Svarbiausi įvykiai:
23:17 | JT: nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo daugiau kaip 10,2 tūkst. civilių
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios žuvo daugiau kaip 10 200 civilių, o daugiau kaip 19 300 buvo sužeisti.
Tai sakoma Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) operacijų ir advokacijos direktorės Edem Wosornu ataskaitoje, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
Pabrėžiama, kad vien tik nuo 2023 metų gruodžio pabaigos dėl Rusijos smūgių žuvo 125 žmonės, o daugiau kaip 550 buvo sužeisti.
Taip pat nurodoma, kad tarp žmonių, žuvusių per beveik dvejus karo metus, - 575 vaikai.
JT atstovė pažymėjo, kad pastaroji Rusijos atakų banga dar labiau apsunkino pagalbos teikimo operacijas ir pakenkė humanitariniams darbuotojams.
„Visą laiką turi būti griežtai laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės. Tarptautinė humanitarinė teisė tiesiogiai draudžia atakuoti civilius gyventojus ir civilinius objektus, taip pat rengti neatrankines atakas. Be to, per karines operacijas privalu nuolat rūpintis civilių gyventojų ir civilinių objektų apsauga“, – sakoma ataskaitoje.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Jungtinių Tautų duomenimis, šiais metais Ukrainoje humanitarinės pagalbos prireiks daugiau kaip 14,6 mln. žmonių, o tai sudaro 40 proc. šalies gyventojų.
JT misija humanitarinei pagalbai Ukrainoje 2023 metais gavo 3 milijardus dolerių ir prašys tokio pat finansavimo lygio 2024 metais.
22:36 | Belgorode – raketų baimė: evakuota šimtai žmonių, smėlio maišais ir betono blokais įtvirtinami pastatai
Dažnėjant apšaudymams Rusijos pasienio mieste Belgorode, vietos valdžia nusprendė viešojo transporto stoteles ir kitus pastatus įtvirtinti smėlio maišais ir betono blokais.
Vietos „Telegram“ kanaluose skelbiamos nuotraukos, kuriose matyti, kad Belgorode siekiant apsaugoti viešojo transporto stoteles, statomi įtvirtinimai.
Rusija dėl Kyjivo smūgių evakavo apie 300 netoli Ukrainos sienos esančio Belgorodo gyventojų, pirmadienį pranešė regiono gubernatorius.
„Apie 300 Belgorodo gyventojų, nusprendusių laikinai evakuotis, šiuo metu apgyvendinti laikinuose prieglobsčio centruose Senajame Oskole, Gubkine ir Koročos rajone“, kurie yra toliau nuo sienos, platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
21:58 | Žiniasklaida: dėl sankcijų Rusijos krematoriumai susiduria su problemomis
Sankt Peterburgo krematoriumas nebepriima karstų iš pigių medžiagų. Tai gali būti susiję su Rusijai taikomomis sankcijomis, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „The Insider“.
Gautomis žiniomis, Sankt Peterburgo krematoriumas apribojo karstų iš medienos plaušų plokščių, laminuotų medžio drožlių plokščių ir kitų medžiagų, kuriose yra klijų, priėmimą.
Įmonės vadovybė savo sprendimą aiškina „planiniu krosnių filtrų valymu“.
Pažymima, kad Rusijoje iš šių medžiagų pagaminti karstai yra populiariausi ir naudojami daugiau kaip 80 proc. visų atvejų.
Ritualinių paslaugų srities ekspertas Jevgenijus Kozlovas mano, kad krematoriumas susidūrė su problemomis dėl Rusijai taikomų sankcijų.
2022 metų lapkritį žiniasklaida pranešė, kad krematoriumas Voroneže sustabdė veiklą, nes dėl sankcijų neturi komponentų Čekijoje pagamintai krosniai „Tabo-CS“.
Pasak „The Insider“, Rusijos krematoriumuose daugiausia naudojama įranga iš Čekijos, rečiau – iš Vokietijos ir Vengrijos.
20:38 | Steinmeieris: Putinas nenori taikos, jis „nori sunaikinti Ukrainą“
Tęstinis karas prieš Ukrainą aiškiai rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori taikos. Priešingai, jis siekia „sunaikinti“ besiginančią šalį, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos prezidentas, praneša „Ukrinform“.
