Svarbiausi įvykiai:
23:40 | Knygos apie Zelenskį autorius atsakė, dėl ko galėjo susipykti Zelenskis ir Zalužnas
„Time“ korespondentas, knygos apie Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį autorius Simonas Šusteris pateikė savo versiją, dėl ko galėjo kilti kivirčas tarp V. Zelenskio ir Ukrainos pajėgų vado Valerijaus Zalužno.
S. Šusteris sako, kad su V. Zalužnu ilgai ir išsamiai kalbėjosi apie politikos vaidmenį karo metu.
Anot jo, V. Zelenskis nevengia išsakyti savo nuomonę.
„Plataus karo metu prezidentas V. Zalenskis pradėjo formuotis savo supratimą apie tai, kas turėtų vykti mūšio lauke, kaip kariuomenė turėtų išstumti rusus, kur pulti, kaip pulti, kuo pulti, kaip panaudoti ribotus išteklius, kurie buvo viename ar kitame Ukrainos pajėgų etape. Šie prioritetai ne visada sutapdavo su generolų planais ir strategijomis“, – „Ukrainska Pravda“ kalbėjo jis.
Anot autoriaus, kartais V. Zelenskis, kaip vyriausiasis kariuomenės vadas, pasinaudodavo savo įgaliojimais ir nurodydavo generolams „ką ir kaip daryti“.
„Ir tai taip pat yra jo evoliucijos dalis ir svarbus veiksnys, padedantis suprasti, kodėl jo santykiai su V. Zalužnu susiklostė tokie, kokie yra dabar.
Knygoje aprašomi konkretūs sprendimai ir konkretūs mūšiai. Aš nepateikiu vertinimo, kas teisus, o kas ne“, – nurodė jis.
23:01 | Per Rusijos smūgį žuvo du prancūzų savanoriai
Per Rusijos smūgį Ukrainoje, Chersono srityje, Beryslave, žuvo du prancūzų savanoriai humanitarinės pagalbos darbuotojai, rašo „Sky news“.
Smūgio metu taip pat buvo sužeistas Ukrainos pilietis.
Anot regiono prokurorų, Rusijos pajėgos tuo metu surengė masinę dronų ataką.
22:25 | Tuskas: Lenkija sieks kuo griežtesnių ES sankcijų Rusijai
ES rengia naują, jau 13-ąjį, sankcijų paketą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą. ES vadovai nori jį priimti iki vasario pabaigos, minint antrąsias 2022 metų vasario 24 dieną prasidėjusio karo metines.
Kalbėdamas Briuselyje po ketvirtadienį įvykusio ES Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimo, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sakė apie šiuo metu vykstančias derybas dėl sankcijų su Europos Komisija: „Mes, žinoma, turime savo pasiūlymų, kurie susiję su įvairiais dalykais, pavyzdžiui, su embargu atominių elektrinių kurui. Tai nėra taip paprasta, nes, kaip žinome, daugelis šalių, teikiančių pagalbą Ukrainai, tuo pat metu yra gana stipriai priklausomos nuo atominėms jėgainėms skirto kuro, kuris atkeliauja iš Rusijos“.
D. Tuskas sakė, kad Lenkija visada reikalavo kuo griežtesnių sankcijų Maskvai. Jis atsisakė pasakyti, ar tikisi, kad Lenkijos reikalavimai bus patenkinti, tačiau pažadėjo, kad „Lenkija tikrai primygtinai reikalaus kuo platesnio rinkinio šiame naujajame sankcijų pakete“, pridurdamas, kad Varšuva taip pat toliau sieks, kad Kyjivui būtų perduotas konfiskuotas Rusijos turtas.
ES praėjusių metų gruodį priėmė 12-ąjį sankcijų Rusijai paketą.
22:09 | Macronas: Vengrija negavo jokios dovanos už pritarimą paramai Ukrainai
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį atmetė mintį, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas buvo įkalbėtas atsisakyti veto susitarimui dėl didžiulės paramos Ukrainai.
„Vengrija negavo jokios dovanos“, – sakė E. Macronas žurnalistams po to, kai aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje buvo susitarta dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai, teigdamas, kad Vengrijos lyderis tiesiog gavo patikinimą, jog ES su jo šalimi elgsis sąžiningai.
