netikslumas yra toks, kad tigrai turi turėti kietą gruntą, kad jiems kanopos diltų. Netikslumas yra tas, kad stepinei laputei turi būti vieta, kur paskraidyti galėtų“, – pasakoja E. Legeckas.
Vadovas rodo, kur tokie keisti reikalavimai parašyti: „Va, fenikas – yra stepinė laputė. Viskas tvarkoj. Va, septynioliktas punktas, kur mes atsiverčiame septynioliktą punktą. Čia va, septynioliktas punktas, parašyta „galimybė skraidyti.“
Raštą, pagal specialios darbo grupės išvadas, paruošę Aplinkos ministerijos valdininkai sutinka, kad dokumente gali būti klaidų, tačiau dėl keliamų reikalavimų pagrįstumo neabejoja. Esą Lietuvos zoologijos soduose gyvūnai laikomi kur kas prastesnėmis sąlygomis nei analogiškose vietose kitose Europos šalyse.
„Tai pavyzdžiui, žmogbeždžionėms Lietuvoje yra 20 kvadratinių metrų skirta, o kitose šalyse yra skirta 200, 500 kvadratinių metrų ir daugiau lauko voljero ploto dviem žmogbeždžionėms, o šiuo metu mes siūlome, atsižvelgę į darbo grupės sprendinius, 200 kvadratinių metrų lauko voljero ir 200 kvadratinių metrų vidaus voljero“, – teigia Aplinkos ministerijos atstovė Laura Janulaitienė.
Tokiems pokyčiams pritaria ir gyvūnų teisių aktyvistai. Anot jų, laukiniai gyvūnai Lietuvos zoologijos soduose yra laikomi labai prastomis sąlygomis, tad jas gerinti būtina.
„Lietuvoje šiai dienai turime net 34 tigrus, 15 liūtų ir panašiai. Panašu darosi labiau į Afriką negu į Lietuvoje nykstančias rūšis. Ir tie gyvūnai dar gyvens ilgus metus, tai pertvarkymas yra reikalingas nes šiai dienai jie gyvena labai skurdžiomis sąlygomis ir tikrai nėra užtikrinami jiems reikalingi poreikiai“, – kalbėjo Gyvūnų teisių aktyvistė Brigita Kymantaitė.
Skundų, jog Klaipėdos zoologijos sode neužtikrinami elementarūs laukinių gyvūnų poreikiai, ne kartą sulaukė ir uostamiesčio Maisto ir veterinarijos tarnyba. Tačiau paaiškėjo, jog dauguma jų laužti iš piršto.
„Tai skundai kur buvo gautas vaizdelis arba nuotrauka, arba aprašymas prieš kelis mėnesius, net būna, kad po metų žmonės pamato šitokį skundą, jie nukopijuoja, įdeda kaip naują ir mums persiunčia. Mūsų laikas irgi brangus, mes nuvykę į tokį pranešimą, mes neberandame nieko tokio, net aptvaro tokio nebėra, viskas pasikeitę“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorė Ilona Urbutienė.
Tačiau gyvūnų teisių aktyvistai siekia, kad Lietuvoje tokių zoologijos sodų, kokie yra dabar, apskritai neliktų. Gali būti, jog taip ir nutiks – pasirodo Aplinkos ministerijos reikalavimų sulaukė ir kiti Lietuvos zoologijos sodai.