„Putinas nori karo, o ne taikos. Jis nori sunaikinti Ukrainą“, – pabrėžė Vokietijos prezidentas.
Jis pažymėjo, kad dabar pasaulis vėl stebi masinius Rusijos išpuolius, kai dar kartą tapo aišku: V. Putinas jaučiasi laisvas naudoti bet kokias priemones, pažeidžiančias tarptautinę teisę.
„Mūsų solidarumas su Kyjivu yra neabejotinas. Taip pat dirbsime Europos lygmeniu, kad užtikrintume, jog Ukraina ir toliau gautų reikiamą paramą“, – patikino F. Steinmeieris ir priminė, kad Vokietija užima antrą vietą pasaulyje pagal paramos Ukrainai dydį.
„Jūs galite pasikliauti Vokietija – tai tiesa, ir taip bus ateityje“, – pabrėžė valstybės vadovas.
20:05 | Ukrainiečiai apraudojo fronte žuvusį poetą su „kario siela“
Šimtai gedinčiųjų, nešini gėlėmis bei mėlynos ir geltonos spalvos vėliavomis, ketvirtadienį susirinko Kyjive žvarbiame šaltyje atsisveikinti su fronte žuvusiu gerbiamu Ukrainos poetu ir kariu.
33 metų Maksymas Kryvcovas dėl plonų ūsų kariuomenėje buvo žinomas kaip Dali, žinia apie jo žūtį sekmadienį sukėlė sielvartą visoje šalyje. Jis įstojo į tarnybą 2022 m., prasidėjus Rusijos invazijai, ir tarnavo kulkosvaidininku fronte, ten parašė savo pirmąją knygą „Virshi z biinytsi“. Pernai išleistą rinkinį Ukrainos PEN klubas pripažino vienu geriausių šalies literatūros kūrinių.
„Devyniasdešimt procentų čia pateikiamų eilėraščių yra apie mirtį“, – socialinėje žiniasklaidoje parašė M. Kryvcovas dieną prieš žūtį, prie įrašo pridėjęs nuotrauką, kurioje jis su kariška uniforma prie medžio laiko šį poezijos tomelį.
Jo karstas, uždengtas Ukrainos vėliava, buvo nuneštas į Šv. Mykolo katedrą Kyjivo centre ir ten atidengtas. Daugiau nei šimtas žmonių spraudėsi nedidelėje katedroje, kad pareikštų pagarbą, kai kurie verkė. Žmonės atnešė kalnus gėlių, rožių, gvazdikų ir afrikietiškų žibuoklių – tai nuoroda į vieną jo eilėraštį, kuriame jis aprašė savo mirtį mūšio lauke. Ceremonijai vadovavęs dvasininkas vadino poetą „naujuoju didvyriu“ ir sakė: „Mes jį prisiminsime ir tęsime kovą“.
M. Kryvcovas buvo kilęs iš Vakarų Ukrainos Rivnės miesto, ten ir bus palaidotas. Po 2014 m. jis kovojo Rytų Ukrainoje prieš Kremliaus remiamus separatistus. Būtent ten pelnė Dali pravardę dėl ūsų, panašių į garsaus ispanų dailininko Salvadoro Dali.
M. Kryvcovas yra vienas iš dešimčių gerbiamų Ukrainos kultūros asmenybių, įskaitant muzikantus, šokėjus ir rašytojus, žuvusių šaliai kovojant su įsiveržėliais iš Rusijos.
19:02 | Rusija: Belgorodo srityje dronas atakavo energetikos objektą
Ketvirtadienį, sausio 11-ąją, Rusijos Belgorodo sritį atakavo dronas. Jis smogė elektros tiekimo objektui.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“.
Pasak valdininko, dronas atakavo Belgorodo srities Volokonovkos rajono Tišankos kaimą.
„Nukentėjo elektros energijos tiekimo infrastruktūros objektas, apie 50 namų ūkių laikinai liko be elektros“, – pridūrė V. Gladkovas.
