Daugelis yra matę stebinančiai prastų automobilių dizainų, tokių kaip „Pontiac Aztek“, „Fiat Multipla“, „SsangYong Rodius“, „Chevrolet PT Cruiser“. Tai tikra autodizainerių specialybės gėda.
Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad taip pat egzistuoja ne tokių ryškių, bet ne mažiau įdomių automobilių kūrėjų klaidų, pranešime spaudai rašo „Autoasas“.
„Nissan Murano“ keistenybės
Pirmos kartos „Nissan Murano“ susilaukė nepaprastos sėkmės. Unikalių formų automobilis buvo vienas pirmųjų sportiškų visureigių rinkoje su dinamiškais 3,5 litro V6 benzininiais varikliais ir puikiu kėbulo dizainu, įtinkančiu tiek visureigių, tiek sportiškų automobilių mėgėjams. O štai antros kartos „Nissan Murano“ liko nesuprastas.
Apvalių formų automobilis atrodo nei sportiškai, nei „visureigiškai“, t.y. jis neįgavo nei vieno iš ingredientų, kurie atnešė sėkmę praeityje. Priekinės radiatoriaus grotelės ir žibintai atrodo taip supinti į vieną krūvą, kad jų neišpainiotų nei pats Šerlokas Holmsas.
Dar keisčiau yra tai, kad šis nepatrauklus apvalių formų dizainas buvo pristatytas kaip tik tuo metu, kai vėl tapo madingi kampuotų formų automobiliai, ypač visureigiai.
Antros kartos „Nissan Murano“ keistenybės tuo nesibaigia. „Nissan“ kompanija sugalvojo, kad visureigis gali būti ne tik sportiškas, bet dar ir kabrioletas. Todėl rinką pasiekė unikalus visureigio–kabrioleto kėbulas, kuris be prasto dizaino neturi dar ir kitų visureigiams itin reikalingų funkcijų: kėbulo standumo ir erdvios bagažinės.
Nežinia, kuo būtų pasibaigę šie eksperimentai, jei pirkėjai nebūtų pasakę „gana“ – ši žinutė ryškiai atsispindėjo automobilio pardavimų skaičiuose. Geroji šios istorijos pusė yra ta, kad „Nissan“ dizaineriai tinkamai sureagavo ir trečios kartos „Murano“ dizainas vėl tapo patrauklus kaip visureigis, o kartu ir sportiškas – tai labai aiškiai atsispindėjo pardavimų skaičiuose.
Universalūs Mercedes-Benz veidrodėliai
Šoninio vaizdo veidrodėliai – ne itin didelė kėbulo detalė, bet dažnai labai įsimintina. Prisiminkime charakteringus 80-ųjų ir 90-ųjų metų „Porsche 911“ veidrodėlius, kurie buvo įtaisyti ir legendiniame „Audi RS2“ modelyje taip pabrėžiant pastarojo technines sąsajas su „Porsche“.
Arba vien ko verti nuostabūs „Pagani Huayra“ lapo formos veidrodėliai, net „Opel Vectra“ 90-aisiais įgavo įdomų dizaino sprendimą šiai detalei. Tačiau automobilių pramonės idėjų lyderė „Mercedes-Benz“ 2000-aisiais metais savęs nekankino šios nereikšmingos detalės formų klausimais.
Kuomet atėjo mada į veidrodėlius montuoti posūkių žibintus, „Mercedes“ kompanija sukūrė veidrodėlius, kuriuos būtų galima pavadinti „kolegos, reikia greitai sumesti šitą dizainą“. To laikmečio „Mercedes“ automobilių šoninių veidrodėlių dizainas atrodo tiesiog neprofesionaliai.
Negana to, šio dizaino veidrodėliai buvo montuojami beveik į visus „Mercedes-Benz“ modelius nepriklausomai, ar automobilis didelis, mažas, apvalainas, kampuotas ar solidus. Žodžiu, „Mercedes“ pagamindavo neblogo dizaino automobilį, bet veidrodėlių dizainą adaptuoti tikriausiai palikdavo kompanijoje praktiką atliekantiems studentams.
