Esami ir buvę Klaipėdos miesto tarybos nariai pastaruoju metu susidūrė su ne itin maloniomis procedūromis - jų darbovietes pasiekė prokuratūros raštai.
Prokurorai išsiuntė prašymus pateikti krūvą buhalterinių dokumentų dėl darbo apmokėjimo. Siekiama išsiaiškinti, ar nuo2003 metų iki 2008-ųjų rugpjūčio dviejų kadencijų politikai, kurių priskaičiuota per 50, negaudavo dvigubos algos: už su Tarybos nario veikla susijusį darbą ir iš tiesioginių darboviečių.
Jei Tarybos nariai nesugebės pateikti reikiamų pažymų, jiems teks grąžinti į Savivaldybės biudžetą galimai neteisėtai gautą atlygį, tačiau visos procedūros greičiausiai bus paženklintos galybe teisinių kazusų ir prieštaravimų.
Traukinys pajudėjo
Sujudimas kilo po to, kai prieš keletą mėnesių Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros pavedimu Savivaldybės Kontrolieriaus tarnyba atliko tyrimą ir nustatė, kad nuo 2003 metų politikai turėjo pristatyti pažymas iš savo darboviečių už prarastą dalį atlygio dalyvaujant Tarybos, jos komitetų, komisijų ar Kolegijos posėdžiuose. Teigiama, kad tik pateikus pažymas buvo galima mokėti Tarybos nariams algą iš Savivaldybės biudžeto.
Tačiau nuo 2003-iųjų pažymų niekas nenešė, o tai daryti įpareigojanti tvarka priimta tik šių metų liepos 31 dieną.
„Vakarų ekspresui“ Kontrolieriaus tarnybos kontrolierė Rimutė Judita Drazdauskienė sakė, kad dabar sprendimus turėtų priimti prokurorai.
„Mes medžiagą pateikėme. Kai kuriems Tarybos nariams teks surinkti pažymas už 5 metus, o tai - labai daug darbo, nors kai norima, surenkami dokumentai ir už 20 metų. Paskaičiavome, kad per tuos metus buvo sumokėta algų maždaug 160 tūkstančių litų, tačiau praktiškai vienas Tarybos narys kas mėnesį gaudavo labai nedaug - apie 30-40 litų“, - sakė ji.
Savivaldybės administracijos vyriausioji buhalterė Daiva Trečiokienė teigė, kad nė viename teisės akte nėra parašyta apie prievolę informuoti Tarybos narius dėl pažymų.
„Jie patys pakeitė Tarybos veiklos reglamentą taip, kad pažymų nereikėtų pristatinėti, tad niekas to ir nedarė. O pagal nacionalinius teisės aktus to reikėjo“, - sakė tarnautoja.
Neaišku ir prokurorams
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė Irina Valadkienė informavo, kad pažymų laukiama iki gruodžio vidurio, tačiau abejojama, ar prieššventiniu laikotarpiu esami ir buvę Tarybos nariai elgsis pavyzdingai.
„Kol kas gavome tik vieną pažymą, tačiau ji ne tokia, kokios prašome. Pateikti tik bendri skaičiai apie gautą atlygį pagrindinėje darbovietėje, tačiau mus domina, ar mokėta alga ir tuo metu, kai politikas dalyvavo posėdžiuose. Jei buvo mokama alga už tas pačias valandas ir darbovietėje, ir iš Savivaldybės biudžeto, šią pinigų dalį teks grąžinti“, - sakė ji.
Tad politikai dabar turės įrodinėti, kad gaudami Tarybos nario algą jie negavo dalies pajamų savo darbovietėse.
„Tačiau, liaudiškai tariant, dabar gavosi „balaganas“. Yra tokių Tarybos narių, kurie vienu metu dirbo keliuose darbuose, oficialiai buvo bedarbiai, pensininkai, dirbo pagal patentą ar autorines sutartis, buvo ar yra juridinių asmenų savininkai. Kyla klausimų dėl mokytojų ar dėstytojų, kurie turi nustatytą akademinių valandų skaičių ir, tarkime, grafiką suderindavo taip, kad per Tarybos posėdžius nereikėtų dirbti tiesioginio darbo“, - situaciją komentavo prokurorė.
Realiai labiausiai susirūpinti pažymomis turėtų tie, kurie buvo ar yra samdomi darbuotojai arba išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų.