Jis patikslino, jog operatyvinės ir avarinės tarnybos dar nepradėjo šalinti atakos padarinių, kadangi tai derinama su Rusijos gynybos ministerija.
Portalas primena, kad pastaruoju metu Belgorodo srityje vis dažniau griaudėja sprogimų. Rusai skundžiasi raketų smūgiais ir dronų atakomis.
Anksčiau ketvirtadienį V. Gladkovas pareiškė, kad „Belgorodo sritis išgyvena sunkius laikus“.
18:05 | Medvedevas atvirai grasina Ukrainai branduoliniais ginklais: „Tai jokia ne savigynos teisė“
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, dabar einantis Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, pagrasino Ukrainai panaudoti branduolinį ginklą, jei šalis, kuri ginasi nuo teroristinės valstybės agresijos, bandys atakuoti raketų paleidimo įrenginius Rusijos Federacijos teritorijoje Vakarų perduotomis ilgojo nuotolio raketomis.
Sausio 11 d. savo „Telegram“ kanale D. Medvedevas rašė, kad tokiais veiksmais Ukraina „rizikuotų susidurti“ su Rusijos valstybės politikos branduolinio atgrasymo srityje pagrindų 19 punktu: „Agresija prieš Rusijos Federaciją naudojant įprastinę ginkluotę, kai kyla grėsmė pačiam valstybės egzistavimui“.
„Tai jokia ne savigynos teisė, o tiesioginis ir akivaizdus pagrindas mums panaudoti branduolinį ginklą prieš tokią valstybę“, – pareiškė jis.
17:55 | Ukrainos Aukščiausioji Rada atsisakė svarstyti mobilizacijos įstatymo projektą
Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį atsisakė svarstyti prieštaringai vertinamą įstatymo projektą, kuriuo siekiama į kariuomenę pritraukti dar daugiau karių.
Praėjusių metų pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad šalies kariuomenė kovai su rusų pajėgomis nori sutelkti iki pusės milijono žmonių.
Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte be kitų dalykų numatoma sugriežtinti bausmes vengiantiems šaukimo į kariuomenę ir pakeisti šaukimo amžių nuo 27 iki 25 metų.
Taip pat tarnyba karo metu nuo neribotos trukmės būtų apribota iki 36 mėnesių. Tačiau dėl šių ketinimų labai išsiskyrė visuomenės nuomonė.
„Kai kurios nuostatos tiesiogiai pažeidžia žmogaus teises, kai kurios nėra optimaliai suformuluotos“, – sakė V. Zelenskio partijos „Tautos tarnas“ („Sluha narodu“) vadovas Davydas Arachamija.
„Suprantame karinės vadovybės prašymą ir esame pasirengę jį patenkinti. Tačiau ne visoms taisyklėms galima pritarti“, – nurodė jis ir pridūrė, kad įstatymo projektas buvo grąžintas vyriausybei.
„Trumpai tariant, pagal mobilizacijos įstatymą nebus jokių pokyčių. Nei šiandien, nei rytoj. Nei artimiausiu metu“, – sakė opozicijos deputatas Jaroslavas Železniakas.
Ketvirtadienį per spaudos konferenciją Estijoje V. Zelenskis pripažino, kad šaukiamo amžiaus vyrai nelegaliai palieka Ukrainą, kad išvengtų tarnybos kariuomenėje.
„Jei jie yra mobilizacinio amžiaus, jie turėtų padėti Ukrainai. Ir jie turėtų būti Ukrainoje“, – teigė jis.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sudėtyje yra apie 850 tūkst. karių. Kyjivas siekia padidinti jų skaičių, Maskvai didinant spaudimą ir dislokavimą fronto linijose.
Kyjivas neatskleidžia savo nuostolių, patirtų per 2022 metų vasarį Rusijos pradėtą plataus masto invaziją. Tačiau, nepriklausomais vertinimais, aukų skaičius siekia dešimtis tūkstančių.
16:30 | Putinas nesustos ties Ukraina: iš JAV – įspėjimas Moldovai ir Baltijos šalims
Jei sąjungininkų parama Ukrainos kovai su Rusijos karine agresija susilpnės, pasekmės Europai ir visam pasauliui bus skaudžios. O jas, anot JAV leidinio „Foreign Affairs“, pirmiausia pajus kaimyninės šalys, konkrečiai – Moldova ir Baltijos šalys.