„Jeep Cherokee“ identiteto paieškos
„Jeep“ markė yra žinoma dėl puikių visureigių, kurie pasižymi unikaliu, tik „Jeep“ kompanijai būdingu stiliumi. Vien ko vertas nesenstantis „Jeep Wrangler“ dizainas arba visais laikais įspūdingai atrodantis „Jeep Grand Cherokee“. O štai mažesnis „Jeep Cherokee“ modelis visais laikais buvo lyg trečias brolis. Tai automobilis, nuolat gaudavęs keistus dizaino sprendimus, o 2013 m. įgavo dar vieną eksperimentinį stilių.
Neaišku, kokia buvo šio automobilio kūrėjų mintis: ar stengtasi jį pozicionuoti kaip tvirtą „Jeep“ šeimos narį, ar kaip parketinį visureigį, ar tiesiog kaip keistą automobilį. „Jeep Cherokee“ priekinė dalis ne vieną automobilių gerbėją paliko nustebusį – gana nuosaikus visureigio dizainas visai nederėjo su išsiskiriančia priekine dalimi, kur dominuoja daugybė mažų žibintų.
„Nenuostabu, kad 2019 m., kai buvo išleistas dizaino atnaujinimas, ši „Jeep Cherokee“ keistenybė buvo ištaisyta. Vietoje šešių mažų žibintų buvo pasirinktas tradicinis sprendimas – pagrindiniai žibintai įtaisyti viršuje, o rūko žibintai – apačioje.
Bet ir šis dizainerių sprendimas nebuvo sėkmingas, nes kaip tik tuo metu tapo itin madinga automobilių priekį išpuošti daugybe mažų žibintų. Netrukus rinkoje pasirodė gausybė automobilių, turinčių labai įdomių priekinės dalies dizainų – „Nissan Juke“, „Citroën C3“, „Citroën C4 Cactus“, „Hyundai Bayon“, „Hyundai Kona“, o 2022 m. tokį netradicinį priekį gavo net ir solidusis 7 serijos BMW. Ir nesiseka „Jeep Wrangler“ dizaineriams“, – sako skelbimų ir atsiliepimų apie automobilius svetainės „Autoasas.lt“ vadovas Nerijus Paketūras.
„Ford“ skriestuvo dizainas
90-ųjų pradžioje „Ford“ kompanija labai sėkmingai pritaikė tuo metu madingo apvalaino stiliaus dizainą savo automobiliuose, tokiuose kaip „Ford Mondeo“, „Ford Fiesta“ ar „Probe“. O štai 90-ųjų pabaigoje sugalvojo, kad dabar jų automobilių dizainas bus sukurtas iš įvairių tarpusavyje persikertančių apskritimų, parabolės ir elipsės linijų.
Nors pati automobilio forma nelabai palanki tokiai idėjai, tačiau mintis buvo įdomi ir originali. Ji gavo pavadinimą „New Edge“ ir yra itin pastebima „Ford Ka“, pirmos kartos „Ford Focus“ ir antros kartos „Ford Mondeo“ modeliuose.
Tačiau ne visi „Ford“ automobiliai buvo sėkmingai „aprengti“ šiuo stiliumi – vienas tokių yra sportiškas kupė „Ford Cougar“. Pažiūrėjus į jį tampa akivaizdu, kad dizaineriai įdėjo daug pastangų stengdamiesi automobilio žibintus, bamperius, oro paėmimo angas, šoninių langų liniją ir net durų rankenėles nupiešti iš apskritimų ir elipsių.
„Cougar“ atveju tikrai nebuvo lengva įvairias kėbulo dalis „suklijuoti“ į vientisą automobilį, tad ir rezultatas išėjo nuviliantis. Dizaineriai visaip stengėsi suteikti vizualinio dinamiškumo šiam varganos galios automobiliui, kuris buvo pavadintas taip pat kaip 70-aisiais metais gamintas „Ford/Mercury Cougar“ modelis. Tik jis turėjo 7 litrų variklį, o šis nei variklio, nei stiliaus.
Varliaakis BMW
2004 m. BMW pristatė pirmąjį kompaktišką BMW modelį su savitu kėbulo dizainu ir atskiru pavadinimu – tai pirmos serijos BMW E87. Automobilis pasirodė iš tikrųjų geras – kompaktiškas, dinamiškas, gerai valdomas ir, žinoma, puikaus dizaino.
Tačiau 2011 m. atėjo laikas jį pakeisti ir buvo pristatytas antros kartos pirmukas. Šio automobilio kūrėjai nusprendė, kad mažasis BMW turi būti kitoks nei likę BMW automobiliai – mažiau „macho“ ir labiau priimtinas moteriškai auditorijai.
