„Schmidt Automotive Research“ eksperto teigimu, Kinijos gamintojai Europoje savo automobilius parduoda su milžinišku antkainiu, o tai jiems suteikia pranašumą. Net tik prieš vietinius gamintojus, bet ir prieš ES užmojus padidinti importo tarifus.
Tikimasi, jog Europos Komisiją savo galutinį verdiktą paskelbs kitą savaitę ir paskelbs kokių priemonių planuojama imtis, jog ištiestų pagalbos ranką vietiniams gamintojams, kurie negauna itin dosnių subsidijų, jog galėtų tęsti Kinijos vyriausybės mėgstamą praktiką, leidžiančią rinką užtvindyti itin pigiais produktais, susikurti monopolį ir, švelniai tariant, sunaikinti bet kokią vietinę konkurenciją.
Veiksmų prieš Kinijos automobilių gamintojus Europoje reikalavo ir kai kurios valstybės narės, ypač Prancūzija. Pastarosios šalies vyriausybė išreiškė susirūpinimą, jog vietos gamintojai dėl nesąžiningos konkurencijos gali prarasti lyderių pozicijas.
Europiečiai už kiniškus automobilius permoka
Investicinio banko UBS atlikta analizė parodė, jog Kinijos automobilių gamintojai į senąjį žemyną eksportuojamus modelius parduoda su maždaug 30 procentų antkainiu. Tai reiškia, net jeigu Europos Sąjunga padidins importo tarifus, jie Kinijos automobilių gamintojams nepadarys labai didelės žalos.
„Rhodium Group“ atliktas kainų palyginimo tyrimas parodė, jog europiečiai praktiškai už visus kiniškus automobilius permoka.
Pavyzdžiui, elektrinis „BYD Seal U“ savo gimtojoje šalyje parduodamas už 21 769 eurus, o Vokietijoje – už 41 990 eurų. Tokia pati situacija su „BYD Atto 3“ – Kinijoje jis kainuoja nuo 17 923 eurų, Vokietijoje – nuo 37 990 eurų.
Vienas parduotas „BYD Seal U“ automobilis gamintojui Europoje leidžia uždirbti 14 300 eurų, o Kinijoje – tik 1 300 eurų.
„Great Wall Motors Ora“ Kinijoje kainuoja nuo 13 174 eurų, Europoje – nuo 26 990 eurų. „NIO ET5“ Kinijoje kainuoja nuo 41 590 eurų, Europoje – nuo maždaug 60 000 eurų.
Europoje susidomėjimo sulaukęs „MG4“ elektromobilis Kinijoje kainuoja nuo 13 900 eurų, Europoje – nuo 34 990 eurų.
„Norint užtikrinti, jog Kinijos gamintojams Europa nebetaptų patraukli rinka, jiems turėtų būti taikomi ne mažesni negu 40-50 proc. importo tarifai“, – pabrėžė „Rhodium Group“ atstovai.
Jungtinės Valstijos jau ėmėsi veiksmų
Joe Bidenas gegužės mėnesį paskelbė nusprendęs padidinti importo tarifus iš Kinijos importuojamiems puslaidininkiams, baterijoms, saulės baterijoms, saulės elementams ir svarbiausia – naudingoms iškasenoms. Šalies vyriausybė taip pat padidins tarifus iš Kinijos importuojamam plienui, aliuminiui iš elektra varomoms transporto priemonėms.
Pasak JAV vyriausybės pareigūnų, šis sprendimas buvo priimtas siekiant suvienodinti konkurencines sąlygas su Kinija, kurios pramonės variklis veikia pažeidžiant žmogaus teises, mokant itin mažus atlyginimus ir nesilaikant tokių pačių standartų kaip vakaruose.
Automobiliuose plačiai naudojamiems puslaidininkiams importo tarifas nuo 2025 m. padidės dvigubai – nuo 25 iki 50 proc.
Tam tikroms ypatingos svarbos iškasenoms šiemet bus taikomas naujas 25 proc. tarifas, o 2026 m. toks tarifas bus taikomas natūraliam grafitui ir nuolatiniams magnetams.
Šiais metais naujas 25 proc. tarifas taip pat bus taikomas laivų kranams. Elektromobilių tarifas įsigalios šiais metais – jis sieks 102,5 proc.
