Ispanijos mokslininkai aiškinosi, kaip skirtingas žmonių elgesys keičia tikimybę užsikrėsti virusu – paaiškėjo, kad pavojų kelia maisto iš parduotuvės pristatymas į namus ir šuns vedžiojimas.
Manoma, kad šunys gali užsikrėsti virusu ir jį platinti ar perkelti viruso daleles, paliesdami užkrėstus paviršius viešose vietose, o tada – savo šeimininkus. Kiek gyvūnai iš tiesų platina virusą, kol kas tiksliai nežinoma, nors ir yra patvirtintų šunų ir kačių užsikrėtimų virusu, o pats virusas, manoma, atsirado iš šikšnosparnių.
Vis dėlto, panašu, kad virusą nešiojantys gyvūnai nesuserga. Tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad šunų šeimininkams reikėtų ypač atidžiai rūpintis gyvūno higieną išvedus šunį į lauką ir tuomet grįžus namo.
Tyrimą atliko Granados universitetas ir Andalūzijos viešosios sveikatos mokykla Ispanijoje. Tyrėjai apklausė 2086 ispanus, kurių 41 proc. buvo vidutinio amžiaus – nuo 40 iki 54 metų. Žmonių buvo klausiama, ką jie veikia pandemijos metu ir ar buvo užsikrėtę virusu. Tuomet mokslininkai palygino apklausos rezultatus ir aiškinosi, kokie užsiėmimai yra rizikingiausi. Paaiškėjo, kad 4,7 proc. žmonių kuriuo nors metu juo buvo užsikrėtę – tai maždaug 98 žmonės.
Užsiėmimai, kurie buvo susieti su didesne teigiamo koronaviruso testo rizika, buvo maisto prekių iš prekybos centro užsisakymas į namus, kuris padidina riziką 94 proc. Pasirodo, tai daug pavojingiau, nei tiesiog nueiti į parduotuvę. Darbas iš ofiso, o ne iš namų, tyrimo duomenimis riziką pakelia 76 proc.
Tačiau jei tuose pačiuose namuose gyvenantis asmuo buvo užsikrėtęs koronavirusu, tikimybė susirgti padidėja beveik 60 kartų. Tyrėjų komanda teigia, kad gyvenimas su šunimi ir jo vedimas pasivaikščioti riziką padidina 78 proc.
„Mūsų tyrimo rezultatai įspėja, kad šunų augintojai rizikuoja labiau. Šios tendencijos priežastis kol kas lieka neaiški. Turint omenyje, kiek mažai šiuo metu turime resursų žmonėms nustatyti SARS-CoV-2 diagnozę, jos diagnozavimas šunims yra labai mažai tikėtinas“, – sakė profesorė Cristina Sànchez Gonzàlez.
Profesorė teigė, kad nebuvo pakankamai informacijos apie tai, ar šunys, kaip ir žmonės, skleidžia virusą, ar tiesiog tampa vienu iš paviršių, kurį palietę žmonės gali užsikrėsti SARS–CoV–2. Ji pridūrė, kad taip pat įmanoma virusu užsikrėsti per gyvūnų išmatas. Tyrimo autorių teigimu, nėra prasmės uždaryti vaikų žaidimų aikšteles, siekiant sustabdyti viruso plitimą, kai parkai šunims lieka atviri, jei šunys taip pat gali platinti virusą.
Tyrimo eigoje neaptikta kitų žmonių gyvenimo būdo aspektų, susijusių su tuo, su kuo jie gyvena, kokius darbus dirba ir ar turi kitų augintinių, kurie galėtų paaiškinti šunis auginantiems žmonėms kylančią riziką.
„Pandemijos metu, kol neturime veiksmingo gydymo ar vakcinos, prevencinės higienos priemonės yra vienintelis išsigelbėjimas, todėl jos turi būti taikomos ir šunims, kurie, anot mūsų studijos, panašu, kad tiesiogiai ar netiesiogiai padidina tikimybę užsikrėsti virusu“, –pridūrė prof. C. Sànchez Gonzàlez.
Tyrimas buvo publikuotas žurnale „Environmental Research“.
Ar gyvūnai gali užsikrėsti COVID-19?
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, tikimybė, kad šuo užsikrės COVID–19 atmaina yra labai nedidelė.
„Nepaisant milijonų COVID–19 persirgusių žmonių, susirgusių ar užsikrėtusių gyvūnų skaičius šiuo metu yra labai nedidelis. Paprastai tariant, namuose auginami šunys ir katės gali nuo mūsų užsikrėsti COVID-19, nes gyvena kartu su mumis, bet tai – labai retas atvejis“, – sakė profesorius Jamesas Woodas, Kembridžo universiteto veterinarijos departamento vadovas.
Mokslininkų teigimu, gyvūnai COVID-19 serga nesunkiai, o daugelis gyvūnų teisėmis besirūpinančių organizacijų sako, kad nėra reikalo dėl to jaudintis. Pirmasis pasaulyje koronavirusu užsikrėtęs šuo mirė grįžęs namo pas šeimininką Honkonge, po to, kai buvo patvirtinta, kad jis yra pasveikęs. 17 metų amžiaus Pomeranijos špico šeimininkas, taip pat sirgęs koronavirusu, neleido šuniui atlikti skrodimo, todėl tiksli jo mirties priežastis lieka neaiški.