Vedami tokios idėjos, BMW dizaineriai sukūrė žaismingą pirmos serijos „veiduką“ su dideliais apvalainais žibintais tiek priekyje, tiek gale. Tokia stiliaus filosofija naudojama daugelyje automobilių, nutaikytų į moterišką auditoriją – prisiminkime „Mini Cooper“, „Fiat 500“ ar „Volkswagen Beetle“ automobilius. Na, „Fiat 500“ ir „Volkswagen Beetle“ atveju ši strategija suveikė gerai, tačiau visiškai netiko „vyrišką“ BMW kompanijos filosofijai.
Strategija neatitiko ir paties automobilio dizaino – ko gero sutiksite, kad antros kartos pirmukas neatrodo taip šauniai, kaip pirmosios. Tad nenuostabu, kad po keleto metų apvalaini priekiniai ir galiniai žibintai buvo pakeisti į aštresnio dizaino žibintus, labiau tinkančius BMW automobiliui.
Nuo to laiko BMW kompanija daugiau neeksperimentavo bandydami sukurti BMW „Beetle“ versiją. Šios kompanijos automobiliai mus visus – tiek vyrus, tiek moteris – kaip tik ir traukia savo sportišku brutalumu.
Kaip „Honda“ pasimetė tarp kelio ir takelio
„Honda“ automobilių dizaino koncepcija pastaruosius penkiolika metų išties liūdina. O juk „Hondas“ mes taip mylime. Pažiūrėkime, kokius nuostabaus dizaino ir techniškai pažangius automobilius 80-aisiais ir 90-aisiais metais gamino ši kompanija: „Civic“, „CRX“, „NSX“, „Accord“, „Integra“, „Prelude“ ir „Legend“.
Visi jie buvo sportiški, dinamiški, vientiso dizaino stiliaus ir japoniškai žavūs. Bet geri laikai negali tęstis visada. Ir štai, po keleto itin sėkmingų ir nuoseklių dešimtmečių „Honda“ pradėjo gaminti automobilius, kurie vienas po kito neprisitaikė prie rinkos pokyčių“, – sako N. Paketūras.
Pavyzdžiui, 2004 m. buvo pristatyta „Honda Legend“ su aerodinamišku kėbulo dizainu. Ir nors automobilis buvo ir kokybiškas, ir prabangus, tačiau reprezentacinių automobilių dizaino tendencijos buvo priešingos.
Tokios klasės automobiliai turėjo turėti stambių ir net kampuotų formų dizainą, kuris sufleruoja apie automobilio savininko statusą ir piniginės dydį. Tokie automobiliai buvo „Lexus LX“, 7 serijos BMW ar „Audi A8“.
Kitas „Honda“ kompanijos prašovimas yra „Honda HR-V“ modelis, kuris buvo pristatytas 1998 m. – pačiu laiku, kai tik užgimė kompaktiškų visureigių/krosoverių rinka. Tačiau 2005 m. automobilio gamyba buvo sustabdyta ir nebuvo pristatytas joks „HR-V“ įpėdinis – kaip tik tada, kai pardavimuose pasirodė rinką „susprogdinęs“ „Nissan Qashqai“ modelis.
Nepasisekė „Honda“ kompanijai ir su „CR-Z“ modeliu, kuris turėjo prikelti kultinio „Honda CRX“ šlovę. Tačiau naujasis sportiškas hibridinę pavarą turintis „Honda“ mažylis pasirodė nei sportiškas, nei gerai valdomas, nei galingas, nei ekonomiškas. Net ir automobilių pramonėje pasitvirtina mums žinomos taisyklės – jei bandysi padaryti viską, niekas nepavyks.
Kadaise itin sėkmingas „Honda Accord“ modelis taip pat prarado turėtą šlovę, bent jau Europos rinkoje. Iš esmės „Accord“ visada buvo labai neprastas automobilis, tačiau taip ir nerado savo vietos. Kaip prabangus vidutinio dydžio sedanas/universalas, jis buvo per mažai prabangus, o finansiškai turėjo per daug stiprių konkurentų.
„Honda FR-V“ – vėlgi labai neblogas nedidelis automobilis su 3+3 sėdynėmis. Tačiau ir šiuo atveju Honda nepasimokė iš kitų klaidų. Analogišką šešiavietį „Fiat Multipla“ vienatūrį prieš tai gamino italų kompanija ir didelio pasisekimo jie nesulaukė.
