Nepaisant to, kad patekimo pas gydytojus eilės gyventojus vargina ne vienus metus, ypač ši problema aktualizavosi popandeminiu laikotarpiu, kai susidarė dar didesnis pacientų „kamštis“. Konstatavę, kad eilių priežasčių yra labai daug, patys gydytojai neslepia, kad žvelgiant į dabartinę situaciją kyla nerimas, kad įgyvendinus reformą viskas tik neitų blogyn.
Lietuviai pas gydytojus lankosi gerokai dažniau
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekano prof. Vytauto Kasiulevičiaus teigimu, pandemija situaciją išbalansavusi dėl kelių priežasčių.
„Žmonės vengė kreiptis į gydymo įstaigas, tam tikru momentu nebuvo gyvai teikiamos paslaugos, tai vyko tik nuotoliniu būdu. Nors po to ir buvo atstatytas jų teikimas, žmonių baimė užsikrėsti liko, kuri buvo pagrįsta, nes gydymo įstaigos dažnai tapdavo infekcijos židiniais.
Per pandemiją sumažėjo apsilankymas kai kuriose specializuotose grandyse – pavyzdžiui, sumažėjo psichikos sveikatos prieinamumas ir daugelis kitų dalykų, prailgėjo operacijų eilės, nes sistema buvo mobilizuota COVID-19 pagalbos teikimui“, – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) surengtoje nuotolinėje diskusijoje „Negaluojanti sveikatos sistema: kokio gydymo reikia?“ kalbėjo šeimos gydytojas.
Be kita ko, profesorius priminė, kad dar iki to apsilankymais pas gydytojus Lietuva lenkė kitas šalis. Pasak jo, duomenys gal gali nustebinti, bet statistika tokia, kad vidutiniškai vienam gyventojui Lietuvoje per metus tenka 9,5 apsilankymo pas gydytoją.
„Tuo metu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse šis vidurkis yra 6,8, tai reiškia, kad esame vieni iš lyderių, kiek naudojame sveikatos paslaugas“, – pabrėžė jis.
Pandemijos metu apsilankymų pas gydytojus dažnis nuo 9,5 nukrito iki 8,5 karto, tačiau vis tiek išliko gerokai aukštesnis nei EBPO šalių vidurkiai.
Technika dūla, o žmonių trūksta
Pasak V. Kasiulevičiaus, valstybei didžiausią dėmesį skyrus COVIS-19, visos kitos sritys kaip buvo, tai ir liko, gal net tapo ir labiau apleistos.
„Ir kai kalbame apie norą sugrąžinti situaciją, sveikatos priežiūrai reikia pakankamai resursų. Mes negalime dabartiniais resursais susitvarkyti su visomis problemomis, eilėmis. Nors pas šeimos gydytojus turime ne blogiausią rezultatą Europoje – pagal įstatymą patekimą iki 7 dienų. Tačiau yra bėdų su specializuota pagalba. Čia yra ir žmogiškųjų resursų problemos.
„IJei ligoninėje, kuri aptarnauja visą regioną, yra neurologų, kardiologų, anesteziologų, skubios pagalbos specialistų trūkumas, kaip galime užtikrinti sveikatos paslaugų teikimą be eilių? Tos eilės bus ir, klausimas, ar nedidės“, – sako V. Kasiulevičius.
Ką tik su universiteto kolegomis vizitavome Šiaulių ligoninėje. Tai ką pamatėme – daugybę įrangos, technologijų, bet milžinišką specialistų trūkumą. Jei ligoninėje, kuri aptarnauja visą regioną, yra neurologų, kardiologų, anesteziologų, skubios pagalbos specialistų trūkumas, kaip galime užtikrinti sveikatos paslaugų teikimą be eilių? Tos eilės bus ir, klausimas, ar nedidės“, – kalbėjo profesorius.
Pasak pašnekovo, į viską būtina žiūrėti kompleksiškai – reikia protingo vadovavimo, debiurokratizuoti tam tikrus procesus.
