„Iš pradžių būna hipertrofuota rinkos reakcija, kursas smunka visiškai pralenkdamas bet kokias racionalias ribas, bet vėliau, kai racionalumo atsiranda daugiau, kursas grįžta į ankstesnį lygį ar bent kiek pakyla“, – sako SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda. Tačiau, pasak jo, nors nuo šiol investicijos į Rusijos rublį bus patrauklesnės, Rusijos cetrinis bankas „užgniaužė bet kokias ekonomikos augimo galimybes“.
O užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia turintis prastų žinių apie situaciją Rytų Ukrainoje, dėl kurios Rusijai ir pritaikytos krachą pradėjusios ekonominės sankcijos.
Pokalbis su G. Nausėda bei L. Linkevičiumi – Laidoje „Dėmesio centre“.
– Pone Nausėda, gal galite plačiau pakomentuoti situaciją dėl Rusijos rublio, centrinio banko veiksmus ir kaip situacija galėtų klostytis toliau?
– Rusijos centrinis bankas ėmėsi drastiškų žingsnių pakelti bazinę palūkanų normą vos ne dvigubai – nuo 10,5 iki 17 proc. Tokie veiksmai daromi ne iš gero gyvenimo. Kaip žinote, Rusijos centrinis bankas iki tol bent 5 ar 6 kartus buvo kėlęs palūkanų normas po procentą, po pusantro procento. Tai nepadarė jokio įspūdžio valiutų rinkai. Rublis kaip silpnėjo, taip silpnėjo. Todėl, matyt, buvo nuspręsta kirsti iš peties ir pamėginti susigrąžinti investuotojų pasitikėjimą. Tačiau, man atrodo, šis žingsnis išgąsdino investuotojus, nes tai parodo, kad pati Rusijos valdžia jau puola į paniką. Nors teoriškai, „vadovėliškai“ tai turbūt buvo tinkamas sprendimas.
– O ką iš principo reiškia palūkanų normos kėlimas?
– Tai yra mėginimas rublį padaryti patrauklesnį investuotojams. Kitaip tariant, kai šalyje pakeliamas palūkanų normos lygis, investuotojai gali tikėtis didesnės grąžos investuodami į vertybinius popierius ir t. t.
Bet tie, kurie vertybinių popierių buvo įsigiję anksčiau su mažesnėmis palūkanomis, puolė juos pardavinėti. Taip jie sukėlė ir skolos vertybinių popierių nuosmukį. Aš jau nekalbu apie tai, kad neigiamai sureagavo iš esmės visi ekonominiai indikatoriai.
Svarbiausia tai, kad jeigu per savo metinę kalbą prezidentas V. Putinas kalbėjo apie kažkokius neaiškius spekuliantus, kurie veikia prieš rublį, tai po tokio sprendimo šią savaitę atrodo, kad visa Rusija tapo spekuliuojanti, nes visi gyventojai puolė į valiutos keityklas ir siekia atsikratyti rublio. Rusai stengiasi arba konvertuoti pinigus, arba juos investuoti pirkdami ilgalaikio naudojimo reikmenis: elektroniką, buities prietaisus, vien tik tam, kad greičiau galėtų išleisti mediniais tampančius rublius.
– Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas trečiadienį surengė spaudos konferenciją ir pasakė, kad Rusija problemas išspręs, nes jos rezervai yra pakankami ilgalaikiam ekonomikos stimuliavimui. Tai kas toliau?
– Rusijos vadovai yra labai įtakingi politikai pasaulyje ir jų žodis lemia daug ką, bet jie toli gražu ne tokie įtakingi ekonominiuose procesuose. Todėl tokie jų pareiškimai valiutų rinkai, kurioje veikia objektyvūs pasiūlos ir paklausos dėsniai, paprasčiausiai neveikia. Gali kalbėti kiekvieną dieną, kad situaciją suvaldysi, nuraminsi, viską išspręsi, bet nuo to geriau nebus.
Maža to, kuo ilgiau Rusija gyvens be aiškaus veiksmų plano, tuo labiau investuotojai nusivils ir nebematys perspektyvų šioje šalyje. Džiaugtis dėl to tikrai nėra priežasties. Man ir, manau, daugeliui žmonių nuo tokios situacijos tik daug neramiau darosi gyventi. Jeigu Rusija bus įspausta į kampą, o ES ir JAV sankcijos dar labiau sugriežtės, prognozuoti šios šalies veiksmus jau gali būti nebeįmanoma.
– Ministre, ką tik grįžote iš užsienio reikalų ministrų tarybos. Kokios yra nuotaikos? Ko galima tikėtis artimiausiu metu?
– Mes pradėjome rytą neformaliu susitikimu su Ukrainos užsienio reikalų ministru ir tam skyrėme pusantros valandos. Išgirdome naujausią informaciją ir vertinimus, kas vyksta Ukrainoje. Tai šiek tiek skyrėsi nuo tų įsivaizduojamų pagerėjimo signalų. Buvo aiškiai pasakyta, kad paliaubos nevyksta, kad teroristai vis dar tebėra remiami.
– Ar gali būti naujų sankcijų Rusijai?
