Lietuvoje viešėjusi ir būsimosios Europos kultūros sostinės programos įgyvendinimu besidomėjusi Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto atstovė Jolanta Dičkutė stebėjosi, kodėl iki šiol tik žiniasklaidai užkliuvo akivaizdus interesų konfliktas, į kurį įsivėlę Všį „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) tarybos nariai.
Taryba byra
Europarlamentarė pripažino, kad šios praktikos privalo būti atsisakyta, deja, pakeisto to kalbomis neįmanoma. Tai gali būti tik nuoširdus noras.
„Svarbiausia, - kalbėjo J.Dičkutė. - neleisti, kad asmeninės ambicijos užgožtų patį projektą. O laiko tam turėtų užtekti“.
Tačiau šiandien jau galima rimtai suabejoti, ar laiko problemoms išspręsti tikrai pakaks. Iki kultūros sostinės atidarymo liko vos pusė metų. Tuo tarpu VEKS taryboje problemų tik daugėja. Praėjusią savaitę iš Tarybos tyliai atsistatydino Všį „Vilniaus festivaliai“ direktorius Remigijus Merkelys. Jis pats nepanoro plačiau komentuoti savo pasitraukimo, motyvuodamas tai asmeninėmis priežastimis.
„Nusprendžiau netrukdyti. Nenoriu kritikuoti ir pilti purvo. Mano atsistatydinimas nėra vertas dėmesio, - kalbėjo R.Merkelys.
„Nereikšmingas“ pasitraukimas
„Respublikos“ duomenimis, R.Merkeliui teko atsistatydinti dėl tam tikrų priežasčių, susijusių su jo įmonės organizuojamu islandės Bjork koncertu. Kalbama, kad Bjork atsisakiusi lietuviškosios renginio dalies, tad projektas nebeatitiko kultūros sostinės reikalavimų.
Bjork – ne vienintelis „Vilniaus festivalių“ vykdomas projektas, finansuojamas kultūros sostinės pinigais. VEKS programų direktorė Sandra Adomavičiūtė „Respubliką“ patikino, kad „Vilniaus festivaliai“ - vienas svarbiausių VEKS partnerių įgyvendinant nacionalinę programą.
Praėjusiais metais šiai įstaigai už penkis projektus buvo atseikėta 376 240 litų. Šiais metais vyks minėtasis Bjork koncertas (800 tūkst. Litų), kitiems metams „Vilniaus festivaliai“ yra parengę dar šešis projektus, kurie jau sulaukė teigiamo ekspertų įvertinimo.
Nepilnas milijonas litų Bjork koncertui buvo skirtas kultūros ministro Jono Jučo įsakymu. VEKS direktorė Elona Bajorinienė, beje, buvusi Všį „Vilniaus festivaliai“ darbuotoja, prašė projektui skirti finansavimą skubos tvarka. Kaip „Respublikai“ teigė J.Jučas, projektas į programą buvo įtrauktas nustatyta tvarka, o jo sąmata ir tikslingumas patvirtinti pagal visus reikalavimus. Pats R.Merkelys patvirtino (o gal prasitarė?), kad dėl Bjork koncerto organizavimo buvo kreiptasi tik į „Vilniaus festivalius“.
Nors R.Merkelys savo pasitraukimo nesureikšmina, tačiau kultūros sostinės lėšomis finansuojamus projektus jis ir toliau vykdys. Tik jau kur kas civilizuočiau – nebūdamas Tarybos nariu...
„Pinigų labai mažai“
Dabar jau buvusį kolegą palaiko ir kitas Tarybos narys, Vilniaus dailės akademijos prorektorius Arvydas šaltenis. „Bjork koncertas tikrai papuoš būsimą Europos kultūros sostinę, - teigia A.Šaltenis. - Palaikau šią idėją ir pats eisiu į koncertą. O kad R.Merkelys – šio koncerto organizatorius – kas čia tokio? Jis turi patirties, yra organizavęs ne vieną festivalį. Juk tuomet galima sakyti, kad ir aš susijęs su VEKS finansuojamais projektais – Dailės akademija taip pat dalyvavo projekte „Tebūnie naktis“, žmonės ėjo pasižiūrėti magistrų parodos, bakalaurų madų šou. Ar mane būtų galima apkaltinti?“
Gal dėl magistrų parodos kaltinti ir neverta. Bet kiek stambesnis „kąsnelis“ Vilniaus dailės akademijai, kuriai šių metų pradžioje Vyriausybė rekomendavo dalyvauti įgyvendinant Nacionalinę programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, atiteks iš švietimo ir mokslo ministerijos. 2008-2009 m. Akademijos mokomojo korpuso Vilniuje rekonstrukcijai numatyta skirti 11,4 mln litų.
Prof. A.šaltenis viešųjų interesų konflikto čia neįžvelgia. Jis įsitikinęs, kad tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva sunku būtų rasti žmonių, nesusijusių su kultūriniais projektais. „Visi esame susiję – ar patys, ar draugai dirba kultūros sferoje. Tuomet turi apskritai niekur nedalyvauti, nieko nedaryti. Turėčiau tiesiog dingti, nors kultūros sostinė – juk mano idėja, kilusi prieš daugiau nei dešimt metų, viešint Stokholme“.