Ketvirtadienį Europos Sąjungos lyderiai, įveikę kelis mėnesius trukusį V. Orbano pasipriešinimą, susitarė dėl daugiamilijardinės pagalbos Ukrainai, o šį žingsnį pavadino ryžtinga žinia Rusijai.
Susitarimas dėl tolesnio lėšų srauto į Ukrainą sudarytas tuo metu, kai abejonės dėl Kyjivo rėmėjų iš Vakarų paramos sustiprino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicijas po beveik dvejus metus trunkančios invazijos į kaimyninę šalį.
V. Orbanas buvo kaltinamas tuo, kad Ukrainos ateitį laiko įkaitu, siekdamas šantažuoti Briuselį, kad šis atlaisvintų Vengrijai milijardus eurų, kurie buvo įšaldyti laukiant Budapešto reformų.
Susirinkimo pradžioje V. Orbanas, susidūręs su dideliu kitų 26 ES lyderių spaudimu, sutiko atsisakyti veto dėl ketverių metų paramos paketo.
Atrodo, kad vengrų politikas išvyko iš esmės tuščiomis – jis gavo tik pažadą, kad po dvejų metų išlaidos gali būti peržiūrėtos.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), paklausta, ar Vengrijos ministras pirmininkas sulaukė kokių nors pažadų gauti užblokuotą ES finansavimą, teigė, kad atsakymas yra „paprastas ne“.
Bandydamas gelbėti savo įvaizdį, V. Orbanas teigė, kad vietoj to gavo garantiją, jog „Vengrijos pinigai neatsidurs Ukrainoje“.
„Žinia aiški, – sakė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas pasibaigus aukščiausiojo lygio susitikimui Briuselyje. – Rusija negali pasikliauti europiečių nuovargiu remti Ukrainą.“
E. Macronas sakė, kad šis susitarimas taip pat siunčia žinią Vašingtonui, kurio Kongresas stabdo milijardų dolerių pagalbos teikimą, kad „Europos Sąjunga yra čia, yra įsipareigojusi ir vykdo savo įsipareigojimus“.
21:33 | Rusai sugriovė mokyklą Donecko srityje
Rusijos pajėgos Ukrainos Donecko srityje sugriovė mokyklą, apgadino dar 12 namų ir parduotuvę, skelbia „Ukrinform“.
„Vasario 1 d. naktį Rusija paleido raketą į mokyklą. Dieną joje dirbo mokytojai, veikė vandens paskirstymo punktas. Centras, kuriame pagalbą gaudavo civiliai gyventojai iš viso miesto, buvo sunaikintas“, – nurodo Donecko srities policija.
Per raketų ataką taip pat buvo apgadinta mažiausiai 12 namų ir parduotuvė.
21:08 | Bidenas padėkojo EK vadovei už Ukrainai skiriamą 50 mlrd. eurų paramą
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį paskambino Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir padėkojo jai už tai, kad Europos Sąjunga patvirtino 50 mlrd. eurų paramą Ukrainai, pranešė Baltieji rūmai.
J. Bidenas palankiai įvertino „reikšmingą finansinės paramos paketą“, kuris „padės Ukrainai toliau kovoti su Rusijos agresija“, žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
Anksčiau ketvirtadienį Europos Sąjungos lyderiai pasiekė susitarimą dėl ilgalaikės paramos Ukrainai, kurią iki šiol blokavo Vengrija.
20:24 | Kariuomenės atstovas: Avdijivkos kokso ir chemikalų gamyklą kontroliuoja ukrainiečiai
Kalbėdamas per Ukrainos televiziją, Ukrainos 47 mechanizuotos brigados atstovas Dmytro Lazutkinas pranešė, kad Avdijivkos kokso ir chemikalų gamykla yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rankose, o kontaktinė liniją miesto teritorijoje tebėra beveik statiška.
