Praėjusią šventinę savaitę (gruodžio 23–29 d.) Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis nukrito iki 31 atvejo 10 tūkst. Lietuvos gyventojų (ankstesnę savaitę jis buvo 56,9 atvejai 10 tūkst. gyventojų). Mažiausias sergamumas užfiksuotas Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.
Praėjusio gripo sezono tą pačią savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje buvo 42,7 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Nors, kaip matyti, bendras sergamumas nėra didelis, tačiau gripo atvejų skaičius ir toliau didėja. 50-ąją šių metų savaitę gripu sirgo 103 asmenys, 51-ąją – 152, o praėjusią savaitę – 178 Lietuvos gyventojai. Dėl gripo į ligonines paguldyta 20 asmenų (iš jų 19 vaikų).
Skiepytis dar nevėlu
Primename, kad didžiausias sergamumas gripu Lietuvoje paprastai fiksuojamas sausio–kovo mėnesiais, todėl dar nevėlu pasiskiepyti nuo gripo ir taip išvengti sunkių šio viruso sukeliamų komplikacijų.
Dėl skiepų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys – 65 m. ir vyresni asmenys, nėščiosios, socialinių globos įstaigų gyventojai, asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, sveikatos priežiūros darbuotojai.
Kas yra gripas?
Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Lietuvoje, sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens – žiemos sezonu.
Koks sukėlėjas?
Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai, kuri turi tris gentis: Influenzavirus A, B ir C. Gripo A virusas patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams, žinduoliams. Žmonių populiacijoje šis viruso tipas sukelia pandemijas ir epidemijas. Gripo B virusas plinta žmonių populiacijoje ir kas kelerius metus sukelia epidemijas. Gripo C virusas patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik pavienius susirgimus ir nedidelius protrūkius.
Kaip užsikrečiama gripu?
Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.).
Kokie yra gripo simptomai?
Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Koks gydymas? Gydymui vartojami dviejų vaistų grupių medikamentai: - Nukleozidų analogai – proteino M2 inhibitoriai; - Neuraminidazės inhibitoriai. Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pas savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.
Kaip apsisaugoti nuo gripo?
Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui.
Pasiskiepyti nuo gripo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims: 65 m. ir vyresniems asmenims; nėščiosioms; asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Gripo virusui būdinga dažna antigeninė kaita (genetinės mutacijos), kas lemia gripo viruso savybių kaitą. Todėl PSO nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusias viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį šiaurės ir pietų pusrutuliui.
Be to, žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui. Dėl to rekomenduojama:
Dažnai plauti rankas; Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis; Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų; Kosint ir čiaudint prisidengti burną; Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos; Gerai vėdinti patalpas; Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
