Iki šiol šuntavimo operacijos būdavo atliekamos panaudojant pačio paciento kraujagysles arba sintetinius kraujagyslių protezus. Tačiau dažnai pasitaikydavo atvejų, kai šių resursų neužtekdavo arba jie būdavo netinkami.
Kaip pasakoja operaciją atlikęs Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas doc. Linas Velička, pacientui po sintetinio kraujagyslės protezo implantavimo prasidėjo infekcija – protezas išlindo per odą ir vyrui atsivėrė lėtinė pūlinga žaizda.
Tokių pacientų gydymas ligoninėje paprastai užtrunka iki pusės metų. Tačiau daugiadalykei gydytojų komandai kartu su Kauno klinikų Audinių banku teigiamų rezultatų pavyko pasiekti greičiau.
„Dėl dešinės kojos aterosklerotinio arterijų užakimo prieš kelis metus jam buvo implantuotas sintetinis kraujagyslės protezas. Jeigu jis supūliuoja, tuomet reikia šalinti sintetinę kraujagyslę, dažniausiai amputuojama koja šlaunies lygyje, infekcija išplinta bigėje, o pacientas turi ilgai gydytis dėl sepsio ir pūlingų komplikacijų.
Siekiant to išvengti, pirmą kartą Lietuvoje su plakančios širdies donoro vena buvo suformuota apeinama jungtis kraujui pratekėti, – sudėtingą operacijos eigą prisimena doc. L. Velička. – Pacientui buvo pašalintas infekuotas kraujagyslės protezas ir atliktas kojos arterijų šuntavimas, taip pat sujungta išorinė klubo arterija su priekine blauzdos arterija – tai leido išsaugoti paciento galūnę“.
Martynas Laukaitis, gydytojas kraujagyslių chirurgas, sako, kad sintetinių kraujagyslių infekcija – viena sunkiausiai gydoma arterijų šuntavimo komplikacijų, sukelianti iki 30-40 procentų kojos amputacijų ir mirties riziką.
„Po kojų amputacijų pacientams dažnai gresia sepsis, ilgalaikis gydymas antibiotikais, perrišimas, kelių mėnesių gydymas ligoninėje, taip pat visą laiką išlieka didelė mirties rizika, – vardija M. Laukaitis. – Tačiau ši techniškai sudėtinga operacija viso to leido išvengti. Visų pirma, vienu metu reikia steriliomis sąlygomis suformuoti naują kelią arteriniam kraujui tekėti, panaudojant donorinę kraujagyslę, o vėliau – pašalinti supūliavusį kraujagyslinį protezą.“
Kauno klinikų Audinių banko vadovė dr. Aurija Kalasauskienė teigia, kad tai – pirmos donorinės venos, paimtos iš donoro, apdorotos ir laikytos Audinių banke iki implantavimo recipientui.
„Iš vakaro žinojome, kad reikės donorinių kraujagyslių, todėl žmogiškai jaudinomės jau nuo pat ryto. Žinojom, kada prasideda operacija ir visa komanda, žiūrėdami į laikrodį, laukėme pabaigos.
Kai operacinės komanda pranešė, kad viskas praėjo sėkmingai, džiaugsmą nuslėpti buvo sunku. Supratom, kad reikiamą pagalbą, išvengiant sudėtingų komplikacijų, galime suteikti ir kitiems pacientams“, – sėkminga plakančios širdies donoro kraujagyslės implantacija ir Audinių banko indėliu džiaugiasi dr. A. Kalasauskienė.
Audinių bankas apdoroja ir saugo audinius, tarp jų ir kraujagysles, kai jų prireikia sudėtingoms operacijoms atlikti.
