Ukraina jau šiandien gali pasirašyti susitarimą su JAV – „Axios“ šaltiniai
Pirmadienį, vasario 24 d., Kyjivas ir Vašingtonas gali pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų gavybos Ukrainos teritorijoje, praneša portalas „Axios“.
Kaip teigiama publikacijoje, vienas iš Ukrainos pareigūnų žurnalistams patvirtino, kad esą diskusijos dėl naudingųjų iškasenų jau yra baigtos, o dokumentas pasirašytas jau pirmadienį, vasario 24 d.
Kaip teigiama, susitarimo dokumente neva yra išreiškiamas siekis, kad Ukraina išliktų laisva. Visgi jokie konkretūs JAV kariniai įsipareigojimai dokumente nėra minimi.
Dokumento apačioje yra vietos valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos parašams.
Portalo „Axios“ šaltiniai teigė, kad vis labiau atrodo, jog toks susitarimas bus pasirašytas jau netrukus
D. Trumpas sako su V. Putinu aptariantis svarbius ekonominius susitarimus
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu aptaria „svarbius“ ekonominius susitarimus, apie kuriuos kalbama vykstant diskusijoms dėl karo, prasidėjusio Maskvos pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, užbaigimo.
„Rimtai diskutuoju su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo užbaigimo, taip pat dėl svarbių ekonominės plėtros sandorių, kurie vyks tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos. Pokalbiai vyksta labai gerai!“ – parašė D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“.
E. Macronas prieš susitikimą su D. Trumpu pareiškė, kad kare Ukrainoje agresorė yra Rusija
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį prieš susitikimą su JAV vadovu Donaldu Trumpu atkakliai tvirtino, kad agresorė kare Ukrainoje yra Rusija.
JAV prezidentas yra melagingai pareiškęs, kad karą su įsiveržusiomis Maskvos pajėgomis pradėjo Kyjivas.
„Trejus metus Ukraina drąsiai ir pagarbiai kovoja prieš agresorę Rusiją“, – socialiniame tinkle „X“ teigė E. Macronas.
„Mūsų parama Ukrainai išliks tvirta. Esu Vašingtone, kad tai dar kartą patvirtintume ir kartu su prezidentu Trumpu bei mūsų sąjungininkais žengtume į priekį“, – pridūrė jis.
K. Kallas: ES jau ruošia 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą
Europos Sąjunga (ES) vykdo savo įsipareigojimus remti Ukrainą ir stiprinti jos pozicijas siekiant taikos. Tai pirmadienį Briuselyje po ES Užsienio reikalų tarybos susitikimo pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas. Anot jos, Bendrija didina spaudimą agresorei ir jau rengia 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą.
„Niekas Europoje nenori, kad karas tęstųsi. Ir niekas nenori to labiau nei ukrainiečiai. Jie nori taikos savo teritorijoje. Būtent dėl to turime būti iš tikrųjų stiprūs veikdami prieš agresorių ir pasiekti taiką per stiprybę. ES remia Ukrainą. Pažadėjome tai ir to laikomės. Šiandien priėmėme svarbių sprendimų, ypač 16-ąjį sankcijų paketą, kuriame yra virtinė svarbių punktų. Ir toliau rengiame 17-ąjį paketą“, – pažymėjo K. Kallas.
Anot jos, Europos šalių užsienio reikalų ministrai, be to, pirmadienį diskutavo naujas iniciatyvas dėl ES karinės paramos Ukrainai stiprinimo, ir šie pasiūlymai esą sulaukė plačios susitikimo dalyvių paramos.
R. T. Erdoganas: Ukraina būtinai turi dalyvauti bet kokiose derybose dėl karo užbaigimo
Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad Ukraina būtinai turi dalyvauti bet kokiose derybose dėl karo užbaigimo po to, kai praėjusią savaitę Saudo Arabijoje įvyko Rusijos ir JAV pareigūnų susitikimas.
„Jei norime, kad naujasis procesas duotų rezultatų, Ukraina būtinai turi būti įtraukta į šį procesą ir šis karas turi būti užbaigtas abipusėmis derybomis“, – po kassavaitinio šalies ministrų kabineto posėdžio sakė R. T. Erdoganas.
JAV grasina vetuoti bet kokius svarbaus dokumento Ukrainai pakeitimus
Jungtinės Valstijos pirmadienį pagrasino vetuoti bet kokius siūlomos JT Saugumo Tarybos rezoliucijos, kurioje raginama greitai užbaigti karą Ukrainoje ir neminimas teritorinis vientisumas, pakeitimus, įskaitant pasiūlytuosius Europos sąjungininkų.
„Mes vetuosime Rusijos [pasiūlytą] pakeitimą, jei jis bus mums pateiktas Saugumo Taryboje, mes vetuosime europiečių pakeitimus, jei jie bus mums pateikti Saugumo Taryboje“, – su anonimiškumo sąlyga sakė Valstybės departamento pareigūnas.
Pareigūnas sakė, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija sutelkė dėmesį į Saugumo Tarybą, o ne į atskirą ankstesnį balsavimą Generalinėje Asamblėjoje, skirtą trečiosioms Rusijos invazijos metinėms paminėti.
„Siekiama, kad rezoliucijoje nebūtų triukšmo, kad ... joje būtų atsižvelgta į pagrindus to, ko nori prezidentas, kad mes padarytume, t. y., kad Jungtinės Tautos padėtų rasti kelią į taiką“, – sakė pareigūnas.
Pasak diplomatinio šaltinio, keturios ES narės Saugumo Taryboje ir Didžioji Britanija planuoja pasiūlyti teksto pakeitimus, kuriuose Rusija būtų įvardyta kaip agresorė ir būtų primygtinai reikalaujama užtikrinti Ukrainos teritorinį vientisumą.
Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas tvirtai palaikė Ukrainos teritorinį vientisumą ir siekė izoliuoti Rusiją, tačiau D. Trumpas pakeitė šią poziciją ir pasiūlė normalizuoti santykius su Maskva.
JAV penktadienį Jungtinėms Tautoms (JT) pasiūlė rezoliuciją dėl karo Ukrainoje, kurioje neminima Rusijos okupuota ukrainiečių teritorija, naujienų agentūrai AFP pranešė keli diplomatiniai šaltiniai.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio paragino JT narius patvirtinti „paprastą, istorinę“ rezoliuciją.