„Jei Vladimirui Putinui bus leista pasiekti bet kurį iš savo tikslų Ukrainoje, jis nesustos. Rusija kels grėsmę daugiau savo kaimynių – nuo Moldovos iki Baltijos šalių – ir destabilizuos pasaulį. Kitos regioninės ir pasaulinės galios atsižvelgs į jo sėkmę ir naudos panašią taktiką savo tikslams pasiekti“, – teigiama leidinyje
O Ukrainos pralaimėjimas, pasak „Foreign Affairs“, reikštų tarptautinės sistemos žlugimo pradžią:
„Nesaugumas Vakaruose lems pražūtingus sprendimus. Istorija rodo, kad nuolaidžiavimas diktatoriams nepadeda pasiekti taikos. Todėl svarbu, kad Ukrainos sąjungininkai sustiprintų savo paramą 2024 m.“
Straipsnio autoriai taip pat pažymi, kad jau atėjo laikas pakviesti Ukrainą į NATO: „Po invazijos 2022 m. vasarį Suomija ir Švedija pamatė, kad imperialistinės Rusijos akivaizdoje neutralumas nebėra išeitis ir kad tik narystė NATO gali užtikrinti jų suverenitetą. Tai taip pat galioja ir Ukrainai“.
O Ukrainos pakvietimas į aljansą nereiškia, kad šalis iš karto taps NATO nare, tačiau tai bus „nedviprasmiška žinia Putinui, kad jo karas jau pralaimėtas.“
„Kol V. Putinas bus valdžioje, Rusija kels grėsmę ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos saugumui. Todėl demokratinis pasaulis privalo užtikrinti, kad laisva ir nepriklausoma Ukraina įsitvirtintų. Tam jis turėtų sukurti saugumo struktūrą, reikalingą atgrasyti militaristinę ir imperialistinę Rusiją. Jei V. Putinas pamatys, kad Vakarai prisiima tvirtus įsipareigojimus Ukrainai – karinę pagalbą, stojimą į ES ir narystę NATO – jis pagaliau supras, kad negali palenkti Kyjivo. Tik tada atsiras tvarios taikos galimybė“, – rašo JAV leidinys.
16:00 | Rusai apšaudė Chersoną iš artilerijos, sužeista 86 metų moteris
Rusijos kariškiai apšaudė Chersoną iš artilerijos, sužeista 86 metų amžiaus moteris.
Tai ketvirtadienį pranešė Chersono srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo fakto“, – rašoma pranešime.
Tyrimo duomenimis, sausio 11 d., apie 13.40 val., Rusijos kariuomenė iš artilerijos apšaudė Chersono miestą.
Kaip pažymima, per ataką nukentėjo 86 metų moteris, apgadintas jos privatus namas. Sužeistoji nuvežta į ligoninę ištirti.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sausio 11 d. Chersono rajono Ivanivkos kaime buvo atblokuotas žmogaus, žuvusio per rusų apšaudymą sausio 10 d., kūnas.
14:47 | Rusija neketina keisti mobilizuotųjų
Rusija nenumato keisti anksčiau mobilizuotų karių naujais šauktiniais, interviu „Fontanka“ sakė Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas.
A. Kartapolovas paneigė pareiškimus apie galimą mobilizuotųjų atleidimą po metų tarnybos ir naujų šauktinių priėmimą į jų vietą.
„Tai įbruka mūsų priešai, visa tai yra tvankios idėjos. Nereikia jų klausytis. Galų gale, kas buvo pašaukti? Buvo pašaukti Rusijos Federacijos piliečiai, privalantys atlikti karinę tarnybą. Kiekvienas privalantis atlikti karinę tarnybą Rusijos Federacijos pilietis turi būti pasirengęs bet kada, Tėvynės nurodymu, atvykti ir atlikti užduotį“, – sakė jis.