Profesorių piktina kritika apie neva nešvarų Europos kultūros sostinės projektą. „Niekas čia nieko neuždirba. Rašo – pinigus plauna. Nei čia kas plauna, nei čia ką. Pinigų yra labai mažai. Mažiau, nei bet kurioje kitoje kultūros sostinėje. Ir Talinas, ir Ryga planuoja visiškai kitokio masto biudžetus“, - pabrėžė A.šaltenis.
Išgyvena vidinę dilemą
Atsistatydinti iš VEKS tarybos birželio pradžioje buvo pasiryžęs ir pianistas Rokas Zubovas. Tačiau po uždaro Tarybos posėdžio jis apsigalvojo. R.Zubovas neslepia: matydamas, kaip įgyvendinama kultūros sostinės programa ir skirtomi finansai, jis išgyvena sunkią vidinę dilemą. „Iškelta per daug ne tų klausimų, apie kuriuos turėtume kalbėti, ruošdamiesi kultūros sostinei. Kartais ir mano darbas būdavo nelabai produktyvus, negalėjau savęs išreikšti. Dėl finansinių aspektų, per kuriuos nesimato kultūrinių dalykų“, - kalbėjo R.Zubovas.
Paklaustas, kaip vertina savo kolegų, kurie nesidrovėdami vykdo projektus, finansuojamus iš VEKS biudžeto, poelgius, R.Zubovas sako, kad normalioje šalyje tai greičiausiai nebūtų normalu. „Būtų normaliau, jei kiekvienas žmogus, kuris jaučia, kad negali objektyviai žiūrėti į tam tikrus dalykus, nusišalintų. Nors man atrodo, kad tokių problemų iškėlimas yra tarsi dūmų skydas, kad visuomenė nepamatytų rimtų, globalių reiškinių“.
R.Zubovas VEKS programai neteikia savų projektų. Tokia jo principinė nuostata. Tačiau ne vieną muzikinį festivalį surengęs pianistas pastebi, kad kai kurie kultūros sostinės renginių biudžetai gerokai iškreipia kultūros rinką. Jei tik tokia yra. „Taip, mane tai liūdina. Ar galiu ką nors padaryti, kad to nebūtų? Kalbėti. Abejingu nesu. Bet viduje jaučiuosi gana sunkiai. Matau, kaip dalijami finansai ir tuo pat metu sėdžiu viso to viduje“.
„Tam tikra auka“
Nors oficialiai VEKS taryba – tik patariamasis organas, realybėje ji turi kur kas daugiau galių. „Smulkiuose sprendimuose VEKS biuras gal ir turi galios. Nusipirkti tušinukų ar nuvažiuoti į komandiruotę. Bet svarbiuose – ne. Jie tik paruošia projektus. Tuomet yra VEKS taryba ir įstaigos dalininkai“, - sako buvęs Vilniaus vicemeras Algirdas Paleckis, savo kadencijos metu buvęs tiesiogiai atsakingas už kultūros sostinės veiklos koordinavimą.
Vilnius, ko gero, yra vienintelė Europos kultūros sostinė, kurios Tarybai vadovauja jau nebe miesto meras. Artūras Zuokas į šį postą paskirtas „iki gyvos galvos“.
Vienas svarbiausių kultūros sostinės programos potencialių investicinių projektų šiandien yra daugiafunkcinis kultūros centras „Jono Meko vizualiųjų menų centras ir muziejus Ermitažas-Guggenheimas Vilnius“. Ši idėja iškelta dar 2004 m. Europos komisijai pateiktoje paraiškoje dėl Europos kultūros sostinės vardo suteikimo. Vyriausybė šio centro steigimą palaimino kiek mažiau nei prieš mėnesį. Tik nei premjeras Gediminas Kirkilas, nei muziejaus idėjos autorius A.Zuokas tą dieną kažkodėl net neužsiminė apie kultūros sostinę. Buvo kalbama tik apie 2013-ųjų vidurį, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai (ES).
Kaip Lietuvos pirmininkavimas ES susijęs su kultūros sostine? A.Zuokas „Respublikai“ sakė, kad kultūros sostinė turėtų padėti dviem garsiems muziejams – Ermitažo ir Guggenheimo – apsispręsti tapti Vilniaus partneriais. Beje, vien muziejaus statybos atsieitų beveik tiek, kiek visas kultūros sostinės biudžetas. Kol kas idėjos autorius tikina, kad didžioji dalis pinigų bus privačių rėmėjų bei Europos fondų (beje, tai tie patys mokesčių mokėtojų pinigai).
A.Zuokas patikino iš kultūros sostinės neuždirbisiantis ničnieko. Jis savo darbą vadina „tam tikra auka“. „Tarybos nario darbas nėra apmokamas. Jis atima tikrai nemažai laiko. Tai savanorystė ir pasiaukojimas dėl labai gražios idėjos. Neabejoju, kad kultūros sostinė ir jos programa, jeigu tik ji bus profesionaliai atlikta, bus galimybė Vilniui grįžti į pasaulio ir Europos kultūros žemėlapį“.
Algė Ramanauskaitė