„Jungtinės Valstijos Jungtinėse Tautose pasiūlė paprastą, istorinę rezoliuciją, kurią raginame visas valstybes nares paremti, kad būtų rastas kelias į taiką“, – penktadienį išplatintame pranešime teigė M. Rubio.
Manoma, kad Vašingtonas šį tekstą pateikė konkuruodamas su kitu rezoliucijos projektu, kurį JT pasiūlė Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje.
Ukrainos ir jos sąjungininkių pateiktame tekste pabrėžiama, kad reikia padvigubinti diplomatines pastangas, kad karas baigtųsi dar šiais metais.
Jame taip pat nurodomos kelios susijusios iniciatyvos, kartu kaltinant Rusiją dėl beveik trejus metus trunkančios plataus masto invazijos ir įsipareigojant užtikrinti Ukrainos „teritorinį vientisumą“.
Tekste taip pat pakartojami ankstesni JT Generalinės Asamblėjos reikalavimai nedelsiant ir besąlygiškai išvesti Rusijos karius iš Ukrainos.
Vašingtono pateiktoje rezoliucijoje, su kuria susipažino AFP, raginama „greitai užbaigti konfliktą“, tačiau nėra minimas Ukrainos teritorinis vientisumas.
Zelenskis pranešė: ką tik kalbėjome su Trumpu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad per G7 aukščiausiojo lygio susitikimą kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, V. Zelenskis pokalbį su D. Trumpu pavadino „geru“, o taip pat išreiškė viltį, kad JAV toliau rems Ukrainą.
„Kalbant apie D. Trumpą... Mes ką tik kalbėjomės. Tai buvo labai geras pokalbis“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat padėkojo Kanadai už surengtą G7 susitikimą.
„Mes labai tikimės, kad JAV ir toliau rems [Ukrainą], kaip ir kiti mūsų partneriai.
Žinoma, mums nereikia prarasti šios vienybės tarp Europos ir JAV“, – kalbėjo V. Zelenskis.
JAV ragina Ukrainą ir Rusiją pritarti jos rezoliucijai Jungtinėse Tautose
Vašingtonas pirmadienį paragino Ukrainą ir Rusiją pritarti jo planui užbaigti karą Ukrainoje, Jungtinių Tautų (JT) Generalinei Asamblėjai rengiantis balsuoti dėl JAV rezoliucijos, skirtos trečiosioms karo Ukrainoje metinėms.
„Jungtinių Valstijų pateiktame rezoliucijos projekte būtent tai ir pabrėžiama. Mūsų projekte prašoma greitai užbaigti konfliktą ir raginama užtikrinti ilgalaikę taiką tarp Ukrainos ir Rusijos. Būtent to reikia dabar, ir mes raginame visas valstybes nares, įskaitant Ukrainą ir Rusiją, prisidėti prie šių pastangų“, – sakė JAV ambasadorė JT Dorothy Shea (Doroti Ši).
JAV meta „gelbėjimosi ratą“ Rusijos ekonomikai ‒ „Reuters“ šaltiniai
Rusijos ekonomikai, kuri pastaruosius metus demonstruoja perkaitimo požymius ir kuriai gresia griūtis, šiuo metu iškilusi sunki dilema: mažinti karines išlaidas, kad sumažintų spaudimą, arba didinti jas ir toliau, bet tuomet gresia sulėtėjęs augimas, aukšta infliacija ir blogėjanti gyvenimo kokybė. Donaldo Trumpo troškimas bet kokia kaina ir kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje gali būti taip reikalingu Maskvai „gelbėjimosi ratu“, rašoma „Reuters“.
Rusija vargu ar norės greitu metu mažinti išlaidas kariuomenei, nes tai gali išprovokuoti recesiją ir sulėtintų kariuomenės pajėgumų atstatymą.
Jeigu Kremliui pavyktų sutarti su JAV naudingomis sau sąlygomis, tai reikštų sumažėjusią antrinių sankcijų importuotojams riziką, o demobilizuota dalis karių sumažintų įtampą darbo rinkoje, „Reuters“ aiškino Europos politikos analizės centro mokslininkas Aleksandras Koliandras.
Jam antrina ir buvęs Rusijos centrinio banko vadovas Olegas Vyjuginas, kurio teigimu, Rusija yra suinteresuota diplomatine karo pabaiga“ „(Tai) padės išvengti dar didesnio ribotų išteklių perskirstymo neproduktyviems tikslams. Tai vienintelis būdas išvengti stagfliacijos.“
Daugiau nei pusė rusų teigė, kad karas turėjo neigiamos įtakos jų gyvenimui
Prieš trejus metus Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas Ukrainoje pablogino 54 proc. rusų gyvenimą, rodo invazijos metinių proga „Chroniki“ atliktos apklausos rezultatai. Tik 9 % piliečių teigė, kad vadinamoji „specialioji operacija“ (SVO) turėjo teigiamos įtakos jų kasdieniam gyvenimui, o 32 % nepastebėjo jokių pokyčių.
Be kita ko, 36 proc. respondentų skundėsi pablogėjusia finansine padėtimi. Palyginti su praėjusių metų rugsėju, tokių rusų dalis padidėjo 9 procentiniais punktais. Be to, 40 proc. respondentų teigė, kad pradėjo dirbti daugiau nei prieš karo veiksmus, ir tik 6 proc. pajuto darbo krūvio sumažėjimą.
„Tokia buvo Dievo valia“: Putinas sakė, kad karui su Ukraina pritarė Dievas
Rusijos kariuomenės veiksmai Ukrainoje yra palaiminti Dievo, pareiškė Rusijos vadovas Vladimiras Putinas vasario 23 d. Kremliuje vykusioje Rusijos didvyrių apdovanojimo ceremonijoje.
JK įvedė daugiau nei 100 sankcijų Rusijai Ukrainoje kariauti padedantiems asmenims
Minint trečiąsias karo pradžios metines, Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį pristatė daugiau nei 100 sankcijų asmenims, padedantiems Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kariauti Ukrainoje.
Šis priemonių paketas yra nukreiptas prieš „Rusijos karo mašiną, ją remiančius trečiųjų šalių subjektus ir trapias tiekimo sistemas, kuriomis ji remiasi“, – teigiama Užsienio reikalų biuro pranešime.
Danija žada 54,3 mln. eurų vertės humanitarinę ir atstatymo pagalbą Ukrainai
Danija sekmadienį pažadėjo 405 mln. kronų (54,3 mln. eurų) vertės humanitarinę ir su atstatymu susijusią pagalbą Ukrainai, paskelbė Užsienio reikalų ministerija.