„Šie žmonės, jie kariauja jau metus, jie tapo savo srities profesionalais. O jūs siūlote vietoj savo srities profesionalų verbuoti kitus, o paskui ilgai juos mokyti?“ – retoriškai klausė politikas.
Ukrainoje kovojančių karių, kurie buvo mobilizuoti nuo rugsėjo mėnesio, šeimos reikalauja, kad jie grįžtų namo.
14:19 | Maskvą siaubia galinga pūga, gyventojai raginami neiti iš namų
Rusijos sostinę Maskvą ketvirtadienį siaubia stipri pūga. Vietos žiniasklaidoje skelbiama, kad gyventojai raginami neiti iš namų.
13:47 | Putinas „paaiškino“, kodėl Rusijoje nebeliko kiaušinių ir vištienos
Rusijoje staiga pritrūkus kiaušinių ir vištienos, šalies prezidentas Vladimiras Putinas pateikė neįprastą paaiškinimą, kodėl taip nutiko. Jo teigimu, rusai paprasčiausiai viską išpirko.
Putino paaiškinimą galite išgirsti vaizdo įraše:
12:53 | „Bloomberg“: Baltieji rūmai pritaria siūlymui konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą
JAV prezidento Joe Bideno administracija pritaria įstatymui, pagal kurį siūloma Ukrainos naudai konfiskuoti maždaug 300 mlrd. dolerių (274 mlrd. eurų) įšaldyto Rusijos turto, trečiadienį pranešė agentūra „Bloomberg“, remdamasi JAV Nacionalinio saugumo tarybos dokumentais.
„Įstatymas suteiks vykdomajai valdžiai įgaliojimus, būtinus Rusijos [...] turtui konfiskuoti“, – sakoma Nacionalinio saugumo tarybos memorandume.
12:36 | Zelenskis: konflikto „pertrauka“ būtų naudinga Rusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo, kad bet kokios „pertraukos“ Ukrainai besiginant nuo rusų invazijos tik padėtų Maskvai persiginkluoti ir „mus sutriuškinti“.
„Duokite Rusijos Federacijai 2–3 metus ir ji mus paprasčiausiai sutriuškins. Negalime taip rizikuoti... Jokių pertraukų Rusijos naudai nebus“, – viešėdamas Estijoje kalbėjo V. Zelenskis.
11:59 | „Bloomberg“: JAV nori aiškaus plano dėl karo eigos
Kaip praneša naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais, JAV kitą savaitę Davose su Volodymyru Zelenskiu ketina aptarti aiškesnį planą, kaip kariauti su Rusijos Federaciją.
Apie tai su Ukrainos prezidentu kalbėsis JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas.
„Pareigūnai Vašingtone yra susirūpinę, kad nesutarimai tarp V. Zelenskio ir jo kariuomenės vado Valerijaus Zalužno lėtina pastangas parengti naują strategiją“, – rašo leidinys.
Šiuo metu Ukrainos kariuomenė rengia planus 2024 metams ir svarsto visas galimybes. JAV nori nustatyti, kaip geriausiai nukreipti savo paramą, kad padėtų Ukrainai apsiginti kitais metais.
11:21 | Ukrainos diplomatas: „Putinas yra rusofobas, šimtai tūkstančių rusų žuvo dėl jo maniakiškų fantazijų“
Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Serhijus Kyslyčia pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną rusofobu ir pareiškė, kad šimtai tūkstančių rusų žuvo dėl jo maniakiškų fantazijų.
10:41 | Charkive per rusų smūgį viešbučiui sužeista 13 žmonių
Dvi Rusijos raketos trečiadienį vakare pataikė į viešbutį antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive ir sužeidė 13 žmonių, įskaitant užsienio žurnalistus, ketvirtadienį pranešė vietos valdžios institucijos.
„Buvo sužeista 13 žmonių“, tarp jų Turkijos ir Sakartvelo piliečiai, nurodė generalinė prokuratūra.
„Dvi raketos pataikė į viešbutį Charkivo centre. Ten nebuvo jokių kariškių. Ten buvo 30 civilių“, – „Telegram“ paskelbė miesto meras Ihoris Terechovas.
Pasak jo, vieno sužeistojo būklė yra „labai sunki“, o „tarp nukentėjusiųjų yra Turkijos žurnalistų“.
