Svarbiausi įvykiai:
23:41 | Rusai vėl smogė Charkivo sričiai
Rusijos kariai smogė Charkivo srities miestui, žuvo moteris, dar vienas žmogus buvo sužeistas, rašo „Ukrinform“.
„Okupantai du kartus smogė Čuhuive. Preliminariai padaryta žala švietimo įstaigai... Deja, nuo priešo smūgio Čuhuive žuvo civilė moteris, dirbusi katilinės operatore“, – cituojamas Sumų srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.
Dar vienas žmogus buvo sužeistas.
Manoma, kad Charkivo sričiai rusai smogė iš priešlėktuvinės gynybos sistemų S-300.
Rusai Charkivą apšaudė ir antradienio vakarą.
23:17 | Kuleba perspėjo JAV: laiko turite iki sausio galo
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad galutinis terminas, iki kurio turi būti patvirtinta JAV pagalba Ukrainai, kad vėlavimas neturėtų įtakos padėčiai mūšio lauke, yra sausio pabaiga, rašo UNIAN.
Apie tai D. Kuleba kalbėjo Davose.
Jo forume buvo paklausta, kokios pasekmės gresia, jei Kongresas nepatvirtins Joe Bideno prašymo skirti papildomą finansavimą Ukrainai.
„Finansiniu požiūriu, žinoma, tai labai svarbu, nes tai (parama – red. past.) leistų mums toliau stiprinti savo kariuomenę. Tai taip pat padės mūsų makrofinansiniam stabilumui. Tačiau ši pagalba taip pat labai svarbi politiniu požiūriu, nes ji mums duos labai aiškią žinią, kad JAV liks su mumis“, – sakė D. Kuleba.
Ministras nurodė, kad lauks labai žalingos politinės pasekmės, jei Ukraina liktų be paramos.
D. Kuleba pažymėjo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi ir sprendimai dėl paramos Ukrainai turi būti priimti kuo greičiau. Pasak jo, terminas, iki kurio reikia patvirtinti reikiamą pagalbą, kad vėlavimas neturėtų įtakos padėčiai mūšio lauke, yra sausio pabaiga.
22:30 | Žvalgyba: rusai mokosi ir patobulino kai kurias savo raketas
Rusijos pajėgos modernizuoja savo ginkluotę, rašo UNIAN. Anot Ukrainos žvalgybos atstovo Vadimo Skibickio, raketos Ch-101, kurias rusai gamina dabar, skiriasi nuo tų, kurias naudojo 2022 m.
„Priešas mokosi, mokosi gana greitai. Pateiksiu pavyzdį: tos pačios sparnuotosios raketos Ch-101 gerokai skiriasi nuo tų, kurios buvo naudojamos 2022 metais.
Tai raketos jau su aktyvia elektronikos sistema, su aktyvia apsauga nuo šiluminių gaudyklių emisijos ir taip toliau“, – Davose teigė jis.
Pasak jo, Ukraina turėtų plėtoti karinę pramonę ir oro gynybą, nes Maskva sustoti neketina.
„Turime viską vystyti: ir oro gynybą, ir rūpintis karinio-pramoninio komplekso apsauga, ir kad jis duotų produkcijos, ir turime imtis ir kontrpuolimo priemonių, kad neprarastume teritorijų. Tai mums parodė 2023 m. patirtis“, – tikina V. Skibickis.
21:30 | Rusai iš okupuotų Ukrainos teritorijų išvežė beveik 5 mln. tonų grūdų
Nacionalinio pasipriešinimo centras pranešė, kad okupantai iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų išvežė bemaž 5 milijonus tonų ukrainietiškų grūdų.
„2023 m. priešas surinko ir iš laikinai okupuotų teritorijų pasiėmė 4,8 mln. tonų grūdų. Lygiai, kaip prieš 100 metų, Rusija toliau plėšia okupuotus kraštus ir ima viską, kas papuola į jos rankas. Iš okupuotų teritorijų išvyksta ešelonai su priešo Ukrainos žemėse surinktais grūdais“, – nurodoma pranešime.
