Dar visai neseniai pirmieji Covid-19 atvejai audinių fermose buvo patvirtinti užsienyje. Ketvirtadienį pranešta apie pirmuosius atvejus ir Lietuvos fermose. Nustatyta, kad koronavirusu užsikrėtė Jonavoje esančio ūkio audinės.
Virusas mutavo audinių ūkiuose
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius, imunologijos laboratorijos vadovas Arūnas Stankevičius sako, kad tai, jog atvejai yra fiksuojami audinių fermose, nėra nieko nuostabaus. Covid-19 gali užsikrėsti žmonės, katės, šunys ir audinės.
A. Stankevičius pasakoja, kad kai buvo užfiksuoti pirmieji koronaviruso protrūkiai audinių fermose, nustatyta, kad gyvūnai virusu užsikrėtė nuo žmonių. Profesoriaus teigimu, virusas mutavo ir įsisuko į ūkius.
Užsienyje užfiksavus protrūkius fermose, nuspręsta gyvūnus sunaikinti. Neramumą žmonėms sukėlė tai, kad audinių fermose mutavęs virusas vėl gali pereiti žmonėms.
„Atsirado kita problema, kad audinės, kurios susirgo Covid-19, vėliau užkrėtė prižiūrėtojus. Jiems tai pasireiškė besimptome forma. Atsitiktinai profilaktiškai tiriant, virusai ir buvo pastebėti. Nuskaičius jų pilną genomą ir palyginus su kitais, pastebėta, kad smaigalio baltyme, kuriuo virusas įsiskverbia į ląstelę, yra truputį mutacijų“, – tv3.lt pasakoja A. Stankevičius.
Būtent dėl mutacijų, profesoriaus teigimu, užsienyje audinės buvo imtos naikinti.
„Tada visi išsigando, kad prieš šį virusą kuriamos vakcinos gali būti mažai efektyvios. Todėl taip greitai buvo priimti sprendimai ir todėl daug audinių buvo išnaikinta. Tai nebuvo kažkokie objektyvūs duomenys, tai labiau buvo apsaugos priemonė, kad jeigu kas, kad nebūtų problemų.
Nėra taip, kad atsitiko kažkas baisaus su virusu. Tai nėra tas virusas, kuris greitai mutuoja. Mutacija, kuri įvyko audinių ūkiuose, įvyko dėl to, kad yra daug gyvūnų. Jie labai aktyviai kontaktuoja, perduoda virusą, virusas veikia imuninę sistemą, stengiasi išvengti imuninės sistemos poveikio, keičiasi“, – pasakoja profesorius.
Profesorius A. Stankevičius pasakoja, kad audinėms koronavirusas pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiais. Ūkininkai, profesoriaus teigimu, įsisukusį koronavirusą gali įtarti tada, jei stipriai padidėja audinių mirštamumas ūkyje.
Covid-19 serga katės ir šunys
A. Stankevičius taip pat pasakoja, kad Covid-19 užsikrėsti gali katės, šunys, šeškai ir egzotiniai gyvūnai, dažniausiai kačių šeimos atstovai. Profesoriaus teigimu, Lietuvoje apie užsikrėtimus nuo naminio gyvūno arba atvirkščiai kol kas negirdėta, tačiau užsienyje tokių atvejų buvo.
„Tai yra ne spėjimai, o rimti faktai, surinkta nemažai duomenų. Kada žmogus dėl artimo kontakto su savo augintiniu užkrečia katę ar šunį, yra labai reti atvejai. Jeigu mes turime virš 50 mln. sergančių pasaulyje, tai registruota tokių atvejų, kada gyvūnas užsikrėstų nuo žmogaus, yra keli šimtai“, – kalba A. Stankevičius.
Profesorius pasakoja, kad tokie atvejai gali būti gana reti dėl to, kad šunys, katės ir kiaulės turi savų koronavirusų, tad turi ir savotišką imunitetą Covid-19.
„Gyvūnai turi savo koronavirusų, prieš kuriuos susidaro antikūnai. Antikūnai gali kryžmiškai apsaugoti ir nuo kitų koronavirusų. Tai tyrimais dar nėra gerai išaiškinta, yra dar daugiau hipotezių, bet kad kryžminis imunitetas kažkiek veikia ir apsaugo naminius gyvūnus nuo žmogaus koronaviruso, tai faktas. Yra labai daug sergančių žmonių, bet yra labai nedaug gyvūnų“, – pasakoja LSMU profesorius.
