„Atėjo laikas laisvės ir demokratijos darbotvarkę paversti vienu pagrindinių Lietuvos užsienio politikos principų“ – taip skelbia šios Vyriausybės programa. Nors Vakaruose Lietuvos laikysena sulaukia pagyrų, namuose konservatorių vertybinė užsienio politika sulaukia kritikos dėl aštrios ir provokuojančios retorikos.
Daugiausiai aptariamas bendradarbiavimas su demokratiškuoju Taivanu ir dėl to prastėjantys santykiai su autoritarine Kinija. Lietuvoje per artimiausius mėnesius turėtų atsidaryti Taivano ekonominė atstovybė, Lietuvos atstovybė Taivane savo duris turėtų atverti kitų metų pradžioje.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl Pekinas niršta ant Vilniaus – atstovybės pavadinimas. Kitose šalyse atstovybės veikia sostinės Taipėjaus vardu. Taip esą pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai ir neleidžia Taivano traktuoti kaip atskiros valstybės.
Atstovybių atidarymai – tik dar vienas skyrius vertybinėje valdančiųjų užsienio politikoje Kinijos atžvilgiu. Gegužę Lietuva pasitraukė iš Kinijai svarbaus „17+1“ ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato, kuriame daugiausiai dalyvauja Vidurio ir Rytų Europos šalys. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šį formatą pavadino „skaldančiu“.
Kilus diplomatiniam konfliktui, Kinija vasarą atšaukė savo ambasadorių Lietuvai ir nurodė šaliai padaryti tą patį. Lietuvos ambasadorė Pekine Diana Mickevičienė į Vilnių grįžo rugsėjį
Apie konfliktą su Pekinu ir draugystę su Taipėjumi naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo konservatorius Matas Maldeikis ir valstiečių-žaliųjų šešėlinis užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys.
Tvirtina, kad konflikto su Kinija nėra
Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjo gausi Taivano delegacija, kurią sudarė ir politikai, ir verslininkai. Tačiau tiek svečiai, tiek Lietuvos valdantieji pabrėžė, kad vizitas skirtas tik ekonominiams ryšiams stiprinti.
„Šis vizitas parodo, kad Taivano pusė nori su mumis bendradarbiauti, ieško galimybių, žiūri, ką mes galime pasiūlyti Taivanui. Mes kalbame apie dvi demokratijos šalis, dėkui Dievui, ne su planine ekonomika. Kiek mums pavyks pasinaudoti šiomis atsiveriančiomis galimybėmis Taivano rinkoje, jau priklausys nuo abiejų pusių“, – tvirtino M. Maldeikis.
Konservatoriaus teigimu, kai dėl politinių priežasčių buvo išstumta iš Rusijos rinkos, Lietuva labai daug investavo į Kiniją.
„Mes matome, kad Kinijos rinka mums taip ir neatsivėrė. Kinija Lietuvoje investavo 7 mln. eurų, kas yra niekas, Kinijos rinka mūsų produktams yra uždaryta“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo M. Maldeikis.
Visgi, parlamentaro teigimu, noras glaudinti ekonominė bendradarbiavimą su Taivanu nereiškia, kad Lietuva stoja į konfliktą su Kinija.
„Mes nepažeidžiame „vienos Kinijos“ politikos. Tiek Kinijos pusė, tiek dalis Lietuvos politikų bando pasakyti, kad mes konfliktuojame su Kinija. Mes niekaip nekonfliktuojame su Kinija, nes „vienos Kinijos“ principas būtų pažeistas, jei pripažintume Taivaną. Mes to niekaip nedarome.
Mes bendradarbiaujame su Taivanu, kaip tai daro 18 Europos Sąjungos šalių. Tačiau Lietuva kažkodėl pasirinkta blogiečiu ir pateikiama kaip šalis, kuri daro kažką išskirtinio.
<...> Tai nėra teisinga ir tai dvelkia suverenumo praradimu, įsivaizduojama, kad mus taip galima paspausti ir žaisti su mūsų suvereniais pasirinkimais. Tai yra mūsų suverenus pasirinkimas, tą kalbėjo ir Lietuvos prezidentas, ir kiti politikai. Mes tiesiog norime ekonomiškai bendradarbiauti, tą ir darysime“, – tikino M. Maldeikis.
Surplys: akivaizdu, kad santykiai nėra geri
G. Surplys nesutiko, kad tarp Lietuvos ir Kinijos šiuo metu nėra konflikto. Pasak politiko, labai aiškus to įrodymas – Lietuva neturi ambasadoriaus Pekine, o Pekinas – Vilniuje, jie yra atšaukti konsultacijoms ir kol kas negrįžo.
„Akivaizdu, kad nėra santykiai geri“, – įsitikinęs G. Surplys.
Valstiečių-žaliųjų atstovo teigimu, žingsniai dėl Taivano ekonominės atstovybės Lietuvoje tendencingai buvo daromi taip, kad kuo labiau suerzintų Kiniją.