Pranešimas pasirodė Rusijos invazijos į Ukrainą trečiųjų metinių išvakarėse.
„Treji metai po Rusijos didelio masto invazijos (pradžios) Ukraina turi didžiulių atstatymo poreikių, (nes esama) reikšmingo infrastruktūros ir gamybos pajėgumų sunaikinimo“, – sakoma pareiškime.
Macronas susitikime su Trumpu ruošiasi pateikti pasiūlymus dėl taikos Ukrainoje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį Vašingtone susitinka su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir pareiškė, kad pateiks „pasiūlymų dėl veiksmų“, kuriais siekiama kovoti su Rusijos grėsme Europoje ir užtikrinti taiką Ukrainoje.
E. Macronas per trečiąsias karo Ukrainoje metines vyksiančio susitikimo metu tikisi įtikinti D. Trumpą, kad į Rusijos ir JAV derybas būtų įtraukti ir Europos vadovai.
D. Trumpas sukrėtė Europą, kai pareiškė esąs pasirengęs atnaujinti diplomatinius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir surengti derybas nedalyvaujant Europos valstybėms ar Kyjivui.
Jis yra kartojęs rusiškus naratyvus apie tariamą Ukrainos atsakomybę už karą, todėl Europoje kilo susirūpinimas, kad jis sutiks su Maskvos sąlygomis.
E. Macronas pastaruoju metu bandė koordinuoti Europos atsaką į staigų Vašingtono politikos pasikeitimą ir praėjusią savaitę surengė du susitikimus su svarbiausiais lyderiais. „Rusija kelia egzistencinę grėsmę europiečiams“, – tuomet sakė jis.
„Turite jėgą, kuri yra pernelyg apsiginklavusi (...) ir toliau ginkluojasi, – teigė E. Macronas prieš išvykdamas į Vašingtoną. – Nežinome, kur ji šiandien sustos. Todėl visi turime imtis veiksmų, kad ją sulaikytume.“
Pirmadienį Europos Sąjunga (ES) Rusijai pritaikė naujas sankcijas, kuriomis siekiama pažaboti jos karo veiksmus.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė kaltindamas Europą, esą ji, priešingai nei Jungtinės Valstijos, nori pratęsti kovas.
„Šis europiečių įsitikinimas visiškai kontrastuoja su mąstysena, kad reikia rasti susitarimą dėl Ukrainos, ką dabar darome kartu su amerikiečiais“, – kalbėjo jis, ES paskelbus 16-ąjį sankcijų Rusijai paketą.
Macrono siekiai
Po susitikimų su viso žemyno lyderiais, įskaitant Maskvai draugišką Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, E. Macronas savo vizito metu atstovaus visai Europai, sakė prezidento patarėjas.
„Jis vyksta į Vašingtoną su pasiūlymais dėl veiksmų, atspindinčiais sutarimus“, pasiektus derybų metu, teigė patarėjas.
Jis pažymėjo, kad E. Macronas siekia įtikinti D. Trumpą toliau teikti JAV paramą Ukrainai, gerbti jos suverenitetą ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į Europos interesus.
Jis taip pat siekia įtikinti D. Trumpą, kad Rusija kelia egzistencinę grėsmę Europai ir kad V. Putinas nesilaikys paliaubų, pridūrė patarėjas.
E. Macronas ir Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris (Kiras Starmeris), kuris Baltuosiuose rūmuose lankysis ketvirtadienį, derino norimas išsiųsti žinias prieš Prancūzijos prezidentui išvykstant į Jungtines Valstijas.
Taikos palaikymo pajėgų dislokavimas
JK ir Prancūzija taip pat tariasi dėl Europos pajėgų dislokavimo taikai palaikyti Ukrainoje, kad atgrasytų Rusiją nuo būsimų išpuolių, po to, kai bus pasiektas taikos susitarimas.
„Idėja – dislokuoti karius antroje, o ne pirmoje linijoje. Tai galėtų būti derinama su tarptautine operacija, kurioje dalyvautų ne Europos kontingentai“, – sakė su diskusijomis šia tema susipažinęs vienas prancūzų šaltinis.
E. Macronas ir K. Starmeris turėtų paprašyti D. Trumpo suteikti „tvirtas saugumo garantijas“ dislokuotoms pajėgoms.
Nors D. Trumpo administracija atmetė galimybę siųsti JAV karius, Europa tikisi, kad amerikiečiai galėtų teikti kitokią paramą, pavyzdžiui, logistikos ar žvalgybos.
Europos lyderiai taip pat įsipareigotų padidinti savo išlaidas gynybai, D. Trumpui siekiant sumažinti JAV įsipareigojimus ir nebenorint daugiau prisiimti regiono saugumo naštos.
„Jis suinteresuotas bendradarbiauti su europiečiais, nes Europa turi augimo galimybių – ekonominį potencialą – bendradarbiauti su amerikiečiais“, – sakė E. Macronas.
Zelenskis įvardijo, nuo ko gali prasidėti karo pabaigtuvės: „Tai sąžiningas ir teisingas variantas“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karo belaisvių apsikeitimas su Rusija galėtų būti karo pabaigos pradžia, rašo BBC.
Nuo karo pradžios abi šalys jau kelias dešimtis kartų apsikeitė belaisviais.
„Tai sąžiningas ir teisingas variantas“, – sako V. Zelenskis, pažymėdamas, kad Rusijoje yra tūkstančiai ukrainiečių, kai kurie jų laikomi nuo 2014 m. invazijos į Krymą.
„Tūkstančiai, tūkstančiai žmonių, kuriuos laiko Rusija“, – pabrėžia V. Zelenskis.
„Rusija privalo išlaisvinti ukrainiečius. Ukraina pasirengusi iškeisti visus į visus, ir tai sąžiningas variantas“, – teigia Ukrainos prezidentas.
Ukraina neskelbia Rusijos laikomų karo belaisvių skaičiaus, tačiau BBC skaičiuoja, kad jų iš viso yra daugiau kaip 8 000.
Vasario 24 d. sueina lygiai trys metai nuo dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Vis dažniau kalbama apie karo Ukrainoje pabaigą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo derybas su Rusija, sako, kad palaiko ryšį ir su ukrainiečiais, nors kai kur girdima nuomonių, kad ryšys yra gana silpnas. Be to, D. Trumpas stebima aštria retorika, kritikuodamas V. Zelenskį ir Ukrainą.