Katėms koronavirusai gali būti mirtini
Profesorius A. Stankevičius sako, kad šunims, katėms ir kiaulėms koronavirusai sukelia truputį kitokius požymius. Kiaulėms koronavirusinės infekcijos sukelia viduriavimą ir gali būti pavojingos nebent dideliuose kiaulynuose. Kiaulių koronavirusai, profesoriaus teigimu, žmonėms nėra pavojingi.
Koronavirusų turi ir šunys. Jie, beje, šunims irgi nėra labai pavojingi, grėsmę koronavirusai kelia tik mažiems šuniukams. Kaip pasakoja A. Stankevičius, koronaviruso požymiai šunims yra panašūs į kitų infekcijų sukeliamus negalavimus – sukelia viduriavimą. Dėl to gali būti sunku atskirti, ar tai yra koronavirusas, ar tiesiog apsinuodijimas maistu ar kita infekcija.
Tačiau, kaip pasakoja profesorius, katėms koronavirusai yra pavojingesni. Kačių koronavirusas pasireiškia viduriavimu, apetito stoka ir nuslopintu katės elgesiu, bet gali sukelti komplikacijų, kurios, profesoriaus teigimu, neretai baigiasi net gyvūno mirtimi. 10 proc. koronavirusu susirgusių kačių išsivysto infekcinis peritonitas.
„Truputį pakitęs koronavirusas užkrečia įvairias kraujo ląsteles: kraujo leukocitus, monocitus, limfocitus ir yra išnešiojamas po visą organizmą. Į tam tikrą kūno vietą, kaip pilvo ertmę, inkstus, smegenis patekęs virusas sukelia daugybinius uždegimus. Būna sunki ligos eiga ir dažniausiai baigiasi nugaišimu. Ryškiausias peritonito požymis yra pilvaplėvės uždegimas su skysčių kaupimusi pilvo ertmėje“, – pasakoja profesorius.
Kaip sako A. Stankevičius, žinomų atvejų, kai Covid-19 užsikrėtė naminiai gyvūnai yra nedaug būtent dėl to, kad gyvūnai jau turi tam tikrą imunitetą koronavirusams.
Koronavirusai tarp gyvūnų plinta fekaliniu-oraliniu būdu.
Koronavirusai kamuoja ir augintinius Lietuvoje
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar koronavirusais užsikrėtusiais augintiniais skundžiasi lietuviai. Į veterinarijos klinikas čia atvedama daug koronavirusų kamuojamų gyvūnėlių, o ir išgelbėti pavyksta ne visus.
Užupio veterinarijos klinika sako pastebinti vis didėjančius koronavirusais užsikrėtusių augintinių srautus.
„Apžvelgiant kelis paskutinius metus yra padaugėję kačių, sergančių koronavirusų sukeliamomis ligomis, tokiomis, kaip kačių infekcinis peritonitas“, – tv3.lt komentuoja Užupio veterinarijos klinika.
Kita klinika „CanisFelis“ sako jokio staigaus koronavirusais užsikrėtusių augintinių šuolio nepastebėjusi, tačiau pacientų sulaukianti visad.
„Klinikoje, gyvūnų sergančių koronavirusu, sulaukiame dažnai. Juo dažnai serga katės paimtos iš prieglaudų ar pirktos iš neatsakingų daugintojų. Kačių, sergančių šiuo virusu, kiekvienais metais išlieka panašus skaičius“, – tv3.lt komentuoja „CanisFelis“.
Abi veterinarijos klinikos sako, kad koronaviruso testus gyvūnams atlieka naudodamos greituosius testus, PGR metodo tyrimus, taip pat tirdamos gyvūnų išmatas. Būtent išmatose randama daug virusų.
Koronavirusais užsikrėtę augintiniai yra gydomi simptomiškai bei stiprinant gyvūno imunitetą. Tačiau abi veterinarijos klinikos teigia, kad koronavirusui mutavus į peritonitą, su didele dalimi augintinių tenka atsisveikinti.