„Tvarka neliečia merų, vicemerų, administracijos vadovų. Įstatymų kolizijos esama. Visgi patys Tarybos nariai turėjo išsiaiškinti, kokia yra tvarka. Jei bus nustatyta, kad buvo mokama dviguba alga, o Tarybos narys nesutiks išmokėtų pinigų grąžinti į biudžetą, teks kreiptis į teismą“, - tikino I. Valadkienė.
Tačiau teismus gali bombarduoti ir patys politikai, kurie bandys įrodyti, kad būtent Savivaldybės administracija pasielgė neteisėtai išmokėdama algas bei neinformuodama apie būtinybę pateikti pažymas.
Įstatymų priešprieša
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius sakė, kad esama situacija - labai kebli. Nuostatos apie Tarybos narių darbo apmokėjimą yra išdėstytos Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo bei Vietos savivaldos įstatymuose. Įteisinti reikalavimai neva kertasi vienas su kitu.
„Kreipėmės į atitinkamas Seimo struktūras ir gavome skirtingus atsakymus. Visgi patikinta, kad bus kreiptasi dėl įstatymų normų suderinimo. Pagal vieną teisės aktą teigiama, kad apmokama už Tarybos nario darbą, o kitame - kad už pagrindinėje darbovietėje prarastas pajamas. Tad jei Tarybos narys yra pensininkas ar bedarbis, jis lyg ir negalėtų apskritai gauti atlygio Taryboje“, - teigė jis.
Parlamento kanceliarijos Teisės departamentas į klaipėdiečių pagalbos šauksmą atsakė, kad teisinis algų apmokėjimo reguliavimas nėra vienareikšmis, tad siūloma sudaryti darbo grupę, kuri išnagrinėtų tarybos narių atlyginimą nustatančias teisės aktų normas. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas tvirtino, kad teisės aktai vienas kitam neprieštarauja, o papildo.
Administracijos direktorius pripažino, kad nėra aišku, kaip toliau elgtis.
Pozicijos - įvairios
Patys Tarybos nariai susiklosčiusią situaciją vertina labai įvairiai. Vieni yra pasiryžę pinigus grąžinti, jei to reikės, kiti teigė apskritai nieko nežinantys, treti grasina teismais.
Tarybos naujokas Egidijus Sabataitis teigė, kad jo darbovietę jau pasiekė prokuratūros prašymas.
„Galiu pasakyti, kad per Tarybos posėdžius algos iš bendrovės, kurioje dirbu, aš negavau. Visgi iš kur aš galėjau žinoti, kad reikėjo tų pažymų? Blogiausiu atveju teks kreiptis į teismą“, - svarstė jis.
Nebe pirmą kadenciją Taryboje dirbantis Rolandas Bražinskas yra sakęs, kad jis pinigų nepasisavino neteisėtai, jam buvo mokama už atliktą darbą.
„Jei bus ketinama teisiniu būdu išieškoti pinigus, subursiu Tarybos narių komandą ir kolektyviai bylinėsimės, ieškosime kaltų“, - sakė jis.
Tarybos senbuvis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Sigitas Dobilinskas tikino iš Savivaldybės biudžeto į savo sąskaitą negavęs nė lito.
„Nuo pat pirmosios dienos, kai buvau išrinktas į Tarybą, paprašiau man nemokėti algos. Pinigai nukreipti į vieną uostamiesčio mokyklą. Jei teks grąžinti pinigus, tai padarysiu asmeniškai“, - žadėjo jis.
Klaipėdos universiteto dėstytojas Vygantas Vareikis įsitikinęs, kad teisėtai ar ne išmokėtos algos - Savivaldybės administracijos reikalas.
„Jei tai buvo neteisėta, tai kodėl buhalterija mokėjo pinigus?“ - klausė jis.
Praėjusią kadenciją taip pat galimai neteisėtai algą gavusi UAB Klaipėdos autobusų parko generalinė direktorė Jelizaveta Daugininkienė prisiminė, kad pažymų apie prarastas pajamas iš darboviečių niekas nepristatydavo.
„Nežinau, ką darysiu, nes dar negavau jokių oficialių paklausimų. Tačiau kuo čia dėti Tarybos nariai? Kur tiek metų žiūrėjo kontrolieriai?“ - stebėjosi ji.
Denisas Nikitenka