Vakarai pabrėžia, kad karas Ukrainoje turi baigtis tik Ukrainai palankiomis sąlygomis, nes būtent ji, o ne Rusija, buvo užpulta.
Lenkija: su ES parama Ukraina gali gintis nuo Rusijos iki metų pabaigos
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis teigia, kad su Europos Sąjungos pagalba Ukraina gali toliau gintis nuo Rusijos agresijos iki metų pabaigos, informuoja naujienų agentūra PAP.
Apie tai ministras kalbėjo interviu CNN sekmadienį, kai buvo paprašytas pakomentuoti pranešimus, kad JAV gali spausti Ukrainą priimti tokias taikos susitarimo sąlygas, dėl kurių JAV susiderėtų su Rusija nedalyvaujant Kyjivui.
R. Sikorskis sakė, kad kiekviena nauja JAV administracija užtrunka šiek tiek laiko „apšilti kojas“ ir įvertinti žvalgybos informaciją, bet JAV kalbasi su sąjungininkais.
Anot jo, kitaip nei Čekoslovakija, kuri 1938 m. buvo priversta atsisakyti teritorijų po derybų tarp Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Adolfo Hitlerio nacistinės Vokietijos, Ukraina neprivalo pritarti susitarimui, nes gali pati apsiginti.
R. Sikorskis teigia, kad su Europos parama Ukraina iki 2025 m. pabaigos gali toliau kariauti prieš Rusiją, o Vladimiras Putinas turi į tai atsižvelgti. Ministras priminė, kad Europos lyderiai yra pažadėję ir toliau remti Ukrainą. Jis taip pat mano, kad Rusijos ekonomika yra prastesnėje padėtyje, nei gali atrodyti.
Paklaustas apie galimas JAV saugumo garantijas Ukrainai, R. Sikorskis sakė, kad geriausia Ukrainos saugumo garantija yra beveik 1 milijoną karių siekiančios jos ginkluotosios pajėgos, herojiškai besipriešinančios Rusijos agresijai.
Jis priminė, kad Ukraina turi 110 brigadų, sunaikino didžiąją dalį Rusijos tankų, pernai pagamino 1,5 mln. dronų, o šįmet numato pagaminti 4,5 mln. Pasak jo, prieš trejus metus būtų buvę sunku nuspėti, kad per tiek ilgai trunkantį karą Rusija teužims 20 proc. Ukrainos teritorijos.
Lenkijos diplomatijos vadovas tęsia vizitą JAV, kurio metu susitiko su valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Jis sako susidaręs įspūdį, kad JAV pasiryžusi siekti ilgalaikės taikos Ukrainoje.
Ministras taip pat dalyvaus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos susitikime ir JT Generalinės Asamblėjos sesijoje Niujorke.
Ukraina: su JAV derinamos paskutinės susitarimo dėl iškasenų detalės
Ukraina ir Jungtinės Valstijos derina susitarimo, pagal kurį Vašingtonui būtų suteikta galimybė naudotis Ukrainos gamtiniais ištekliais mainais į JAV paramą, detales, pirmadienį pranešė Kyjivas.
Zelenskis perdavė išsamų dokumentą Trumpui: surašė visas datas, kai Rusija sulaužė pažadus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV prezidentui Donaldui Trumpui perdavė faktus apie tai, kaip Rusija praeityje pažeidė paliaubas, rašo UNIAN.
Apie tai jis pasakojo sakydamas kalbą forume pirmadienį.
„Šie metai turėtų būti tikros patikimos taikos pradžios metai. Putinas mums šios taikos nesuteiks. Neduos jos mainais už kažką. Turime pasiekti taiką jėga, išmintimi ir vienybe. Mūsų bendradarbiavimu su jumis. Taika negali būti paskelbta per vieną valandą. Ji negali būti paskelbta per vieną dieną – šiandien, rytoj, poryt, poryt. Deja. Tokia yra realybė“, – kalbėjo V. Zelenskis.
V. Zelenskis taip pat papasakojo apie JAV prezidento specialiojo atstovo Keitho Kelloggo vizitą.
„Kai generolas Kelloggas lankėsi Ukrainoje, įteikiau jam ir JAV prezidentui dokumentą su visų paliaubų sąrašu, su konkrečiomis datomis, kurias Rusija pažeidė. Todėl taika gali būti subalansuotos diplomatijos ir absoliučiai aiškių saugumo garantijų rezultatas“, – pabrėžia V. Zelenskis.
Jis pažymi, kad karas Ukrainoje tęsiasi, todėl prie derybų stalo turi sėsti Ukraina ir Europa.
„Rusijos strateginis taikinys yra būtent Europa, europietiškas gyvenimo būdas, o tai reiškia, kad Europos saugumas ir likimas neturi būti sprendžiamas be Europos. Ukraina, Europa kartu su Amerika. Turime būti prie derybų stalo priešais Rusiją, kad taikos poreikis vėl nebūtų užkonspiruotas pažadais apie normalizavimą, perkrovimą ar sutaikymą“, – sako jis.
Praėjusią parą rusai smogė Zaporižios sričiai 421 smūgį
Praėjusią parą okupantai rusai smogė 421 smūgį devynioms Zaporižios srities gyvenvietėms.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Priešas smogė 4 aviacijos smūgius Huliaipolei ir Ščerbakams. 242 įvairių modifikacijų dronai atakavo Zaporižią, Pryvilnę, Piatichatkus, Huliaipolę, Ščerbakus, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Bilohirią ir Novodarivka. 13 kartų iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų buvo apšaudyti Piatichatkai, Ščerbakai, Novodanylivka, Mala Tokmačka ir Novodarivka. 162 artilerijos smūgiai buvo smogti Piatichatkų, Huliaipolės, Ščerbakų, Novodanylivkos, Mala Tokmačkos, Bilohirios ir Novodarivkos teritorijai“, – sakoma pranešime.
Gauta 12 pranešimų apie butams ir privatiems namams padarytą žalą.
Anksčiau buvo pranešta, kad Zaporižioje per drono ataką buvo sužeista moteris.
Zelenskis ragina šiemet pasiekti tikrą, ilgalaikę taiką Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį minėdamas trečiąsias Rusijos invazijos metines paragino šiemet pasiekti jo šaliai ilgalaikę ir tvarią taiką.