Tuo pat metu veikia sistema, pagal kurią ūkininkai privalo atiduoti grūdus okupantams už fiksuotą kainą, kuri yra keletą kartų mažesnė nei rinkos. Po to okupantai grūdus perparduoda už rinkos kainą, o skirtumą įsideda į savo kišenę. Šis kainų skirtumas – tai Kremliaus atlygis už „ištikimybę“.
„Niekas, susijęs su ukrainietiškų grūdų vagystėmis, neišsisuks nuo atsakomybės, tokie asmenys – teisėtas pasipriešinimo judėjimo taikinys“, – pabrėžė Nacionalinio pasipriešinimo centras.
Pranešama, kad pirmuoju 2023–2024 prekybos metų pusmečių (t. y. nuo 2023 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.) Ukraina žemės ūkio produkcijos eksporto apimtis sumažino 17 proc.
20:59 | Volodymyras Zelenskis skyrė klausimą Donaldui Trumpui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, reaguodamas į buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžius, uždavė jam klausimą, rašo „Ukrainska Pravda“.
Kiek anksčiau šią savaitę D. Trumpas pareiškė, kad gerai pažįsta tiek V. Zelenskį, tiek Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną, todėl esą greitai pabaigtų Rusijos karą prieš Ukrainą.
Klausimą D. Trumpui V. Zelenskis skyrė kalbėdamas Davose.
V. Zelenskis pabrėžė, kad kyla klausimas, kas bus tuo atveju, jei Ukraina nesutiks atiduoti savo teritorijų Rusijai. V. Zelenskio svarstymu, gali būti, kad tuomet D. Trumpas nustotų padėti Ukrainai, o Rusija ją okupuotų.
„Tada kyla klausimas, ką D. Trumpas darys po to, jei po Ukrainos Rusija okupuos kurią nors NATO šalį.
Taigi jis nusprendė, kad jei neįšaldys konflikto, jei leis Putinui visiškai įžengti į Ukrainą, tada jis nustos. Tačiau Putinas nesustos. Taigi ką Donaldas Trumpas ketina daryti Jungtinėse Valstijose po to? Nes tokiu atveju tai reiškia, kad Europa prarado ir neteko didžiausios ir galingiausios kariuomenės Europoje, nes prarado Ukrainą“, – kalba V. Zelenskis.
19:55 | Žiniasklaida: Kinijos delegacija Davose atsisakė susitikti su Zelenskiu
Kinija atmetė Ukrainos prašymą surengti Kinijos premjero Li Qiang ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą Davose, skelbia „Politico“.
Leidiniui anonimiškai kalbėjęs aukšto rango JAV pareigūnas tai pavadino „nemalonia staigmena“ Kyjivui.
„Ukrainos vadovai neslėpė savo noro susitikti su Kinijos pareigūnais, Jermakas minėjo, kad V. Zelenskis gali susitikti su Kinijos premjeru Li Qiangu. Tačiau galiausiai jis norimo susitikimo nesulaukė, o tai buvo smūgis Kyjivui“, – sako šaltinis.
Vis dėlto Ukraina leidiniui paneigė, kad Kyjivas prašė susitikimo su Kinijos delegacija.
Straipsnyje pabrėžiama, kad Kinijos sprendimas nerengti susitikimo su Ukrainos delegacija atrodė sąmoningas, o ne dėl laiko stokos.
Anot UNIAN, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis Davose teigė, kad norėjo susitikti su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, tačiau nesusitiko, nes Kinijos lyderis neatvyko į Davosą.
19:13 | Po Zelenskio vizito prorusiški programišiai įsilaužė į šveicarų vyriausybės svetaines
Šveicarija trečiadienį pranešė, kad po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito Davose buvo įvykdyta kibernetinė ataka ir laikinai sutrikdyta prieiga prie kelių vyriausybinių interneto svetainių.
Už ataką atsakomybę prisiėmė prorusiška grupuotė.
Vyriausybė pranešė, kad „su Rusija susijusi programišių grupė „NoName“ prisiėmė atsakomybę už išpuolį, reaguodama į Ukrainos prezidento V. Zelenskio dalyvavimą PEF (Pasaulio ekonomikos forumo) metiniame susitikime“ prabangiame Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose.