10:03 | Ukrainos prezidentas Zelenskis atvyko į Taliną
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į Estijos sostinę Taliną.
Atitinkamą pranešimą Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna paskelbė socialinaime tinkle „X“.
„Man didelė garbė Taline pasveikinti gerus draugus ir sąjungininkus Volodymyrą Zelenskį ir [užsienio reikalų ministrą] Dmytro Kulebą. Siunčiame Ukrainai stiprią žinią ir patvirtinimą, kad Estija tvirtai stovi jų pusėje ir kartu mes laimėsime šį karą“, – rašė M. Tsahkna.
09:05 | Rusų nuostoliai
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų sausio 11 dienos Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 367 620 rusų įsibrovėlių, iš jų 830 – vien per pastarąją parą.
Taip teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 6 050 priešo tankų (+12 per pastarąją parą), 11 238 (+22) šarvuotas kovos mašinas, 8 699 (+15) artilerijos sistemas, 957 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 641 (+2) oro gynybos sistemą, 329 karo lėktuvus, 324 sraigtasparnius, 6 834 bepiločius orlaivius, 1 806 (+1) sparnuotąsias raketas, 23 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 11 596 (+21) karinius sunkvežimius ir degalų cisternas ir 1 337 (+1) specializuotos įrangos vienetus.
08:23 | Skibicis: Rusijai trūksta resursų atverti naują frontą
„Ukrainska Pravda“ tinklalaidėje Ukrainos karinės žvalgybos vado pavaduotojas Vadymas Skibickis patikino, kad, kodėl Rusijos pajėgos veika Ukrainos teritorijoje, tol Rusija nebus pajėgi užpulti kitos šalies.
Pasak jo, jei kalbame apie strategines puolamąsias operacijas sausumoje prieš Suomiją, Baltijos šalis, Lenkiją ar kitas valstybes, baimintis nereikia. Visi priešo sausumos ištekliai šiuo metu yra Ukrainoje, todėl galimas konflikto išplėtimas mažai tikėtinas.
„Kol mes atgrasome Rusijos Federacijos agresiją, Rusija neturi tokių galimybių (atidaryti antrąjį frontą – red.). Jie neturi strateginių rezervų. Pažiūrėkite, jie perdislokavo tuos pačius oro gynybos dalinius iš Tolimųjų Rytų, iš šiaurės, iš šiaurinių regionų, kad sustiprėtų Kryme ir palei sieną su mūsų šalimi“, – sakė V. Skibickis.
Atskirai Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas pažymėjo, kad Rusija 1939 m. jau buvo užpuolusi Suomiją, tačiau dabar Helsinkis yra galingesnis žaidėjas ir visateisis NATO narys.
07:48 | Rusija skelbia numušusi tris Ukrainos dronus
Rusijos oro gynyba, Maskvos duomenimis, virš Rusijos teritorijos numušė tris ukrainiečių dronus. Bepiločiai ketvirtadienio rytą numušti virš Rostovo, Tulos ir Kalugos sričių, „Telegram“ kanale pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės. Pranešimų apie galimą žalą ar aukas nėra.
07:00 | Charkive per rusų smūgį viešbučiui sužeista 11 žmonių
Trečiadienio vakarą Charkive, šiaurės rytų Ukrainoje, per Rusijos raketų ataką buvo smogta viešbučiui ir sužeista 11 žmonių, įskaitant žurnalistus, pranešė vietos valdžios institucijos.
„Dvi raketos pataikė į viešbutį Charkivo centre. Ten nebuvo jokių kariškių. Tačiau ten buvo 30 civilių, iš kurių 11 sužeisti“, – „Telegram“ paskelbė miesto meras Ihoris Terechovas.
Pasak jo, vieno iš sužeistųjų būklė „labai sunki“, o tarp sužeistųjų buvo ir Turkijos žurnalistų, tačiau daugiau informacijos nepateikė.
Policijos duomenimis, buvo sužeistas vieno užsienio žurnalistas.
Per šį smūgį taip pat buvo apgadinti keli kiti pastatai, įskaitant du daugiabučius.