„Šie metai turėtų būti realios, ilgalaikės taikos pradžios metai. (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas neduos mums taikos arba duos ją mums mainais į kažką. Turime laimėti taiką jėga, išmintimi ir vienybe“, – kalbėjo V. Zelenskis.
V. Zelenskis pasiūlė apsikeisti su Rusija visais karo belaisviais ir taip pradėti konflikto užbaigimo procesą.
„Rusija turi paleisti ukrainiečius. Ukraina yra pasirengusi pasikeisti visais į visus, ir tai yra sąžininga pradžia“, – sakė V. Zelenskis per aukščiausiojo lygio susitikimą Kyjive.
Rusijos diplomatus Varšuvoje pažadino oro pavojaus sirenos
Pirmadienį, vasario 24-ąją, 6 val. Lenkijos ir Ukrainos aktyvistai Rusijos diplomatus Varšuvoje pažadino oro pavojaus sirenų ir sprogimų garsais, taip pažymėdami Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą trečiąsias metines.
Akacija buvo surengta prie Bethoveno gatvės 3-iojo pastato, kur iki šiol gyvena Rusijos diplomatai, praneša „Ukrinform“, remdamasi akcijos organizatore – pilietine iniciatyva „Euromaidanas-Varšuva“.
Lenkų ir ukrainiečių aktyvistai priešais namą, kuriame gyvena rusai, išskleidė didelį plakatą su užrašu anglų kalba: „Rusija – teroristinė šalis“. Akcijos dalyviai laikė rankose Ukrainos, Lenkijos ir Krymo totorių vėliavas.
„Turime nuolat priminti rusams jų nusikaltimus. Tai turi būti daroma kiekvieną dieną – tiek, kiek reikia, kad kiekvienas nusikaltėlis rusas būtų nubaustas. Ukrainos miestuose ir kaimuose nebūna tylaus ir ramaus ryto. O kodėl teroristinės šalies atstovai turi tokią prabangą čia, Varšuvoje? Jie jau seniai turėjo būti išsiųsti, ir aš tikrai nesuprantu, kodėl Lenkija, pripažinusi Rusiją teroristine šalimi, iki šiol tolerantiškai elgiasi su jos atstovais savo teritorijoje“, – sakė iniciatyvos „Euromaidanas-Varšuva“ aktyvistas ir akcijos dalyvis Mikołajus Petryga.
Kitas lenkų aktyvistas, vienas iš „Demokratijos gynimo komiteto“ lyderių Jacekas Wiśniewskis taip pat pabrėžė, kad tokiu būdu norima paraginti Lenkijos valdžią išsiųsti iš šalies visus Rusijos diplomatus ir uždaryti Rusijos ambasadą.
„Mes nesuprantame, ką šio nusikalstamo režimo atstovai vis dar veikia Lenkijoje“, – pabrėžė jis.
Reikia pažymėti, kad aktyvistai Varšuvoje jau trečius metus iš eilės taip žadina Rusijos diplomatus. Beje, šįmet rusai jai ruošėsi – jie paleido Rusijos himną iš savo daugiaaukščio namo langų. Tačiau sirenos ir sprogimai jį užgožė.
Šio ryto akcija – viena iš kelių, numatytų pirmadienį Varšuvoje. Vakare planuojama masinė padėkos ukrainiečiams manifestacija, kurią rengia Lenkijos nevyriausybinės organizacijos.
Pareigūnai: ukrainiečių dronai sukėlė gaisrą naftos perdirbimo gamykloje Rusijoje
Ukraina pirmadienį paskelbė praėjusią naktį atakavusi vieną naftos perdirbimo gamyklą Rusijoje, o rusų žiniasklaida ir pareigūnai pranešė apie gaisrą šiame objekte.
Kyjivas per dronų atakas yra smogęs keliems Rusijos energetikos objektams toli jos teritorijoje ir sako, kad tai yra atsakas į rusų raketų atakas, smarkiai pakenkusias Ukrainos energetinei sistemai.
„Atakuota Riazanės perdirbimo gamykla, viena didžiausių Rusijoje“, – sakė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka.
Jis pridūrė, kad šioje gamykloje gaminami aviaciniai degalai, „labai reikalingi Rusijos kariuomenės fronto linijos aviacijai“.
Riazanės srities gubernatorius Pavelas Malkovas socialiniame tinkle „Telegram“ sakė, kad numušus dronų „vienos įmonės teritorijoje dėl krintančių nuolaužų kilo gaisras“.
Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad jos pajėgos praėjusią naktį numušė 22 ukrainiečių dronus, įskaitant du virš Riazanės srities, esančios į pietryčius nuo Maskvos.
A. Kovalenkos teigimu, tai buvo trečia šiais metais ataka prieš Riazanės gamyklą, priklausančią Rusijos naftos milžinei „Rosneft“.
ES per karo metines pritaikė naujas sankcijas Rusijai
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį, minint trečiąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, Rusijai pritaikė naujas sankcijas, kuriomis siekiama pažaboti jos karo veiksmus.
„Šis naujas sankcijų raundas nukreiptas ne tik prieš Rusijos šešėlinį laivyną, bet ir prieš tuos, kurie remia nesaugių naftos tanklaivių eksploatavimą, vaizdo žaidimų valdiklius, naudojamus dronams pilotuoti, bankus, naudojamus mūsų sankcijoms apeiti, ir propagandos kanalus, naudojamus melui skleisti“, – sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atvyko į Kyjivą, kur paminės trečiąsias Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metines.
„Ką tik atvykau į Kyjivą“, – socialiniame tinkle „X“ pirmadienio rytą pranešė šalies vadovas.
„Praėjo lygiai treji metai nuo brutalios plataus masto Rusijos karinės invazijos pradžios. Ukraina ir jos žmonės išgyveno daugybę sunkumų, tačiau išlieka išdidūs ir nepalaužiami“, – pažymėjo G. Nausėda.
Jis tvirtino besididžiuojantis, kad Lietuva šiuos metus visokeriopai palaikė Ukrainą bei pažymėjo, jog „darysime tai toliau“.
Kaip nurodė Prezidentūra, G. Nausėda dalyvaus paramos Ukrainai viršūnių susitikime „Support Ukraine“, susitiks su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, pagerbs žuvusių Ukrainos gynėjų atminimą.
Anksčiau pirmadienį apie savo atvykimą į Kyjivą pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen , Ukrainoje besilankanti su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Antonio Costa.