18:55 | Ukrainos deputatė: Ukraina pralaimės karą, jei negaus daugiau paramos
Jei Ukraina negaus daugiau paramos, jai gresia pralaimėti karą, pareiškė ukrainiečių deputatė Oleksandra Ustinova, rašo UNIAN.
Ji teigė, kad anksčiau šią savaitę Davose kalbėjosi su JAV Kongreso delegacija ir aptarė paramos Ukrainai klausimą. Anot jos, delegacijos vadovas Chrisas Coonsas nurodė, kad šią savaitę dėl paramos Ukrainai balsuojama nebus, tačiau prie šio klausimo turėtų būti grįžtama kitą savaitę.
Pasak jos, kalbama, kad pirmasis susitarimų paketas nepatiks nei demokratams, nei respublikonams, todėl bus vedamos papildomos derybos.
„Bet mes labai tikimės, kad per kelias ateinančias savaites ši pagalba bus priimta. Ir aš jiems tiesioginiame tekste pasakiau, pasakysiu sąžiningai, jei šios pagalbos nebus per artimiausias kelias savaites, Ukraina pralaimės karą“, – cituojama ji.
18:39 | Aukšto rango NATO pareigūnas ragina sąjungininkus keisti pagalbos Ukrainai mechanizmą
Ukrainai jau beveik dvejus metus kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, Vakarų šalių kariuomenės ir politiniai lyderiai turi iš esmės pakeisti pagalbos Kyjivui braižą, trečiadienį pareiškė aukščiausio rango NATO karininkas.
NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris Aljanso vadovybės susitikime taip pat sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino argumentai dėl karo yra demokratijos baimė tuo metu, kai visame pasaulyje vyksta daug svarbių rinkimų.
Tikimasi, kad per dvi dienas Briuselyje vyksiančias derybas NATO aukščiausio rango karininkai išsamiai išdėstys vėliau šiais metais vyksiančių vienų didžiausių karinių pratybų Europoje nuo Šaltojo karo laikų planus. Pratybomis bus naujai pademonstruota NATO jėga ir organizacijos įsipareigojimas ginti visas sąjungininkes nuo užpuolimo.
Karui Ukrainoje atsidūrus aklavietėje, o JAV ir Europos Sąjungos finansavimui nuniokotai šalies ekonomikai stringant dėl politinių nesutarimų, R. Baueris paragino į šį iššūkį, kuris neapsiriboja tik kariniu planavimu, žvelgti iš visuomeninio lygmens perspektyvos.
„Reikia, kad viešieji ir privatūs subjektai pakeistų savo mąstyseną iš laikmečio, kai viskas buvo planuojama, numatoma, kontroliuojama ir orientuota į veiksmingumą, į laikmetį, kai gali nutikti bet kas ir bet kada. Laikmetį, kuriame turime tikėtis netikėtumų“, – sakė jis pradėdamas susitikimą.
Pirmadienį Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Grantas Shappsas (Grantas Šapsas) paskelbė, kad jo vyriausybė į NATO karines pratybas, vadinamas „Steadfast Defender“, pasiųs 20 tūkst. karių. Daugelis jų vasario–birželio mėnesiais bus dislokuoti Rytų Europoje.
JK taip pat atsiųs pažangius naikintuvus ir žvalgybos orlaivius, karinius ir povandeninius laivus.
Norvegijos vyriausybė trečiadienį pranešė, kad skiria 2 mlrd. kronų (175 mln. eurų) gynybos pramonės gamybos pajėgumams didinti, teigdama, kad reikia didelio kiekio amunicijos, dėl sąjungininkų karinės paramos Ukrainai mažėjant šaudmenų atsargoms NATO valstybėse narėse.
Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas sakė, kad „gynybos pramonės pajėgumų didinimas yra svarbus tiek Ukrainai, tiek ir mūsų pačių saugumui užtikrinti“.
Pusė lėšų bus skirta „Nammo“, Norvegijoje įsikūrusiai aviacijos ir gynybos grupei, kuri specializuojasi šaudmenų, raketinių variklių ir kosminės technikos gamyboje, padidinti artilerijos šaudmenų gamybą, sakė ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė).
Tuo metu R. Bauerio teigimu, NATO ir toliau teiks Ukrainai ilgalaikę paramą.
