Viešųjų pirkimų tarnyba mano, kad toks būdas, kai skelbiant įkainių konkursą, jo laimėtojai vėliau konkuruoja, yra geras, tačiau didelės apimties tokie konkursai leidžia bendrovėms padidinti darbų kainas.
Trys bendrovės laimėjo savivaldybės skelbtą preliminarų gatvių dangos remonto ir priežiūros įkainių konkursą - juo norėta išsirinkti tris rangovus, vėliau konkuruosiančius dėl konkrečių užsakymų. Sutartis su rangovais ketinama pasirašyti kitą savaitę - ji galios metus su galimybe pratęsti dar dvejiems metams.
Savivaldybė skaičiavo, kad visi gatvių remonto ir priežiūros darbai per trejus metus kainuotų iki 272,727 mln. eurų. „Kauno keliai“ pasiūlė juos atlikti už maksimalią 153,954 mln. eurų kainą, „Kauno tiltai“ - už 170,571 mln. eurų, o „Autokausta“ - už 170,901 mln. eurų.
Įkainių konkursas didina konkurenciją - G.Petrauskas
Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas BNS aiškino, kad bendrovių pasiūlymai yra maksimalūs, tačiau darbams bus išleista 4-5 kartus mažiau. Be to, skirtumas tarp savivaldybės skaičiavimų ir bendrovių pasiūlymų atsirado dėl netobulos statybos darbų kainodaros sistemos.
„Tai įprasta situacija Lietuvoje - įkainiai skaičiuojami pagal visų naudojamą sistemą „Sistela“, ir ją naudojant, įkainiai išeina tokie. Reikia džiaugtis, kad bendrovių įkainiai dvigubai mažesni, bet turbūt reikia liūdėti, kad mes privalome naudotis ta sistema ir pirminiai įkainiai yra nerealūs“, - BNS sakė G.Petrauskas.
Anot jo, savivaldybė skelbia įkainių konkursą ir vėliau dėl konkrečių darbų varžosi jį laimėjusios bendrovės - taip užtikrinama konkurencinga kaina ir išvengiama projektų vilkinimo teismuose.
„Kiekvienas atskiras pirkimas šiandien užtrunka apie 3 mėnesius, kadangi sumos visada yra didelės, tai mes neskelbiame mažų konkursų. Kiekvieną kartą atsiranda skundai ir reikia ginčytis. Negali prognozuoti, kada ką padarysi. Todėl mes darome vieną didelį konkursą. Pirkimas užtrunka 4-5 mėnesius ir tada ramiai tarp trijų rangovų darome konkursus, išvengiame ginčų ir už labai konkurencingą kainą atliekame darbus“, - teigė administracijos vadovas.
G.Petrausko žodžiais, įkainiai yra dideli, nes darbai apima trejų metų gatvių tvarkymą.
„Tai normalu turbūt užsibrėžti aukštas ribas. Jei per tą laiką numatysime tiek pinigų, tai viską ir padarysime. Tikėtina, kad tiek pinigų tikrai neišleisime, nors norėtume per trejus metus sutvarkyti visas gatves ir visą ūkį. Galimybes reikia turėti, kad kiekvieną kartą nereiktų rengti naujų konkursų“, - tvirtino G.Petrauskas.
Savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis BNS teigė, kad neprivaloma atlikti visų sąraše numatytų darbų, o trijų rangovų konkurencija kiekvienam projektui užtikrins mažą kainą. Savivaldybė dar šiemet ketina pasinaudoti šia sutartimi ir pradėti tvarkyti kelias gatves, pavyzdžiui, Garšvės ar Kruonio gatvę.
VPT: didelės vertės konkursai - gerai, bet gali didinti darbų kainas
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) Projektavimų administravimo ir ekspertinio vertinimo skyriaus vedėja Jovita Petkuvienė, komentuodama 100 mln. eurų skirtumą tarp apskaičiuotų įkainių ir rangovų pateiktų pasiūlymų, sako, jog jeigu tiekėjų pasiūlymai yra daugiau nei 30 proc. mažesni, konkurso rengėjas privalo prašyti mažų kainų pagrindimo.
„Įstatymas įpareigoja tiekėjo prašyti pagrįsti neįprastai mažą kainą ir šiuo atveju, esant dideliam skirtumui, reikėtų prašyti pagrindimo, kas lėmė tą mažą kainą. Perkančioji organizacija turi įsitikinti kainos pagrįstumu“, - teigė J.Petkuvienė.
Kauno savivaldybės Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjas Dainius Ratkelis BNS teigė, jog savivaldybė gavo visų trijų rangovų pagrindimus dėl mažų kainų ir nusprendė, kad jos - pagrįstos.
J.Petkuvienė mano, kad preliminarų remonto darbų įkainių konkursas ir jo laimėtojų konkurencija konkrečiuose projektuose yra efektyvus būdas pirkti darbus, bet rangovai gali nustatyti didesnes kainas.
„Iš esmės, kai kalba eina apie remonto darbus, tai nėra aiškus statomas objektas. Įkainio sutartis yra teisingas sprendimas. Pasidaryti preliminarią sutartį ir vėliau daryti varžymąsi irgi nėra blogas modelis, nes atsiradus konkrečiam projektui, vyksta konkurencija. (...) Blogybė rinkoje, jog didesnės apimties konkursas padidina kainas, nes kiekvienas tiekėjas eidamas į tokią sutartį truputėlį užsideda, nes žino, kad visko neišpirks“, - kalbėjo J.Petkuvienė.
Automobilių kelių direkcija svarsto skelbti įkainių konkursus
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis BNS sakė, jog nėra blogai užsibrėžti maksimalius darbų tikslus, nes savivaldybė galės lanksčiai skelbti konkrečius projektus, sutaupys lėšų ir laiko, nes nereikės skelbti naujų konkursų.
„Ten yra maksimalus planas. Jie turi visą eilę darbų, bet dar nežino, kuriuos darbus atliks, todėl užsideda maksimalius tikslus. Galbūt norės taisyti visas gatves, galbūt dalį gatvių ir šaligatvių. Jie negalės išlaidauti, nes tai maksimali vertė, kuri niekada nebus pasiekta. Jeigu būtų nusibrėžtas mažesnis asfaltuojamų gatvių limitas pirkime, tai jie pabaigę maksimalų kiekį, turės skelbti naują konkursą, nors pinigų dar turės. Dėl to buvo sudėti maksimalūs kiekiai ir pagal finansavimą bus parinkti konkretūs projektai“, - kalbėjo E.Skrodenis.
Jo žodžiais, Automobilių kelių direkcija taip pat svarsto galimybę skelbti panašius įkainių konkursus.
Kauno savivaldybė ne primą kartą skelbia preliminarius įkainių konkursus. Birželį „Kauno tiltai“ gavo 52,648 mln. eurų vertės užsakymą trejus metus remontuoti miesto gatves karštojo regeneravimo būdu.