Kyjive minėdami trečiąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines Europos Sąjungos vadovai demonstruoja solidarumą išryškėjus nesantaikai tarp Ukrainos ir antrai kadencijai sugrįžusio JAV prezidento Donaldo Trumpo.
Gynybos pajėgos numušė 113 Rusijos bepiločių orlaivių, dar 71 dingo iš radarų ekranų
Ukrainos gynybos pajėgos numušė 113 Rusijos bepiločių orlaivių, o dar 71 dronas dingo iš radarų ekranų.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Nuo sekmadienį, vasario 23-iosios, 20 val. rusai atakavo Ukrainą 185 „Shahed“ tipo smogiamaisiais dronais ir įvairių tipų dronais imitatoriais iš Oriolo, Briansko, Kursko (RF), taip pat Čaudos (laikinai okupuotas Krymas) krypčių.
Oro ataką atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki pirmadienio, vasario 24-osios, 8 val. buvo patvirtinta, kad Charkivo, Poltavos, Sumų, Kyjivo, Černihivo, Čerkasų, Kirovohrado, Chmelnyckio, Mykolajivo, Odesos, Chersono ir Dnipropetrovsko srityse numušta 113 „Shahed“ tipo dronų ir kitų tipų bepiločių orlaivių.
71 priešo dronas imitatorius dingo iš radarų ekranų (be neigiamų padarinių).
Per priešo ataką nukentėjo Dnipropetrovsko, Odesos, Kyjivo ir Chmelnyckio sritys.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Kyjivo srities Brovarų rajone rusų drono nuolaužos pataikė į nebaigtą statyti daugiaaukštį pastatą, sužeistas gyvenamojo komplekso apsaugos darbuotojas.
Zelenskis per Rusijos invazijos metines giria trejus pasipriešinimo metus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį, per Rusijos didelio masto invazijos į jo šalį metines, gyrė trejus pasipriešinimo ir didvyriškumo metus.
„Treji pasipriešinimo metai. Treji dėkingumo metai. Treji absoliutaus ukrainiečių didvyriškumo metai“, – socialiniuose tinkluose sakė V. Zelenskis.
„Dėkoju visiems, kas tai gina ir remia“, – sakė jis.
Šaltiniai: Macronas ir Starmeris susiderino savo veiksmus ir bandys perkalbėti Trumpą
Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susitarė šią savaitę susitikę su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pateikti vieningą poziciją dėl Ukrainos, rašo „The Times“.
K. Starmeris ir E. Macronas susitarė koordinuoti savo veiksmus ir bandyti daryti įtaką JAV prezidento planui užbaigti karą.
E. Macronas su D. Trumpu susitinka pirmadienį, o K. Starmeris – ketvirtadienį.
Aukšto rango diplomatiniai šaltiniai leidiniui sakė, kad abu lyderiai bandys įtikinti D. Trumpą nevesti dvišalių taikos derybų su Maskva mainais į Europos įsipareigojimus dėl Ukrainos saugumo ateityje.
Anot leidinio, Jungtinė Karalystė trečiąsias karo Ukrainoje metines paminės naujomis sankcijomis Rusijai. Bus uždrausta Rusijos aukšto rango politikams, pareigūnams ir verslininkams vykti į Jungtinę Karalystę.
Anot Vidaus reikalų ministerijos, į šalį bus uždrausta atvykti visiems vietos ir federaliniams ministrams, taip pat didelių Rusijos bendrovių direktoriams ir aukštesniems vadovams.
Dėl galiojančių sankcijų, į JK jau negali atvykti tokie Vladimirui Putinui artimi verslininkai kaip Romanas Abramovičius ir Olegas Deripaska.
Ministrai teigė, kad šis žingsnis buvo būtinas siekiant toliau daryti politinį spaudimą V. Putinui ir sumažinti platesnę grėsmę nacionaliniam saugumui, kurią kelia „su Kremliumi susijęs elitas“.
Nors Vidaus reikalų ministerija dar nepaskelbė asmenų, kuriems taikomas draudimas, sąrašo, teigiama, kad į jį bus įtraukti aukšto rango politikai, pavyzdžiui, federaliniai ministrai ar vietos valdžios atstovai. Draudimas taip pat bus taikomas federalinėse ar valstybinėse įstaigose ar agentūrose dirbantiems aukštiems valdžios pareigūnams, taip pat energetikos, finansų ir žiniasklaidos sektoriuose dirbančių įmonių vadovams.
K. Starmeris taip pat turėtų aptarti padėtį per pokalbį su G7 šalių vadovais. Tačiau aukšto rango vyriausybės pareigūnai menkomis laiko prielaidas, kad prieš susitikimą su D. Trumpu jis paskelbs konkretų grafiką, pagal kurį išlaidos gynybai bus padidintos iki 2,5 proc. BVP.
JK kariuomenės vadovai pranešė jam, kad šaliai reikės padidinti gynybos išlaidas iki 2,65 proc., „kad tik galėtų išsilaikyti“, ir paragino jį padidinti šį tikslą iki 3 proc.
Vienas aukšto rango šaltinis teigė, kad yra mažai požymių, jog Starmeris ruošiasi netrukus pateikti „didelį pasiūlymą“ D. Trumpui.
Nerami naktis viename Rusijos regione: griaudėjo sprogimai, kilo gaisras
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijos Riaznės regione griaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24“. Skelbiama, kad galėjo būti dronais atakuota naftos perdirbimo gamykla.
Tokia ataka jau būtų trečia prieš šį objektą šiais metais.
Internete buvo paskelbta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas gaisras, kaip įtariama, netoli naftos perdirbimo gamyklos. Rusijos vietos valdžios institucijos incidento nekomentavo, taip pat kol kas nekomentavo ir Ukraina.
Ši gamykla šiemet buvo atakuota sausio 24-ąją, o vėliau – sausio 26-ąją.
ES lyderiai atvyko į Kyjivą paminėti Rusijos invazijos į Ukrainą metinių
Europos Sąjungos (ES) vadovai pirmadienį atvyko į Kyjivą paminėti trečiųjų Rusijos invazijos į Ukrainą metinių ir pademonstruoti solidarumo išryškėjus nesantaikai tarp Ukrainos ir antrajai kadencijai sugrįžusio JAV prezidento Donaldo Trumpo.
„Šiandien esame Kyjive, nes Ukraina yra Europa. Šioje kovoje už išlikimą ant kortos pastatytas ne vien Ukrainos likimas. Tai (ir) Europos likimas“, – socialiniuose tinkluose parašė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.