„Šiandien yra 693-oji diena karo, kuris, kaip manė Rusija, truks tris dienas. Ukrainą palaikysime kiekvieną ateinančią dieną, nes nuo šio karo baigties priklausys pasaulio likimas“, – sakė jis.
„Šis karas niekada nebuvo susijęs su realia grėsme Rusijos saugumui, kylančia iš Ukrainos ar NATO, – pridūrė R. Baueris. – Šis karas susijęs su Rusijos baime kažkam daug galingesniam nei bet koks fizinis ginklas žemėje – demokratijai. Jei žmonės Ukrainoje gali turėti demokratines teises, netrukus jų ims trokšti ir Rusijos gyventojai.“
18:03 | Cameronas: pagalba Ukrainai atitinka JAV interesus
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas trečiadienį paragino JAV įstatymų leidėjus patvirtinti naują pagalbą Ukrainai, sakydamas, kad „nenuolaidžiavimas“ Rusijai atitinka JAV interesus.
Prezidento Joe Bideno administracija 2023 metų pabaigoje skyrė paskutinę karinės pagalbos Ukrainai dalį, kartu stengdamasi įtikinti konkuruojančios Respublikonų partijos įstatymų leidėjus patvirtinti apie 61 mlrd. dolerių dydžio naują finansavimą.
„Iš esmės Kongrese yra pritarianti dauguma. Mums tik reikia ją surasti“, – sakė D. Cameronas žurnalistams Pasaulio ekonomikos forume Davose (Šveicarija).
Buvęs konservatorių premjeras sakė, kad Ukrainos karas liečia Europą, tačiau „susijęs ir su Amerikos saugumu“.
„Istorija mums rodo, kad jei nusileidi agresoriui Europoje, agresorius grįžta su nauja jėga“, – sakė jis, atvirai palygindamas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su Hitleriu.
„Ir kai agresorius grįžta su nauja jėga, kaina, kurią galiausiai sumokate savo karių gyvybių ir savo šalies kaina, tampa vis didesnė ir didesnė, – sakė jis. – Manau, kad tai yra argumentas, kurį turime pateikti Jungtinėms Valstijoms“.
Respublikonai, kontroliuojantys Atstovų Rūmus, susiejo paramą paramai Ukrainai su siekiu spausti J. Bideną griežtinti priemones prieš migrantus, siekiančius patekti į JAV.
Nors daugelis respublikonų remia Ukrainą, buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, kuris yra pagrindinis partijos kandidatas būsimuose prezidento rinkimuose, garsiai atmetė pagalbą Ukrainai, sakydamas, kad tai yra pinigų švaistymas, ir prognozavo, kad Rusija laimės.
Živilė Aleškaitienė (AFP)
17:29 | Rusai atakavo Chersoną: apšaudymas tęsėsi valandą, yra žuvusių
Rusijos pajėgos trečiadienį apšaudė Chersono sritį, rašo „Ukrinform“. Apšaudymo metu žuvo du vyrai.
Chersono regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas socialiniuose tinkluose paskelbė apie apšaudymo padarinius.
Anot jo, apšaudymas tęsėsi valandą.
Dėl apšaudymo užsidegė garažas ir automobilis. Gaisrą greitai užgesino gelbėtojai. Taip pat buvo apgadinti miestiečių namai.
O. Prokudino teigimu, žuvo gatvėje buvęs 37-erių vyras, taip pat 65-erių vyras, vairavęs automobilį.
Dar viena 81-erių moteris buvo stipriai sužeista.
17:00 | Kryme buvo girdėti sprogimai, pastebėti dūmai
Trečiadienį, Kryme buvo girdėti sprogimai, rašo UNIAN. Keliuose miestuose buvo paskelbtas oro pavojus.
Taip pat pranešama, kad buvo blokuojamas eismas Krymo tiltu, netoliese buvo pastebėti dūmai.
Kremliaus primestas Sevastopolio statytinis Michailas Razvožajevas nurodė, kad dūmai Sevastopolio įlankos rajone esą yra Rusijos karių naudojama maskuojamoji priemonė.
16:33 | Zelenskis pasisakė apie NATO karo su Rusija galimybę: „Nepatarčiau eksperimentuoti“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nerekomenduoja Vakarų šalims, įskaitant JAV, eksperimentuoti su pagalbos Ukrainai atidėjimu, rašo UNIAN.
