Šiuo įstatymu į Lietuvos teisę perkeliama vadinamoji Būsto kredito direktyva, kuria reglamentuojama būsto įsigijimo paskolų ir paskolų, susijusių su nekilnojamojo turto įkeitimu, teikimo veikla ir būsto paskolų gavėjų apsauga.
„Naujasis įstatymas visų pirma yra vartotojų apsaugos įstatymas. Juo ne tik perkeliamos direktyvos nuostatos, bet ir susisteminama dabartinė geroji vartotojui palanki Lietuvos rinkos praktika. Tai reiškia, kad būsto paskolos gavėjui reikės mažiau pastangų ir derybų siekiant į galutinę paskolos sutartį įtraukti palankiausias bankų pasiūlymų dalis, nes daugelis tokių palankių sąlygų bus numatytos įstatyme. Rinkos dalyviai dabar jau turi visą naujų reikalavimų paketą, kurį sudaro dešimt Lietuvos banko priimtų teisės aktų, ir gali visiškai pasiruošti jų įsigaliojimui šių metų viduryje“, – sakė Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad naujasis įstatymas taikomas ne tam tikros rūšies finansų įstaigoms, o visai būsto kreditų teikimo veiklai, – taip įtvirtinamos vienodos konkuravimo sąlygos tiek bankams, tiek rinkos dalyviams ne bankams.
Pasikeisiantis būsto paskolų rinkos reglamentavimas labai svarbus ne tik gyventojams, bet ir bankams. 2016 m. lapkričio pabaigoje bankai buvo suteikę 6,5 mlrd. eurų būsto paskolų ir tai sudarė maždaug 40 proc. viso jų paskolų portfelio.
Įsigaliojus įstatymui, juridiniai asmenys, kurie norės teikti būsto kreditus arba tokioms paskoloms tarpininkauti, turės įsirašyti į Lietuvos banko tvarkomus viešuosius sąrašus, pateikti atitinkamus dokumentus, o jų vadovai ir darbuotojai turės atitikti reikiamą kvalifikaciją. Visi šie subjektai bus prižiūrimi Lietuvos banko ir jiems bus taikomi Atsakingojo skolinimo nuostatai. Iki šiol Lietuvos bankas neprižiūrėjo ne kredito įstaigų, teikiančių būsto paskolas.
Iš naujų vartotojų apsaugos reikalavimų Tomas Garbaravičius išskyrė palankesnes išankstinio būsto paskolos grąžinimo ir refinansavimo galimybes, privalomą kintamųjų palūkanų normų sudedamųjų dalių atskleidimą (fiksuotomis bus vadinamos tik visam paskolos laikotarpiui nustatytos nekintamosios palūkanų normos) ir 3 mėn. trukmės „kredito atostogų“ galimybę, kai vartotojui, dėl svarbių priežasčių patiriant finansinių sunkumų, paskolos įmokų mokėjimas gali būti atidėtas. Be to, netesybos už pavėluotas įmokas negalės viršyti 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną.
Atsakingojo skolinimo nuostatai atnaujinti atsižvelgiant į naujajame įstatyme vartojamas sąvokas ir juose detalizuojami kiti įstatymo reikalavimai, susiję su kreditingumo vertinimu ir atsakinguoju skolinimu. Šie reikalavimai Atsakingojo skolinimo nuostatuose papildyti atsižvelgiant į jų taikymo praktiką per pastaruosius penkerius metus, tačiau pagrindiniai atsakingojo skolinimo principai nesikeičia. Ir toliau fiziniai asmenys, siekiantys gauti paskolą, turės sukaupti 15 proc. būsto vertės pradinį įnašą, paskolos grąžinimui negalės skirti daugiau kaip 40 proc. šeimos mėnesio pajamų, o pačių paskolų trukmė negalės būti ilgesnė nei 30 metų.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymui įgyvendinti Lietuvos banko valdyba 2016 m. gruodžio mėn. patvirtino Standartines informacijos apie kreditą formos pildymo taisykles, Kompensacijos dėl su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito grąžinimo nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui skaičiavimo taisykles, Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito reklamos taisykles. Taip pat sukonkretinti reikalavimai, kaip turi būti skiriami kredito davėjo, kredito tarpininko, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vadovai, nustatyta kredito davėjų ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių įrašymo į viešąjį kredito davėjų sąrašą ir viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių, veikiančių pagal įstatymą, sąrašą ir išbraukimo iš sąrašų tvarka, šių sąrašų tvarkymo reikalavimai ir kt.
