Kinijos Tiandzino miesto oro uostas tiesiog užverstas sniegu. Mažiausiai 79 skrydžiai yra atšaukti, o tūkstančiai keliautojų įstrigo negalėdami išvykti. Šalto oro frontas, nešantis sniegą ir chaosą keliuose, ritasi per visą šalies šiaurę.
Jo neišvengė ir šalies sostinės Pekino gyventojai. Įprastai pirmasis sniegas pasirodo mažiausiai trimis savaitėmis vėliau nei šiemet. Be to, dalyje Kinijos laukiama ir žemiausios rudens temperatūros per ištisą amžių.
„Laukiame iki 10, 15 cm. Sniego. Prognozuojame, kad temperatūra pasieks 15–18 laipsnių žemiau nulio“, – sako Čongli miesto meteorologas Wang Xuhai.
Ekstremalūs orai Kinijoje kelią nerimą ir dėl šalies pažadų sumažinti anglies gavybą ir kūrenimą – taip siekiant pažaboti klimato kaitą. Didžiausia pasaulyje atmosferos teršėja žada per ateinančius 40 metų iki 0 sumažinti į atmosferą išmetamas taršias emisijas. Tačiau skambūs pažadai susiduria su vis skaudesne realybe. Vos prieš mėnesį pabandžius sumažinti anglies kūrenimą – šalį supurtė masiniai elektros tiekimo sutrikimai. Dabar Kiniją užklupus didžiuliams šalčiams, ekspertai perspėja, kad milijonams atsukus šildymą, energetikos sektoriui vėl gresia elektros trūkumai.
Energetikos bėdos Kiniją užklupo kaip tik tuo metu, kai Glazge vykstančioje COP26 klimato konferencijoje ekspertai perspėja, kad Kinijos indėlis mažinant anglies deginimą būtinas norint pažaboti klimato pokyčius. Pamažu atsisakyti anglies pasižadėjo jau daugiau nei 20 labiausiai nuo jo priklausomų šalių.
„Šalys, kaip pietų Korėja, Indonezija, Vietnamas, Lenkija ir Ukraina įsipareigoja pamažu atsisakyti energijos, gaminamos anglimi“, – teigia COP26 konferencijos pirmininkas Alok Sharma.
Kinijos miestams skendint smoge, komunistų partija pripažįsta, kad anglies gamyba augs iki pat 2030-ųjų. Esą dabar tai būtina norint iš pandemijos bundantį pasaulį aprūpinti trūkstamomis prekėmis. Visgi Pekinas mušasi į krutinę, kad pasiekus piką po 10 metų, išmetamas emisijas pavyks sparčiai sumažinti.