„Visos rusų sabotažo ir žvalgybos grupuotės tebėra dislokuotos netoli gamyklos tvoros. Kontaktinė linija praktiškai nejuda. Rusų kariuomenė toliau puola Avdijivką, be kita ko ir iš šiaurės. Artilerijos apšaudymo intensyvumas yra pakankamai didelis, nesiliauja pėstininkų antpuoliai, kuriuos ukrainiečių pajėgos atmuša“, – paaiškino D. Lazutkinas.
Jo teigimu, rusų kariuomenės taktika nesikeičia.
Rusijos kariuomenės mėginimai įsikasti tarp gamyklos ir Stepovų kaimo buvo nesėkmingi. Gamyklą kontroliuoja joje dislokuota Ukrainos kariuomenė, kuri neleidžia rusams prasiveržti.
20:14 | Britų žvalgyba: Rusijos nacionalinė gvardija integruoja tris „Wagner“ dalinius
Rusija, britų žvalgybos vertinimu, stiprina samdinių grupuotės „Wagner“ kontrolę. Rusijos nacionalinė gvardija tris buvusius „Wagner“ kovinius dalinius integruoja į savo pirmąjį savanorių korpusą, ketvirtadienį pranešė britų Gynybos ministerija. Tai, anot žvalgybos, veikiausiai rodo, kad „Wagner“ sėkmingai buvo pajungta nacionalinei gvardijai, ir Rusijos valstybė gavo daugiau galių vadovauti grupuotei ir ją kontroliuoti.
Samdinių grupuotė „Wagner“ yra privati kariuomenė, ilgai kovojusi reguliariųjų Rusijos dalinių pusėj Ukrainoje. Jos vadovas Jevgenijus Prigožinas 2023 m. birželį surengė trumpą maištą prieš Rusijos vadovybę ir po kelių savaičių žuvo lėktuvo katastrofoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio 25 d. pasirašė įstatymą, kuriuo remiantis, nacionalinė gvardija gali steigti savanorių korpusą. Šis, anot britų žvalgybos, tikriausiai bus naudojamas Ukrainoje ar Afrikoje.
Kiti „Wagner“ samdiniai perėjo į reguliariosios armijos gretas arba pasitraukė iš tarnybos.
19:44 | Zalužnas įvardijo 3 pagrindinius Ukrainos kariuomenės tikslus 2024 m.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas savo komentare CNN iškėlė pagrindinius tikslus, į kuriuos Ukraina koncentruojasi kare su Rusija.
Anot jo, šiemet dėmesį reikia sutelkti į tris dalykus.
„Taigi 2024 m. pagrindines pastangas turime sutelkti į tris sritis:
Mūsų ginkluotųjų pajėgų aprūpinimo aukštųjų technologijų priemonėmis sistemos sukūrimui.
Naujos mokymo ir kovinių operacijų filosofijos, atsižvelgiančios į priemonių ir jų panaudojimo būdų ribotumą, įdiegimas.
Ir kuo greičiau įvaldyti naujus kovinius pajėgumus“, – teigia V. Zalužnas.
Anot jo, Ukraina jau turi galimybių sunaikinti okupantus.
„Mūsų tikslas turėtų būti išnaudoti momentą – maksimaliai sukaupti naujausius kovinius pajėgumus, kurie leistų nukreipti mažiau išteklių, kad padarytume maksimalią žalą priešui, sustabdytume agresiją ir apsaugotume Ukrainą nuo jos ateityje“, – tikina jis
19:07 | Sprogimai Chersone
Chersone girdėti sprogimai, Rusijos pajėgos apšaudo miestą iš kairiojo Dnipro upės kranto, rašo „Ukrinform“.
Vietos gyventojai raginami eiti į saugias vietas.
18:33 | Scholzas: dauguma ES šalių dėl Ukrainos daro nepakankamai
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad dauguma ES šalių nepakankamai remia Ukrainą, rašo „Sky news“.
Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį po ES aukščiausiojo lygio susitikimo.
„Ar mes iš tikrųjų darome pakankamai?“ – klausė jis.
„Daugeliu atvejų atsakymas gali būti tik ne“, – pareiškė O. Scholzas.
Vokietijos kancleris O. Scholzas anksčiau sausį pareiškė, kad jo šalis Ukrainai 2024 metais skirs daugiau kaip 7 mlrd. eurų karinės paramos.