Ji paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas jos ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Antonio Costos atvykimas į Kyjivą.
Per trečiąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines JT laukia sunkūs balsavimai
Nepaisydamas Kyjivo ir jo sąjungininkų Europoje, Vašingtonas planuoja pirmadienį pateikti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai ir Generalinei Asamblėjai tekstą, kuriame raginama greitai užbaigti konfliktą Ukrainoje, bet neminimas jos teritorinis vientisumas.
Tai bus vienas pirmųjų išbandymų JAV prezidento Donaldo Trumpo pasitelktam šios krizės sprendimo būdui.
Po to, kai Rusijos pajėgos lygiai prieš trejus metus įsiveržė į Ukrainą, Jungtinėse Tautose susiklostė tokia padėtis: visoms šalims narėms atstovaujanti Generalinė Asamblėja aiškiai ir tvirtai rėmė Ukrainos suverenumą, o 15 narių Saugumo Taryba buvo paralyžiuota dėl Rusijos turimos veto teisės.
Tačiau D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus smarkiai perskirstė diplomatines kortas, nes jis perėjo prie griežtesnės pozicijos Kyjivo atžvilgiu ir demonstruoja draugiškesnį toną Maskvos atžvilgiu. Didžiulį spaudimą patiriantį Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį D. Trumpas net pavadino diktatoriumi.
Tvyrant tokiai diplomatinei įtampai, Ukraina ir daugiau kaip 50 kitų valstybių pirmadienį – per trečiąsias Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metines – planuoja pateikti Generalinei Asamblėjai tekstą, kuriame sakoma, kad būtina šiemet užbaigti konfliktą, ir aiškiai pakartojami ankstesni Asamblėjos reikalavimai tuojau pat nutraukti Rusijos karo veiksmus prieš Ukrainą ir tuojau pat išvesti rusų kariuomenę.
Pasigirdus spėlionėms, kad JAV galėtų susilaikyti per maždaug vidurdieniui planuojamą Generalinės Asamblėjos balsavimą, Vašingtonas penktadienį nustebino pateikdamas alternatyvų tekstą.
JAV rezoliucijos projektas yra paprastas ir istorinis, vėlai penktadienį pareiškė valstybės sekretorius Marco Rubio, ragindamas šalis nares pritarti šiam tekstui.
Rusija kare prieš Ukrainą ieško pagalbos: gelbsti dvi šalys
JAV Karo studijų institutas (ISW) sako, kad Rusija kare prieš Ukrainą vis dažniau pasikliauja Iranu ir Šiaurės Korėja, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Atrodo, kad Rusija vis labiau pasikliauja Iranu ir Šiaurės Korėja, siekdama paremti savo karą Ukrainoje“, – rašoma ataskaitoje.
Anot ISW, Iranas sudarė sąlygas Rusijai vykdyti naktinių didelio masto dronų smūgių seriją, aprūpino Rusiją Irano suprojektuotais ir pagamintais bepiločiais orlaiviais „Shahed“. Be to, Iranas padėjo Rusijai įsteigti savo „Shahed“ gamyklą Tatarstano Respublikoje.
Tai patvirtino Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyryla Budanovas.
Jo teigimu, pusė Rusijos amunicijos gaunama iš Šiaurės Korėjos, o Šiaurės Korėjos kariuomenė pradėjo dideliu mastu tiekti artilerijos sistemas ir daugkartinius raketų paleidimo įrenginius. Taip pat, anot jo, Šiaurės Korėja ketina tiekti Rusijai balistines raketas.
Tretieji karo metai Ukrainoje – svarbiausi faktai ir skaičiai
Per trečiuosius karo metus Ukraina sulaukė milijardinės paramos, užėmė dalį Rusijos teritorijos, o Maskva panaudojo naują hipergarsinę raketą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vasario 16-ąją pareiškė, kad jo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo gali įvykti „labai greitai“. Kyjivas ir Europa baiminasi, kad bet kokiose derybose jie liks nuošalyje.
Toliau pateikiame keletą svarbiausių faktų ir skaičių, žymėjusių pastaruosius karo metus – jau trečius nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasario 24 dieną.
Kurskas
Nuo netikėto Kursko srities puolimo 2024-ųjų rugpjūtį, Ukraina kontroliuoja šimtus kvadratinių kilometrų vakarinės Rusijos teritorijos.
Ankstyvaisiais puolimo etapais Ukraina teigė, kad jos pajėgos užėmė 1,4 tūkst. kv. km Rusijos teritorijos.
Rusams pradėjus kontrpuolimą, Ukraina Rusijoje prarado du trečdalius teritorijos ir dabar kontroliuoja apie 500 kv. km plotą.
Aukšto rango Rusijos kariuomenės vadas pareiškė, kad rusai atkovojo 64 proc. teritorijos, kurią Ukraina buvo užėmusi Rusijos Kursko srityje.
Šimtai Rusijos civilių gyventojų nespėjo evakuotis ir iki šiol gyvena netoli kovos veiksmų zonos, atskirti nuo savo šeimų ir likusios Rusijos dalies.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pareiškė, kad Ukrainos pozicija Kurske yra svarbi, nes ji turės įtakos būsimoms deryboms, tačiau Kremlius šią idėją atmetė.
Šiaurės korėjiečiai
Įtariamas užsienio kariuomenės dalyvavimas laikomas laikomas didele karo eskalacija.
Ukraina, Jungtinės Valstijos ir Pietų Korėja pareiškė, kad nuo spalio Šiaurės Korėja pasiuntė daugiau kaip 10 tūkst. karių padėti Rusijos pajėgoms Kursko srityje.
Nei Maskva, nei Pchenjanas Šiaurės Korėjos karių dislokavimo nepatvirtino.
Neseniai Kyjivas pareiškė manantis, kad Šiaurės Korėjos kariai, patyrę didelių nuostolių kovose, buvo atitraukti iš fronto, tačiau vėliau pareiškė, kad jie vėl kariauja šioje srityje.
Seulo žvalgybos agentūra sausį pranešė, kad dalyvaudami Rusijos kare prieš Ukrainą žuvo maždaug 300 Šiaurės Korėjos karių, o 2,7 tūkst. buvo sužeisti.
Kyjivas ir Vakarų šalys jau kelis mėnesius kaltina Pchenjaną, kad šis tiekia artilerijos sviedinius ir balistines raketas Rusijai.