Davose jo buvo paklausta, kas nutiktų, jei Ukraina nebegautų finansavimo iš JAV.
„Tiesą sakant, nepatarčiau mums visiems eksperimentuoti. Nes tai baisus eksperimentas – atidėti tą ar kitą pagalbą. <...> Nes ne visi, deja, supranta, kad tai ne tik Ukrainos saugumas. Taip, daugiausia Ukrainos žmonių, bet tai yra Europos žemyno saugumas, ir tai turės įtakos visų žemynų saugumui. Ir tai turi poveikį“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jis priminė, kad Rusijos įvykdyta Juodosios jūros blokada turėjo pasekmes daugeliui pasaulio valstybių.
„Nepadėti Ukrainai – tai nepadėti ir daugeliui žemynų, kuriuose gali būti pasėtas chaosas dėl bado ar daugelio kitų dalykų“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis taip pat pridūrė, kad be pagalbos Ukraina būtų silpna mūšio lauke.
„Mums labai trūks artilerijos, labai trūks oro gynybai skirtų raketų. Tai reiškia, kad negalėsime atremti smūgių balistinėmis raketomis ir panašiai. Bus daug nužudytų ir daug sužeistų žmonių. Taigi, štai jums ir viskas.
Pavyzdžiui, dėl oro gynybos sistemų, kurios yra labai brangios, šiais metais neturėsime elektros energijos tiekimo sutrikimų. O mūsų žmonės turi šilumą, vandenį ir ligoninėse, ir vaikų darželiuose, ir mokyklose. <...>
Nes be Jungtinių Valstijų pagalbos, be Europos Sąjungos pagalbos Ukraina kovos, Ukraina bus silpnesnė, ir tai bus galimybė Rusijai mus užvaldyti. Kai jie mus užgrobs, patikėkite, tai bus NATO karas su Rusijos Federacija“, – pabrėžia V. Zelenskis.
15:44 | U. von der Leyen: esu įsitikinusi, kad pavyks susitarti su Vengrija dėl pagalbos Ukrainai
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė esanti įsitikinusi, kad per svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą, vyksiantį po dviejų savaičių, pavyks įtikinti Vengriją atsisakyti veto dėl 50 mlrd. eurų vertės pagalbos Ukrainai paketo.
Vengrijos dešiniųjų pažiūrų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas – artimiausias Rusijos sąjungininkas Europos Sąjungoje – gruodį atsisakė pasirašyti susitarimą dėl paramos, skirtos padėti padengti Ukrainos valstybines išlaidas per ateinančius ketverius metus.
14:50 | Stoltenbergas: JAV nepaliks NATO
Interviu „Bloomberg“ NATO lyderis Jensas Stoltenbergas patikino, kad JAV nepaliks NATO, nepaisant JAV prezidento rinkimų rezultatų.
„Jungtinės Valstijos išliks ištikima ir svarbi sąjungininkė, nes JAV saugumui naudinga turėti daugiau nei 30 draugų ir sąjungininkų“, – sakė J. Stoltenbergas.
Anot jo, tai yra tai, ko neturi Kinija ir Rusija ir kas daro Jungtines Valstijas saugesnes ir stipresnes. NATO generalinis sekretorius pridūrė, kad ankstesniuose susitikimuose D. Trumpas jam niekada nesakė, kad JAV niekada nepadėtų Europai, jei ji būtų užpulta.
J. Stoltenbergas pažymėjo, kad pagrindinė buvusio JAV prezidento pretenzija jam buvo ta, kad Europos sąjungininkės gynybai skiria nepakankamai lėšų.
Generalinis sekretorius pažymėjo, kad dabar Europos sąjungininkės šias išlaidas didina, „taigi turime ką pasakyti apie (finansinės) naštos paskirstymą“, – apibendrino jis.
14:13 | Ukrainos ir Rusijos derybos: Putinas pareiškė, kokią jų ateitį mato
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau demonstruoja, kad Kremliaus nedomina derybos su Kyjivu ir kad karo tikslas išlieka tas pats – visiška Ukrainos ir Vakarų kapituliacija.