17:53 | TATENA: Ukrainos branduolinės energetikos darbuotojams neleidžiama patekti į Rusijos kontroliuojamą elektrinę
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ketvirtadienį pranešė, kad Ukrainos atominės energetikos operatorės „Energoatom“ darbuotojams uždrausta patekti į Rusijos okupuotą Zaporižios AE.
Kitą savaitę TATENA vadovas Rafaelis Grossi apsilankys objekte ir paprašys papildomos informacijos apie „naujus nurodymus“ dėl elektrinės personalo, sakoma agentūros pranešime.
17:11 | Podoliakas apie galimą Zalužno atleidimą: Zelenskis gali priimti bet kokius sprendimus
Ukrainos prezidentas gali priimti bet kokius sprendimus dėl Ukrainos pareigūnų personalo, komentuodamas galimą Ukrainos pajėgų vado Valerijaus Zalužno atleidimą, interviu „Kanal 24“ sako Mychaila Podoliakas.
Šios savaitės pradžioje ukrainiečių žiniasklaidoje buvo paskelbta naujiena, kad Volodymyras Zelenskis neva atleido V. Zalužną. Vis dėlto netrukus informacija buvo paneigta.
Kiek vėliau Vakarų žiniasklaida nurodė, kad V. Zelenskis planavo pakeisti V. Zalužną arba tai padarys artimiausiomis dienomis.
„Prezidentas gali priimti bet kokius personalo sprendimus savo tiesioginėje atsakomybėje“, – sako M. Podoliakas.
Pasak jo, V. Zelenskis nuolat bendrauja ne tik su vyriausiuoju vadu, bet ir su Generaliniu štabu bei sričių vadovais. Todėl V. Zelenskis žino esamą padėtį, kad galėtų priimti pagrįstus sprendimus, nurodo M. Podoliakas.
„Norėčiau, kad šiame karo etape suprastume, jog karas nėra politika, karas nėra apie tai, kas kam patinka ar nepatinka. Karas yra apie rezultatus“, – pabrėžia jis.
16:41 | Ukraina atskleidė daugiau detalių apie nuskendusį Rusijos katerį: „Dar vienas priminimas“
Rusijos raketiniame kateryje „Ivanovec“, kuris buvo sunaikintas vasario 1 d. naktį laikinai okupuotame Kryme, galėjo būti 40 jūreivių, praneša Ukrainos karinis jūrų laivynas, rašo UNIAN.
„Tai gana didelė netektis, turint omenyje, kad Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyne yra tik trys tokie projekto 1241.1 kateriai ir ginkluotė, tarp jų – iki 130 km nuotolio „Moskit“ tipo prieštankinės raketos“, – cituojama laivyno žinutė.
Anot ukrainiečių, smūgio vietoje tęsiamos paieškos ir gelbėjimo operacijos. Gali būti, kad kateryje buvo 40 rusų jūreivių.
„Ši operacija – dar vienas priminimas rusų okupantams, kad nebaudžiamai pasilikti anksčiau okupuotų objektų teritorijoje Kryme yra kenksminga jų sveikatai“, – teigia Ukrainos karinis jūrų laivynas.
Primename, kad vasario 1-osios naktį Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos specialiojo dalinio „Group 13“ kariai sunaikino Rusijos Juodosios jūros laivyno raketinį katerį „Ivanovec“.
Kateris stovėjo reide Donuzlavo ežere laikinai okupuotame Kryme.
Dėl kelių tiesioginių pataikymų į korpusą Rusijos laivui buvo padaryta žala, nesuderinama su tolesniu judėjimu, „Ivanovec“ pakrypo ir nuskendo.
Valstybės-agresorės prarasto laivo vertė – maždaug 60–70 milijonų dolerių.
16:09 | Orbanas apie ES paramą Ukrainai: gavome garantijų
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį pareiškė, kad gavo sau garantijų dėl milijardų eurų ES paramos mainais į Budapešto veto atšaukimą 50 mlrd. eurų finansinei pagalbai Ukrainai.
Jis sakė, kad Vengrija nerimavo, jog Vengrijai skirti ES pinigai atiteks Ukrainai.