„Yra krūvos apsilankymų, kurie niekaip nesusiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu – reikia pažymų į baseiną, fechtavimuisi, ir tas nesibaigia.
Kitas dalykas – dirbtiniai siuntinėjimai specialistui. Štai baigiasi siuntimas po 2 mėnesių, pacientai grįžta pas šeimos gydytoją tam, kad perrašytų siuntimą. Įsivaizduokite, kiek tai užima pacientui laiko ir kaip pykdo žmones?“ – kalbėjo V. Kasiulevičius.
Pasak gydytojo, būtų galima supaprastinti dar daugiau dalykų – jei žmogus turi kažkokią sunkią lėtinę ligą, jis turi būti dispancerizuotas visam gyvenimui ir galėti patekti pas specialistą tiesiogiai dėl tos konkrečiai ligos, o ne kiekvieną kartą eiti pas šeimos gydytoją siuntimo:
Nori daugiau atsakomybės pačiam pacientui
Jam antrindama Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė priminė, kad tai, kaip būtų galima organizuoti siuntimų tvarką, toli dairytis nereikia – štai Lenkijoje yra visus metus galiojantis siuntimas pas specialistus.
„Kalbant apie eiles, svarbu kalbėti ir apie pacientų atsakomybę – dabar yra galimybė užsiregistruoti pas kelis specialistus. Tai – nevaldomos situacijos, pacientai nesugeba įspėti, kad neatvyksta pas konsultantus. Ir išlieka 20–30 proc., kai jie neatvyksta, o vieta būna laisva.
Gal vis tik būtų galima galvoti ir apie tai, kad šeimos gydytojui būtų galima sudaryti „žaliąjį“ koridorių, kad pas tam tikrus specialistus, tą patį kardiologą, turėtų galimybę „čia ir dabar“ užregistruoti pacientą, kai jam tikrai to reikia“, – kalbėjo ji.
Pasak A. Baublytės, problema, kad trūksta pačios visuomenės pasitikėjimo valdžios institucijomis. „Todėl, ko gero, mūsų aplinka ir yra daugiau nešanti negatyvą nei pozityvą“, – konstatavo medikų atstovė.
Ji pridūrė, kad nors iš ministerijos pusės labai sustiprėjo teisės aktų, susijusių su psichikos sveikatos gerinimu, psichoemociniu valdymu, leidimas, bet didžiąja dalimi ir lieka popieriuje.
„Matome, kad daugybėje įstaigų tie teisės aktai nusėda stalčiuose, o praktiniai veiksmai mažai kuriose įstaigose daromi. Situacija tokia, kad po COVID-19 komunikavimas su personalu negrįžo į vėžes. Labai silpni mūsų žmogiškųjų išteklių, personalo skyriai. Daug vilčių dėta į tai, kad atsiras psichologai, deja, ligi šiol taip yra tik keliose įstaigose.
Didžiojoje dalyje įstaigų žmonės guodžia vieni kitus ir dirba sukandę dantis – dažnu atveju ir už save, ir už kolegą. Taigi tiek darbo sąlygos, tiek darbo krūviai, nepasakysi, kad jie stipriai pablogėjo, bet pagerėjo ta situacija ir ne tiek labai daug. Aišku, gerai, kad šiandien bent nebereikia sukti galvos dėl apsaugos priemonių, jų kiekiai daugelyje įstaigų yra pakankamai“, – situaciją nupiešė ji.
Reforma nieko neišspręs?
Nors kaip kelrodė žvaigždė ministerijos yra matoma sveikatos įstaigų tinklo pertvarka, V. Kasiulevičius neslėpė esantis kiek skeptiškas dėl galimų reformos rezultatų.
„Tam tikros reformos turi vykti, nors kartais galvoju, kad gal sveikiau būtų nedaryti reformų. Esu gana skeptiškas dėl galimų reformos rezultatų. Šiai reformai yra skiriama beveik 900 mln. eurų Europos Sąjungos paramos, tai yra labai dideli pinigai, bet ji daugiau nukreipta į struktūrinių funkcijų vietų kūrimą regionuose.