Anot G. Surplio, tos 18 Europos Sąjungos šalių, apie kurias kalbėjo M. Maldeikis, savo šalyse yra atsidariusios Taipėjaus, o ne Taivano vardo atstovybę.
„Mes kažkodėl užsigeidėme, kad tai būtų būtent Taivano atstovybė. Ne ekonominė, ne kultūrinė, o Taivano atstovybė. Natūralu, kad tai sukėlė Pekino pasipiktinimą.
Aš galvoju, kad mes galėtume pasielgti protingai, profesionaliai ir diplomatiškai atidarydami Taipėjaus atstovybę, taip ir pavadintą Vilniuje. Tikrai tada oficialusis Pekinas tą sukramtytų, suvirškintų ir didelių problemų nebūtų“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo G. Surplys.
Jau mato pralaimėjusių
Politiko tvirtinimu, nebuvo padaryta jokios ekonominės analizės, kokias pasekmes gali sukelti pašliję santykiai su Kinija.
„Ne viena verslo įmonė jau skundžiasi apie nutrūkusias tiekimo grandines iš Kinijos, nutraukiami ryšiai su kultūros organizacijomis. Tai tikrai pasekmės yra, o analizės pas mus seka paskui veiksmus“, – sakė G. Surplys.
„Gražu, kad pas mus atvažiavo Taivano delegacija, beje, be [užsienio reikalų] ministro. Bet mes viščiukus skaičiuosime ne pagal tai, kiek pas ką kas atvažiavo, papusryčiavo ar gavo apdovanojimų. Mes skaičiuosime pagal sukurtas darbo vietas.
Kol kas labai anksti daryti išvadas, ar mes kažką laimėsime iš tokio labai karingo Taivano atstovybės atidarymo. <...> Praradimus jau galima pasverti. Laimėjimai? Bent jau aš jų kol kas nematau“, – pridūrė jis.
G. Surplys sutiko, kad žiūrint į „nuogus“ skaičius, prekyba su Kinija yra nedidelė.
„Tačiau nekalbama apie perspektyvą, nekalbama apie mūsų lazerių pramonės bandymą įkelti koją į Kiniją, ten yra kosminės galimybės. Nekalbama apie tuos pačius puslaidininkius, nekalbama apie tai, kad jau dabar mūsų įmonės nemažai perka detalių iš Kinijos ir jau susiduria su problemomis.
<...> Matuoti tik tai, kad mes suprekiaujame keletą milijonų, nereikėtų. Mes turėtume įsivertinti galimybes, kurios bus prarastos, netektos dėl to, kad štai taip yra bandoma įsivaryti į kampą su didžiausia pagal gyventojų skaičių valstybe“, – sakė šešėlinis užsienio reikalų ministras.
Kinija užsivėrė negavusi Klaipėdos uosto?
M. Maldeikio teigimu, Kinija buvo priėmusi labai aiškų politinį sprendimą – perimti Klaipėdos uosto infrastruktūrą.
„Praėjusi Vyriausybė strateginiu sprendimu nusprendė uosto neparduoti. <...> Po to Kinija mums užsidarė. <...> Negalima kalbėti apie kažkokias perspektyvas, jos mums seniai būtų atsivėrusios“, – sakė M. Maldeikis.
„Viskas paišoma iš vandens, bandant pateisinti tai, kad nesėkminga strategija. Mes turime pripažinti – su Kinija mums nepavyko, Kinija, dėl politinių priežasčių, yra uždaryta. Mes jiems neįdomūs ir per maži“, – pridūrė jis.
Lygino su patekimu į NBA
Pasak M. Maldeikio, kita istorija yra 23 mln. gyventojų turintis Taivanas, kurio žmonės yra sužavėti Lietuva. Salos atstovai jau anksčiau lankėsi Lietuvoje, domėjosi galimybės investuoti būtent puslaidininkių srityje.
„Kas domisi krepšiniu, tai pasakysiu, kad čia kaip patekimas į NBA. Čia jau nuo mūsų priklausys, kaip mums pavyks tai išvystyti“, – teigė politikas.
Konservatoriaus tvirtinimu, Taivano verslininkai pasiryžę Lietuvoje statyti gamyklas, nusivežti lietuvių darbuotojus į Taivaną, juos apmokyti ir grąžinti į Lietuvą.
„Parodykite man kitą pavyzdį šalies, kuri taip darytų“, – kalbėjo M. Maldeikis.
Politikas atkreipė dėmesį ir į kitą tendenciją – Taivane išaugo lietuviško alaus ir šokolado pardavimai. Taip taivaniečiai rodo padėką Lietuvai už suteiktas vakcinas nuo koronaviruso.
„Parodykite man kitą šalį, kur mes turime tokius draugus, kurioje mes turime tokį vardą“, – dėstė pašnekovas.
Tai tik dalis M. Maldeikio ir G. Surplio diskusijos laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laidą galite pažiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite teksto pradžioje.
šaika su daug valstybių, Lietuvą tempia į dugną, o visokie maldeikiukai nesąmones kalba net per tv.