„Galiausiai išsiderėjome kontrolės mechanizmą, kuris garantuotų, kad pinigai bus naudojami protingai, ir gavome garantiją, kad Vengrijos pinigai neatsidurs Ukrainoje“, – tvirtino V. Orbanas.
Anksčiau ketvirtadienį Europos Sąjungos lyderiai pasiekė susitarimą dėl ilgalaikės paramos Ukrainai, kurią iki šiol blokavo vienintelė Vengrija.
14:45 | Ukrainos vadovai pasveikino „istorinį“ ES susitarimą dėl finansinės paramos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino vieningą ES vadovų sprendimą skirti 50 mlrd. eurų naują finansavimą karo nualintos šalies viešiesiems finansams stiprinti.
ES vadovai įveikė Vengrijos pasipriešinimą ir ketvirtadienį vadovų susitikime pasiekė susitarimą dėl paramos.
„Labai svarbu, kad sprendimą priėmė visi 27 vadovai, o tai dar kartą įrodo tvirtą ES vienybę, – socialiniame tinkle X rašė V. Zelenskis. – Tolesnė ES finansinė parama Ukrainai sustiprins ilgalaikį ekonominį ir finansinį stabilumą, kuris yra ne mažiau svarbus nei karinė pagalba ir sankcijų spaudimas Rusijai“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad tai „istorinės reikšmės žingsnis“.
„Tai rodo, kad bet kokios kalbos apie tariamą „nuovargį“ ar „silpnėjančią paramą“ yra tiesiog melagingos“, – rašė jis socialiniame tinkle.
„Europa dar kartą pademonstravo savo stiprybę ir gebėjimą priimti svarbius sprendimus nepriklausomai nuo kitų, – rašė D. Kuleba. – Tai taip pat aiškiai rodo, kad [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino viltys išsekinti Ukrainos ir pasaulio ryžtą yra bergždžios“.
13:49 | Europa sutarė: Ukraina gaus 50 mlrd. eurų paramos
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Ch. Michelis ketvirtadienį patvirtino, kad visi Europos Sąjungos lyderiai vieningai sutarė Ukrainai skirti 50 mlrd. eurų paramos.
„Visi 27 vadovai susitarė dėl papildomo 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai paketo iš ES biudžeto. Tai užtikrina tvirtą, ilgalaikį ir nuspėjamą finansavimą Ukrainai.
ES prisiima lyderystę ir atsakomybę remiant Ukrainą; žinome, kas pastatyta ant kortos“, – socialiniame tinkle X rašė EVT pirmininkas Ch. Michelis.
ES lyderiai ketvirtadienį surengė derybas, kad įtikintų Vengrijos premjerą atsisakyti veto dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai.
We have a deal. #Unity
— Charles Michel (@CharlesMichel) February 1, 2024
All 27 leaders agreed on an additional €50 billion support package for Ukraine within the EU budget.
This locks in steadfast, long-term, predictable funding for #Ukraine.
EU is taking leadership & responsibility in support for Ukraine; we know what is…
13:22 | Tuskas: ES pavargo ne nuo Ukrainos, o nuo Orbano
Netylant įvairioms kalboms dėl ES pagalbos paketo Ukrainai patvirtinimo Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas akcentavo, kad Europa pavargo ne nuo Ukrainos, o nuo V. Orbano, kuris stabdo pagalbos procesą. Valstybėms vis dar nepavyksta sutarti dėl 50 mlrd. eurų per ketverius metus pagalbos paketo Ukrainai teikimo tvarkos.
12:38 | Ukrainiečiai sunaikino Rusijos Juodosios jūros laivyno raketinį katerį
Vasario 1-osios naktį Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos specialiojo dalinio „Group 13“ kariai sunaikino Rusijos Juodosios jūros laivyno raketinį katerį „Ivanovec“.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Vyriausioji žvalgybos valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Surengti operaciją padėjo Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministerija ir platforma „United24“, pabrėžė žvalgybos atstovai.
Kateris stovėjo reide Donuzlavo ežere laikinai okupuotame Kryme.
Dėl kelių tiesioginių pataikymų į korpusą Rusijos laivui buvo padaryta žala, nesuderinama su tolesniu judėjimu, „Ivanovec“ pakrypo ir nuskendo.