Sausio 16 d. susitikime su Rusijos savivaldybių vadovais V. Putinas pareiškė, kad „Ukrainos valstybingumui bus suduotas nepataisomas smūgis“, jei dabartinė padėtis fronte nesikeis. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų institutas.
13:33 | Retas maištas Rusijoje: protestuotojai susirėmė su OMON, siekia išvaduoti sulaikytuosius
Trečiadienį Rusijos Baškirijos regione kilo neramumai ir gyventojų susirėmimai su OMON pareigūnais po to, kai teismas skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę vietos aktyvistui už „neapykantos kurstymą“. Prieš kelias dienas jo byla sukėlė Baškirijoje retus protestus.
12:49 | Scholzas: Vokietija Ukrainai 2024 metais skirs per 7 mlrd. eurų karinės paramos
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad jo šalis Ukrainai 2024 metais skirs daugiau kaip 7 mlrd. eurų karinės paramos.
Paramą Ukrainai jis antradienį aptarė su JAV vadovu Joe Bidenu.
O. Scholzo spaudos tarnyba sakė, kad per šį pokalbį aptarta parama su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai bei situacija Viduriniuose Rytuose.
Pasak O. Scholzo, abu politikai sutarė, kad nori ir toliau teikti finansinę, humanitarinę ir karinę paramą Ukrainai.
„Šiandien telefonu kalbėjau su JAV prezidentu. 2024 metais Vokietija suteiks [Ukrainai] karinių prekių už daugiau nei 7 mlrd. eurų“, – sakė jis antradienio vakarą socialiniame tinkle „X“.
12:08 | Ukrainos ministras: prioritetas 2024 metams yra dangaus kontrolė
krainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį sakė, kad Kyjivo prioritetas 2024 metams yra šalies dangaus kontrolės įgijimas, Rusijos didelio masto karui tęsiantis jau beveik dvejus metus.
„2024-aisiais, žinoma, prioritetas yra išmesti Rusiją iš dangaus. Kadangi tas, kas kontroliuoja dangų, nulems, kada ir kaip šis karas baigsis“, – sakė D. Kuleba, kreipdamasis į Pasaulio ekonomikos forumą Davose, Šveicarijoje.
11:35 | Ukrainos karinė žvalgyba: Rusijoje aktyviai veikia pasipreišinimo judėjimas
Ukrainos karinė žvalgyba skelbia, kad Rusijos Saratovo, Jaroslavlio ir Dzeržinsko miestų apylinkėse nežinomi asmenys sudegino geležinkelio įrangą ir kariuomenės logistikos objektus.
„Pasipriešinimo judėjimas valstybės agresorės teritorijoje įgauna pagreitį. Nežinomi V. Putino režimo priešininkai vėl sudegino kelias geležinkelio ir kitas okupacinių teroristinių pajėgų logistikai naudojamas retransliacijos dėžes.
Įvykiai vyko Saratovo (Saratovo sritis), Jaroslavlio (Jaroslavlio sritis) ir Dzeržinsko (Žemutinio Naugardo) miestų rajonuose“, – skelbia Ukrainos karinė žvalgyba.
Žvalgai nenurodo, kada tiksliai tai įvyko, tačiau praneša, kad dėl to buvo paralyžiuotas eismas nurodytuose geležinkelio ruožuose Rusijos centrinėje dalyje.
10:37 | Medvedevas nusimetė kaukę: Ukraina egzistuoti negali, tai istorinė rusų teritorija
„Ukrainos egzistavimas yra mirtinai pavojingas jos gyventojams. Nėra skirtumo, kas jai vadovautų – karas pasikartotų bet kokiu atveju, jeigu Ukrainos valstybė išliks“, – pareiškė buvęs Rusijos prezidentas, dabartinis Saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas. Anksčiau aukščiausi Rusijos vadovai vengdavo tokių kategoriškų pareiškimų, nors Vakaruose jau seniai buvo kalbama, jog tikrieji Kremliaus ketinimai – visiška Ukrainos okupacija.
10:27 | ISW: Putinas ruošiasi eskalacijai
JAV Karo studijų institutas (ISW) naujausioje savo ataskaitoje skelbia, kad Vladimiras Putinas sudaro informacines sąlygas būsimai eskalacijai prieš Baltijos šalis. ISW analitikai mano, kad šis V. Putino žingsnis greičiausiai yra platesnio bandymo susilpninti NATO dalis.