„Orešnik“ raketa
Lapkričio 21-ąją Rusija pirmą kartą paleido savo naująją hipergarsinę raketą „Orešnik“
Ji buvo nukreipta į Rytų Ukrainoje esantį Dniprą, atsakant į ukrainiečių atakas JAV ir Jungtinės Karalystės (JK) pagamintomis ilgojo nuotolio raketomis.
Šios precedento neturinčios atakos metu eksperimentinis ginklas neturėjo branduolinės kovinės galvutės.
Tačiau, kaip pranešama, naujoji raketa gali pataikyti į už tūkstančių kilometrų esančius taikinius.
V. Putinas pareiškė, kad ateityje raketomis „Orešnik“ gali būti atakuojami Kyjivo „sprendimų priėmimo centrai“
Ukraina prarado 4 360 kv. km dydžio teritoriją
Nuo 2024-ųjų vasario 24-osios Rusijos pajėgos pasistūmėjo į priekį ir užėmė 4 360 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos.
Tai yra beveik 22 kartus daugiau nei antraisiais karo metais (2023–2024 metais), kai rusai užėmė 200 kv. km, rodo naujienų agentūros AFP atlikta ir šį mėnesį paskelbta JAV Karo tyrimų instituto analizė.
Beveik trys ketvirtadaliai rusų užimtos teritorijos yra rytinėje Donecko srityje, kur Maskvos kariai 2025-ųjų vasario 7-ąją pareiškė užėmę svarbų kalnakasybos miestą Torecką.
Rusijos pajėgos taip pat yra netoli Pokrovsko – pagrindinio Ukrainos kariuomenės ir anglių pramonės logistikos centro.
61 mlrd. dolerių JAV pagalba
2024-ųjų balandį, vadovaujant tuometiniam prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui), po kelis mėnesius trukusios aklavietės Kongrese Jungtinės Valstijos patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai.
Nuo D. Trumpo perrinkimo lapkritį iki jo sugrįžimo į Baltuosius rūmus sausio 20-ąją J. Bideno administracija dar kartą padidino pagalbą.
Ji atblokavo 20 mlrd. dolerių (19 mlrd. eurų) paskolą Ukrainai, dengiamą pelnu iš Vakaruose įšaldyto Rusijos turto. Tai yra 50 mlrd. dolerių (46,45 mlrd. eurų) vertės Didžiojo septyneto (G-7) paramos paketo dalis.
D. Trumpas leido suprasti, kad mainais už paramą kare prieš Rusiją jis tikisi prieigos prie Ukrainos retųjų metalų – pagrindinių elementų, naudojamų elektronikos gamyboje.
V. Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas nori, jog jo sąjungininkai investuotų į šalies naudingąsias iškasenas, ir nėra pasirengęs jų atiduoti.
Trumpo retorika
Praėjusią savaitę Saudo Arabijoje įvyko JAV ir Rusijos užsienio reikalų ministrų derybos – pirmosios nuo plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 metų vasarį – dėl santykių atstatymo ir būdų karui užbaigti paieškos.
Abi pusės gyrė susitikimą ir, be kitų dalykų, paskelbė, kad planuoja paskirti derybininkų grupes tartis dėl taikos Ukrainoje.
V. Zelenskis sukritikavo JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimą kaip derybas dėl karo Ukrainoje nedalyvaujant Kyjivui.
Tuo metu D. Trumpas pažėrė griežtų pastabų V. Zelenskiui, pavadino jį „diktatoriumi be rinkimų“ ir iš esmės apkaltindamas jį dėl Rusijos invazijos.
V. Zelenskis atkirto, kad D. Trumpas atsidūrė Rusijos dezinformacijos erdvėje.
Dėl D. Trumpo griežtų pasisakymų Ukrainos prezidento atžvilgiu Europoje didėja nuogąstavimai, kad Vašingtonas apleidžia savo sąjungininką Kyjive, kad užtikrintų greitą susitarimą su Maskva.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
taip pat sveikinu kanclerį Mercą su pergale rinkimuose
taigi šiandien minime 3asias metines kai sasijskaja pederastija užpuolė taikią Ukrainą, kai dar kelios dienos iki karo pradžios Peskovas sakė ''kokia prasmė mums kažką pulti?''
per šiuos 3 metus kacapai padarė tūkstančius karo nusikaltimų iš kurių žiauriausi Mariupolyje pirmus 2 karo mėnesius.
taip pat kacapai ir pucinas apie pergalę gali tik pasvajoti:net jeigu valstybė išnyktų iš žemėlapio kaip ATR 1795, ukrainiečių tauta visada liks ir neduos ramybės pucinui kol jis nenumirs. Jie išgyveno carus, leniną, holodomorą, staliną, fašistus vokiečius-jų neįveiks kažkoks kgbistas šikantis į lagaminą!
Šlovė Izraeliui, Ukrainai ir Lietuvai, smert kacapam!
JT patvirtino Ukrainai svarbų dokumentą, JAV ir Rusija balsavo prieš
Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja pirmadienį balsavo už tai, kad būtų dar kartą patvirtintas Ukrainos teritorinis vientisumas, ir per trečiąsias karo metines priėmė griežtai suformuluotą rezoliuciją, kurioje smerkiama Rusijos invazija į kaimyninę šalį.
Už rezoliuciją balsavo 93 JT Generalinės Asamblėjos nariai, prieš pasisakė 18, dar 65 balsuojant susilaikė.
Visgi šios rezoliucijos nepalaikė nei JAV, nei Rusijos Federacija, taip pat ir Baltarusija, Šiaurės Korėja, Izraelis, Vengrija.
Palaikančiųjų šį kartą buvo mažiau nei per balsavimus dėl ankstesnių rezoliucijų, kuriose daugiau nei 140 valstybių pasmerkė Rusijos agresiją ir pareikalavo atšaukti keturių Ukrainos sričių aneksiją.
Rezoliucijoje dar kartą patvirtintas JT Generalinės Asamblėjos „įsipareigojimas remti Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę, vienybę ir teritorinį vientisumą“.
Joje taip pat reikalaujama iš Ukrainos teritorijos visiškai išvesti visas Rusijos karines pajėgas.
Europos ir Ukrainos parengtas rezoliucijos tekstas buvo patvirtintas prieš balsavimą dėl JAV pasiūlymo, kuriuo raginama greitai užbaigti karą, bet nė žodžiu neužsimenama apie 2022-ųjų vasario 24-ąją Rusijos pradėtą plataus masto invaziją į Ukrainą.