Valstybės-agresorės prarasto laivo vertė – maždaug 60-70 milijonų dolerių.
11:59 | Putinui gresia netekti pagrindinės Rusijos ginklų pirkėjos – ši bijo peržengti „raudoną liniją“
Neįvardyti šaltiniai Indijos vyriausybėje trečiadienį naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad Indija elgsis atsargiai, siekdama išvengti Rusijos Federacijos ir Kinijos suartėjimo.
„Observer Research Foundation“ Rusijos ekspertas Nandanas Unnikrishnanas „Reuters“ sakė, kad Indija greičiausiai nepasirašys „jokios didelės karinės sutarties“ su Rusija, nes tai peržengtų „raudoną liniją“ su Jungtinėmis Valstijomis.
Be to, Manoharo Parikaro gynybos studijų ir analizės instituto ekspertas Svasti Rao sakė, kad karas Ukrainoje privertė Indiją suabejoti Rusijos gebėjimu aprūpinti šalį reikalinga ginkluote.
JAV Karo studijų instituto analitikai skelbia reguliariai stebintys pranešimus, kad Rusija ir toliau susiduria su sunkumais remontuodama lėktuvus ir kitą įrangą ir nesugeba savo reikmėms pasigaminti prieškarinio lygio kiekių raketų ir artilerijos šaudmenų. Dėl to, ekspertų teigimu, mažai tikėtina, kad Rusija galės eksportuoti karinę įrangą Indijai ar kitiems užsakovams tokiu lygiu, koks buvo iki visiško karo.
11:00 | Ukrainos karinės žvalgybos vadovas žada tolesnes atakas prieš Rusijos infrastruktūrą
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas pažadėjo, kad jo šalies pajėgos intensyvins atakas prieš Rusijos infrastruktūros objektus.
Pareiškimas pasirodė po šiemetinės dronų smūgių Rusijos energetikos objektams virtinės.
„Atakų prieš Rusijos infrastruktūrą skaičius tikriausiai didės. Hipotetiškai yra planas, pagal kurį visa tai vyksta. Galvoju, kad šis planas gali apimti visą pagrindinę ypatingos svarbos ir karinę infrastruktūrą Rusijoje“, – Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) kanale socialiniame tinkle „Telegram“ ketvirtadienį cituojamas jos vadovas Kyryla Budanovas, davęs interviu televizijai CNN.
Ukraina ilgą laiką viešai nekomentuodavo dronų smūgių ir kitų atakų Rusijos teritorijoje, su kuriais būdavo siejama.
10:30 | Estija uždarė pasienio patikros punktą su Rusija automobiliams
Estijos valdžia uždarė pasienio perėjos su Rusija kirtimą transporto priemonėmis. Maskva pradėjo pasienio patikros punkto remontą iš savo pusės Ivangorode, į tai atsakydama Estija uždarė Narvos patikros punkto judėjimą automobiliais.
Iki 2025-ųjų pabaigos Narvos patikros punktą bus galima kirsti tik pėsčiomis. Iki šiol kasdien šia vieta kasdien naudojosi apie 4 tūkst. žmonių, 20 proc. iš jų sudarė transporto priemonėmis keliaujantys asmenys.
09:36 | Ukraina smogė Krymui: rusai skelbia netekę trijų karinių lėktuvų ir 20 karių
Vėlai trečiadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo rusų karinį aerodromą Kryme.
„Blogos žinios iš Krymo. Netekome trijų lėktuvų ir daugiau nei 20 karių. Šaltiniai Gynybos ministerijoje ir generaliniame štabe mums papasakojo naujų detalių apie didelio masto raketų smūgį Krymui ir Sevastopoliui, kurį priešas pradėjo“, – rašoma viename iš rusų „Telegram“ kanalų.
Kanalo teigimu, Ukrainos pajėgos į rusų pozicijas paleido 24 raketas, iš kurių rusams pavyko numušti tik penkias.