Realiai aš matau kitą problemą – medikų, ypač slaugytojų trūkumą. Tai yra didesnė problema. SAM turi tam tikrą viziją, paremtą tam tikra kai kurių šalių patirtimi, bet šiandien toje pačioje Slovėnijoje, kurios pavyzdžiu sekame, vyksta streikai dėl įvykdytos reformos, ten lygiai taip pat trūksta medikų.
Manau, kad turėsime problemą milžiniškus pinigus investavę į pastatus, ir rezultatas, labai abejoju, ar bus geras. Pamatysite po kelių metų – daug kas labai kritikuos, kad nesigavo. Galbūt aš labai klystu, nenoriu būti blogu pranašu“, – atviras šeimos gydytojas.
V. Kasiulevičius pastebėjo, kad jei norima medikus pritraukti į regioną, būtina rūpintis visa infrastruktūra.
„Jei norite, kad į regioną važiuotų gydytojai, tai jie turi galėti išmokslinti savo vaikus gerose mokyklose, kad jie įstotų ir baigtų aukštąjį mokslą. O mokyklos yra uždarinėjamos, taigi visos tarnybos susijusios. Negalima išnaikinti eilę tarnybų ir kaip legionierius siųsti gydytojus. Galima juos nusiųsti už labai nemažus pinigus, jie padirbs truputį ir grįš atgal.
Daug metų besitęsianti problema – SAM susikalbėjimas su savivalda. Jai reikėtų duoti daugiau instrumentų, nes tai, kas tinka Vilniui, nebūtinai tinka Kupiškiui, o norima padaryti bendrą, griežtai reglamentuotą sistemą. Mes tokia šalis, kad viską siekiame griežtai aprašyti, biurokratizuoti ir viskas turi veikti. Bet gyvenimas yra kitoks, taip neveikia. Gal kalbantis su savivalda atrastume kitų sprendimų, o ne kurtume kokius monstrus, kurie vėliau kaip kokia e.sveikata miršta“, – dėstė prodekanas.
Daliai medikų gal pasiseks
A. Baublytės svarstymu, galbūt daliai specialistų reforma išeis ir į naudą, bet daliai situacija tikrai pablogės.
„Lazda visada turi du galus – daliai medikų gal pasiseks, kai kurios įstaigos apsijungs, pavyzdžiui, Skuodo ligoninei prisijungus prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės atsirado sąlygos gauti geresnes paslaugas, specialistai galėjo dirbti ir pagrindinėje ligoninėje, ir jos padalinyje.
„Kalbant apie eiles, svarbu kalbėti ir apie pacientų atsakomybę – dabar yra galimybė užsiregistruoti pas kelis specialistus. Tai – nevaldomos situacijos, pacientai nesugeba įspėti, kad neatvyksta pas konsultantus. Ir išlieka 20–30 proc., kai jie neatvyksta, o vieta būna laisva“, – sako A. Baublytė.
Bet daliai darbuotojų tas sujungimas bus ne į naudą. Juo labiau kad po COVID-19 visi dar nepatenkinti, sudirgę, darbas negrįžta į vėžes, tad reformos įgyvendinimas, ko gero, darbuotojams nepridės teigiamų emocijų“, – konstatavo profesinės sąjungos atstovė.
Pasak jos, ir dabar, viena vertus, atsirandant naujoms, reikalingoms specialybėms, atsiranda ir naujų iššūkių.
„Štai atsiranda nauja specialybė – išplėstinės praktikos slaugytojai, tai yra slaugytojai su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu. Čia daugiau vis tiek yra orientacija į didžiąsias ir universitetines įstaigas, nes nėra konkrečiai apibrėžta jų kompetencija, kur jie galėtų dirbti. Taigi periferijoje daug palankiau turėti slaugytoją su žemesne kvalifikacija, nes jai reikės mažiau mokėti, o darbą gali beveik daryti tą patį. Taigi situacija tarsi gerinama, bet atsiranda nauji iššūkiai“, – pastebėjo A. Baublytė.