Kaip užsikrečia gyvūnai?
Panašu, kad gyvūnai koronavirusu užsikrečia taip pat, kaip žmonės – oro lašeliniu būdu, kai jie patenka į gyvūno nosį ar burną.
„Katės gali užsikrėsti esant dideliam viruso krūviui, tam tikromis aplinkybėmis, kai namuose yra sergančių žmonių. Santykis katės dydis, lyginant su žmogumi, reiškia, kad namuose bus daug mažiau katės išvėpto oro, palyginus su tuo, kiek oro iškvepia sergantis žmogus. Be to, kačių higienos įpročiai nulemia tai, kad daug labiau tikėtina namuose katei užsikrėsti nuo žmogaus, nei atvirkščiai“, – sakė prof. J. Woodas.
Naminiams gyvūnams užsikrėtus virusu jiems pasireiškia kvėpavimo takų ligų simptomai. Didžiosios Britanijos vyriausybės teigimu, pirmoji Anglijoje užsikrėtusi katė turėjo kvėpavimo takų infekcijos simptomų – išskyros iš nosies, šiek tiek dusulio. Mokslininkai įrodė, kad katės, šeškai ir žiurkėnai gali užsikrėsti SARS-CoV-2. Tačiau panašu, kad liga užsikrėsti negali antys, vištos ir kiaulės.
Prof. Williamas Weiras iš Glazgo universiteto Veterinarijos mokyklos sako, kad „SARS-CoV-2 kaip šunų ar kačių patogeno reikšmė yra nežinoma. Jis pridūrė, kad nėra užfiksuota atvejų, kai katė būtų užkrėtusi šunį ar atvirkščiai.
Ar žmonės gali COVID-19 užsikrėsti nuo gyvūnų?
Kol kas nėra įrodymų, kad žmogus gali koronavirusu užsikrėsti nuo gyvūno, taip, kaip užsikrečia nuo kito žmogaus. COVID-19 daugiausiai plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs žmogus čiaudi, kosti ar kalba.
Jonathanas Ballas, molekulinės virusologijos profesorius iš Notingemo universiteto, sako, kad gyvūnai skleidžia labai nedidelį viruso kiekį, lyginant su žmonėmis.
Prof. J. Woodas iš Kembridžo universiteto veterinarijos departamento priduria, kad gyvūnai iškvepia daug mažiau oro, nei žmonės, todėl jų iškvėptame ore atitinkamai yra daug mažiau viruso lašelių. Visais patvirtintais gyvūnų užsikrėtimo atvejais koronavirusu jau sirgo jų šeimininkai.
„Nors šiuo metu yra patvirtintas vienas šuns užsikrėtimo atvejis Honkonge, kol kas nėra jokių įrodymų, kad šuo, katė ar kitas naminis gyvūnas gali platinti COVID-19“, – informavo Pasaulio sveikatos organizacija.
„Šiuo metu neturime jokių įrodymų, kad katės, šunys ar kiti naminiai gyvūnai vaidina kokį nors vaidmenį žmonių užsikrėtimų SARS-CoV-2 epidemiologijos klausimais“, – sakė prof. W. Weiras.
Oficialiame geriausių Didžiosios Britanijos veterinarų pranešime rašoma, kad naminiai gyvūnai gali ant kailio pernešti virusą, taip didindami tikimybę vienam žmogui juo užsikrėsti nuo kito žmogaus.
„Artimas kontaktas su naminiu gyvūnu – jo glostymas, šukavimas, maitinimas ir dalinimasis maistu galėtų sudaryti sąlygas užsikrėsti virusu“, – taip aiškinama pranešime.
Šis dokumentas, kurį parengė Didžiosios Britanijos Veterinarijos tarnybos vadovai, buvo svarstytas balandžio 30 dieną, Didžiosios Britanijos Vyriausybės Mokslinių konsultacijų grupės ekstremalioms situacijoms posėdyje.
Šioje ataskaitoje buvo įspėjama, kad virusas gali išgyventi ant gyvūno kailio, o tai reiškia, kad „yra galimas kelias, kaip gyvūnas bent kelias valandas gali būti viruso nešiotoju ir užkrėsti virusu namuose gyvenančius žmones.“ Dokumente priduriama, kad virusu užsikrėtę žmonės turėti neleisti savo augintiniui artimai kontaktuoti su kitais galinčiais užsikrėsti žmonėmis.
Kokių apsaugos priemonių reikėtų imtis būnant su gyvūnais?
Jei sergate COVID–19, rekomenduojama apriboti savo kontaktus su augintiniais ir paprašyti, kad jais pasirūpintų kiti žmonės.
„Vis dėlto rekomenduojama COVID–19 sergantiems žmonėms riboti kontaktus su gyvūnais, kol apie virusą neturėsime daugiau informacijos. Taip užtikrinsite tiek savo, tiek gyvūno sveikatą“, – informavo JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras.
Kaip išlikti saugiems gyvenant su naminiu gyvūnu:
- Palietę augintinį, jo maistą, tualetą ar kitus jo daiktus, nusiplaukite rankas.
- Rūpinkitės augintinio higiena ir augintinio aplinkos higiena.
- Reguliariai nuvežkite augintinį pas veterinarą ir su juo pasitarkite, jei turite klausimų apie augintinio sveikatą.