„Belbeko aerodrome, remiantis patikrinta informacija, nukentėjo trys orlaiviai – du Su-27 ir vienas Su-30. Du iš jų smarkiai apgadinti, <...> deja, vienas lėktuvas buvo visiškai sunaikintas. <...> Taip pat aerodrome ir šalia jo žuvo 12 karių, dar daugiau nei 10 buvo sužeisti“, – toliau rašoma kanale.
08:44 | Rusija sako per naktį numušusi 11 dronų
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad jos oro gynyba per naktį virš Rusijos teritorijos numušė 11 Ukrainos dronų.
„Šią naktį buvo sužlugdytas Kyjivo režimo mėginimas įvykdyti teroristinį išpuolį, panaudojant bepiločius orlaivius, prieš objektus Rusijos teritorijoje“, – sakoma ministerijos pareiškime.
„Oro gynybos priemonės perėmė ir sunaikino dronus virš Belgorodo (keturi dronai) ir Kursko (vienas dronas) sričių“, – teigė ji.
Apie 5 val. 30 min. Lietuvos laiku dar keturi dronai buvo numušti virš Belgorodo srities, o du – virš Voronežo srities.
08:11 | Generolas: Ukraina turi balistinio tipo ginkluotės, galinčios pasiekti Uralą
Ukraina turi savo balistinio tipo ginkluotės, galinčios pasiekti Uralą ir smogti atskiriems objektams Rusijos užnugaryje.
„Omenyje turimos galingos smogiamosios pajėgos, suformuotas dronų armijos pagrindu“, – pareiškė leidiniui „Espresso“ buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Mykola Malomužas, praneša UNIAN.
Pasak generolo, Ukrainos kariškiai gali savo jėgomis pasiekti ten, kur Ukrainos ginkluotosios pajėgos negali naudoti vakarietiškos ginkluotės.
„Dronų armija mums leidžia sukurti galingas smogiamąsias pajėgas. Balistinio tipo dronai pasiekia Sankt Peterburgą, Maskvą, Uralą. Dronai pasiekia Rusijos sritis, kur dislokuota kariuomenė, amunicijos sandėliai, paleidimo įrenginiai, aerodromai, karinio-pramoninio komplekso objektai, gaminantys raketas, nutaikymo galvutes, optiką“, – išvardijo galimus taikinius M. Malomužas.
Generolas užsiminė, kad būtent taip neseniai buvo smogta Rusijos naftos objektams Leningrado srityje, Tambove, Brianske.
07:40 | Armėnija oficialiai prisijungė prie TBT, papiktindama Rusiją
Armėnija ketvirtadienį oficialiai prisijungė prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), pranešė pareigūnai, o tradicinė jos sąjungininkė Maskva šį žingsnį pasmerkė kaip „nedraugišką“.
Hagoje įsikūręs teismas kovą išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų, susijusių su karu Ukrainoje, įskaitant įtariamą neteisėtą ukrainiečių vaikų deportavimą į Rusiją.
TBT narės turėtų areštuoti V. Putiną, jei jis įžengtų į jų teritoriją.
„TBT Romos statutas Armėnijai oficialiai įsigaliojo vasario 1 dieną“, – naujienų agentūrai AFP sakė oficialus šalies atstovas tarptautiniais teisiniais klausimais Jegišė Kirakosianas.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas spalį pavadino Armėnijos priimtą Romos statuto, pagal kurį pripažįstama TBT jurisdikcija, ratifikavimą neteisingu sprendimu.
Rusijos užsienio reikalų ministerija tai pavadino nedraugišku žingsniu.
07:10 | Ukrainos oro gynyba naktį į ketvirtadienį sunaikino 2 iš 4 rusų paleistų dronų
Vasario 1-osios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino 2 iš 4 rusų paleistų dronų kamikadzių.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
„Šiąnakt priešas panaudojo keturis "Shahed-136/131" tipo dronus. Du buvo sunaikinti Charkivo srityje", - sakoma pranešime.
„Ukrinform“ primena, kad, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, praėjusią parą įvyko 66 koviniai susirėmimai. Iš viso priešas smogė 8 raketų ir 94 aviacijos smūgius, surengė 97 apšaudymus iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, taikydamasis į Ukrainos karių pozicijas ir gyvenvietes.