Sausio 16 d. V. Putinas pareiškė, kad Latvija ir kitos Baltijos šalys „išmeta [etninius] rusus“ iš savo šalių ir kad ši situacija „tiesiogiai veikia [Rusijos] saugumą“.
ISW nepastebėjo jokių požymių, kad Rusijos puolimas prieš Baltijos šalis yra neišvengiamas ar tikėtinas, tačiau V. Putinas, prisidengdamas savo „tėvynainių“ apsauga, gali sudaryti informacines sąlygas būsimiems agresyviems Rusijos veiksmams užsienyje.
Pavyzdžiui, 2023 m. gruodžio viduryje V. Putinas grasino Suomijai.
09:45 | Baltarusijos ministerija: pirmąkart bus numatytos sąlygos branduolinių ginklų panaudojimui
Rusijos sąjungininkės Baltarusijos gynybos ministerija antradienį pareiškė, kad šalis priims naują karinę doktriną ir kad joje primą kartą bus numatytos sąlygos branduolinių ginklų panaudojimui.
Rusija pernai dislokavo Baltarusijoje savo taktinių branduolinių ginklų, tačiau neaišku, kiek. Maskva yra sakiusi, kad kontroliuos šiuos ginklus.
Kol kas nežinoma, kaip naujoji Baltarusijos doktrina galėtų būti taikoma Rusijos ginklams.
„Mes aiškiai pranešame Baltarusijos požiūrį dėl mūsų teritorijoje dislokuotų taktinių branduolinių ginklų panaudojimo, – Baltarusijos saugumo tarybos posėdyje sakė gynybos ministras Viktaras Chreninas. – Pasirodė naujas skyrius, kuriame aiškiai apibrėžiame savo [...] įsipareigojimus sąjungininkėms.“
08:54 | Naktį Rusijoje griaudėjo sprogimai – Belgorode užsiliepsnojo namai, vietomis gyvenvietės liko be elektros
Rusijos Federacijos Belgorodo srityje trečiadienio naktį pasigirdo sprogimai. Pasak Belgorodo srities gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, Rusijos oro gynyba numušė bepiločių orlaivių.
V. Gladkovas savo „Telegram“ paskyroje skelbė, kad virš Belgorodo numušti septyni bepiločiai orlaiviai.
08:23 | Rusų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia per pastarąją parą nukovusio dar 730 rusų karių. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų sausio 17 d. Rusijos armija, Ukrainos skaičiavimu, Ukrainoje jau neteko apie 372 820 kareivių.
Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 6 126 tankų (+13), 11 372 šarvuotųjų kovos mašinų (+14), 8 811 artilerijos sistemų (+10), 964 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+3), 653 oro gynybos priemonių (+0), 331 lėktuvo (+0), 324 sraigtasparnių (+0), 6 884 dronų (+7), 1 817 sparnuotųjų raketų (+1), 23 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 11 755 automobilių (+24), 1 367 specialiosios technikos vienetų (+2).
07:41 | Ukrainos oro pajėgos sunaikino 19 rusų dronų
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino 19 rusų dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai iš viso paleido 20 dronų „Shahed-136/131“ iš Primorsko Achtarsko rajono Rusijoje ir dvi raketas S-300 iš Rusijos Belgorodo srities Ukrainos Charkivo kryptimi.
Nurodoma, kad oro gynyba veikė Zaporižios, Mykolajivo, Odesos, Dnipropetrovsko, Kirovohrado srityse.
07:02 | Gubernatorius: per Rusijos smūgius Charkivui Ukrainoje sužeista 17 žmonių
Mažiausiai 17 žmonių buvo sužeista per Rusijos antradienio vakaro smūgius Ukrainos Charkivo miestui, pranešė regiono gubernatorius.
Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas sakė, kad buvo pataikyta į kelis gyvenamuosius pastatus miesto centre.
„Dviejų moterų būklė sunki“, – pridūrė jis pranešime platformoje „Telegram“.
Pasak O. Synjehubovo, preliminari informacija rodo, kad miestui smogta dviem raketomis S-300.