– Nemanau, kad galima tikėtis naujų sankcijų. Matote, naujoms sankcijoms reikia visų narių sutarimo, o jo, manau, nebūtų. Be to, reikia įvertinti ir tai, kad Rusija, ko gero, taip pat turi planą gal ne sugraudinti Vakarus, bet šiek tiek pagąsdinti – jeigu mus įstumsite į kampą, tai mes už save neatsakome. Juk buvo tokių pareiškimų, kad Rusija turi teisę Kryme dislokuoti branduolinį ginklą. Tokie pareiškimai, žinoma, ne vieną Vakarų politiką verčia suabejoti, ar verta toliau spausti Rusiją. Todėl į viską reikia žiūrėti labai subalansuotai. Niekas nenori žlugdyti Rusijos. Mes tikimės, kad pačioje Rusijoje atsiras kiek drąsesnių balsų, kurie pakoreguos politikos kursą. Jeigu Rusijos politika tikrai pradėtų keistis ir tai būtų matyti iš veiksmų, manau, Rusija tikrai galėtų tikėtis sankcijų sušvelninimo. Pati Rusija tai supranta.
– Antradienį rublio kritimas turbūt sukėlė per didelius lūkesčius tiems, kurie tikėjosi visiško Rusijos ekonomikos kracho. Trečiadienį situacija buvo šiek tiek stabilizuota pakėlus palūkanų normas, bet kiek tai gali tęstis?
G. Nausėda: – Visada, kai vyksta vienoks ar kitoks valiutos kurso nuopuolis, nebūna taip, kad jis vyktų tik į vieną pusę. Žinoma, iš pradžių būna hipertrofuota rinkos reakcija, kursas smunka visiškai pralenkdamas bet kokias racionalias ribas, bet vėliau, kai racionalumo atsiranda daugiau, kursas grįžta į ankstesnį lygį ar bent kiek pakyla.
Bazinių palūkanų normų didinimas, žinoma, nėra stebuklingas vaistas. Jis toli gražu neįtikina, kad nuo šiol investicijos į Rusijos rublį bus patrauklesnės. Antra, jis užgniaužia bet kokias ekonomikos augimo galimybes.
Ką reiškia 17 proc. bazinė palūkanų norma Rusijoje? Pirmiausia tai reiškia, kad palūkanų norma, net nustatoma centrinio banko, jau yra gerokai didesnė negu infliacija, kuri Rusijoje šiuo metu yra apie 10 proc. Vadinasi, tas, kuris ima kreditą, moka 7 proc. realiąją palūkanų normą, tačiau kaip paskolos gavėjas iš komercinio banko jūs Rusijoje niekur negausite paskolos už 17 proc. Jūs geriausiu atveju gausite dvigubai brangesnę paskolą už 30–35 proc. palūkanas. Klausimas, kiek šiuo metu Rusijos įmonių gali skolintis tokiomis palūkanomis? Tai yra baisios palūkanos, kurios užmuša bet kokį norą investuoti į gamybos plėtrą, į naujas technologijas. O viltis ir buvo būtent tokia, kad nuvertinus rublį būtų galima pasiekti didesnį Rusijos ūkio konkurencingumą.
– Iš paprastų Rusijos piliečių girdime, kad brangsta net duona, paprasčiausios kasdienio vartojimo prekės brangsta. Tai yra aiškiai suvokiama, kyla nepasitenkinimas. Atsisakyti valdžios Rusijoje, akivaizdu, niekas nenori, bet išspręsti ekonominių problemų taip pat nesugebama. Kas toliau – karas? Su kuo?
L. Linkevičius: – Žinoma, viltingas variantas yra, kad kas nors politikoje pasikeis. Bet tikrai neatmesčiau ir kito varianto – agresijos paūmėjimas ir įtampos didinimas. Žinoma, nereikia stebėtis, kad Rusijos premjeras tikina suvaldysiantis situaciją. Reikėtų stebėtis, jei premjeras sakytų, kad situacijos nesuvaldys. Bet ir Rusijos piliečiai tampa drąsesni. Atsiranda tokių, kurie garsiai pradeda kalbėti, kad, pavyzdžiui, medicinos personalui pinigų nėra, bet kariauti su Ukraina – yra. Manau, kad viltis yra.
Žinoma, bus stengiamasi lyderiams išsaugoti veidą, kad jie niekada neklysta ir negali klysti iš principo, bet tikrai manau, kad bus bandoma šį tą koreguoti ir švelninti situaciją.
G. Nausėda: – Drama turbūt yra tai, kad šiandien net ir atšaukus sankcijas sugrąžinti viską į tą tašką, kuriame buvo Rusija, jau nebeįmanoma. Rusijos ekonomika, net ir atšaukus sankcijas, manau, patirtų recesiją bet kuriuo atveju. Dabar mes kalbame tik apie recesijos dydį 2015 metais. Kai baigsis ta pirkimo euforija, nebebus pinigų. Kas tada bus su vartojimu? Vartojimą ištiks krachas ir tai gali atsitikti jau pirmaisiais kitų metų mėnesiais.
