„Ar pas mus ateis karas?“ – atsakė, kaip nepasiduoti panikai ir baimei

Psichologas Gediminas Navaitis pastebėjo, kad, pagal atliktus tyrimus, prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, padidėjusi žmonių baimė po kurio laiko sumažėjo.

„Manau, kad pačiame klausime jau slypi ir atsakymas. Jūs tiksliai nurodote, kodėl ta baimė yra sustiprėjusi. Tačiau galėtume dar padiskutuoti, ar ji tikrai sustiprėjo. Tyrimai, atlikti konsultacinėse ir tyrimų platformose, rodo, kad karo baimė smarkiai išaugo prasidėjus karui Ukrainoje.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Šaltinis: JAV ir Ukrainos derybos dėl retųjų iškasenų susitarimo tęsiasi

Po derybų su Rusija Rubio puolė skambinti europiečiams: pokalbiuose – pažadas

Kallas po Trumpo pasisakymų apie Zelenskį: čia Putinas yra diktatorius

Tačiau laikui bėgant žmonės su ja susigyveno, ir baimė buvo sumažėjusi. Dabar, remiantis naujausiais tyrimais, mes neturime konkrečių duomenų, tačiau galime spręsti iš žiniasklaidos ir politikų pasisakymų, kurie rodo tam tikrą sumaištį“, – pasakė jis.

Reikia išmokti reaguoti į tam tikrus įvykius

Pasak specialisto, nors yra nenuostabu, kodėl žmonėms kyla panika, reikia išmokti reaguoti ir racionaliai analizuoti visus įvykius.

„Kiek tas augimas (baimės) yra tikras, dar galima diskutuoti. Kartais atrodo savaime suprantami dalykai, tačiau jie ne visada pasitvirtina. Vis dėlto, daliai žmonių baimė dėl karo ir netikrumo jausmas tikrai išaugo – kalbama apie ateitį, valstybės likimą, Europos perspektyvas.

Todėl galime padaryti išvadą, kad dalis žmonių išgyvena šias baimes, tačiau nebūtina dėl jų panikuoti. Reikėtų analizuoti ir svarstyti, kaip reaguoti į šiuos įvykius. Per tris karo metus Rusijai nepavyko pasiekti savo tikslų“, – samprotavo jis.

Psichologas, atsižvelgęs į Rusijos karo Ukrainoje padėtį, atkreipė dėmesį į praėjusius karus, jų motyvus bei derybas tarp pasaulio lyderių.

„Kitas faktas, kad Rusija yra linkusi derėtis. Nors ji nebuvo nugalėta kariškai ir politiškai, jos ekonomika patiria didelius sunkumus, o kariniai nuostoliai yra dideli. Tai rodo, kad abi pusės linkusios derėtis, nes Rusija, kaip karo iniciatorė, dabar yra linkusi pasiekti susitarimus.

Derybose abi pusės stengiasi parodyti savo stiprumą ir pranašumą, nes tai svarbu pozicijoms sustiprinti. Derinimų formos gali būti įvairios, tiek apgalvotų derybinių pozicijų išreiškimas, tiek psichologinės žaidimo strategijos.

Pavyzdžiui, istorijoje buvo tokių atvejų, kai derybose buvo naudojama stipri emocinė įtampa, kaip, pavyzdžiui, Hitleris, kuris dažnai naudodavo riksmą ir spaudimą vertėjams, kad tai perteiktų. Tai buvo vienas iš jo būdų daryti įtaką.

Kai kalbame apie Europos politiką, dažnai susiduriame su nuomonių skirtumais tarp Europos Tarybos, Parlamento ir Komisijos. Tokios situacijos sukelia vėlavimus priimant sprendimus, nes kartais bendras susitarimas ir pozicijų derinimas užtrunka ilgiau.

Derybos, ypač kai jos susijusios su svarbiais geopolitiniais sprendimais, vyksta ir naktį, nes įtampa ir pavargę žmonės gali būti linkę sutikti su kompromisais“, – komentavo ekspertas.

Ar tinkamai suprantame visus procesus?

Kaip kalbėjo psichologas, kyla klausimas, ar mes, kaip visuomenė, suprantame įvairius procesus, o nuo to priklauso, kaip į juos reaguojame.

„Kalbant apie Jungtinių Amerikos Valstijų administraciją, matome, kad dažnai pasitaiko prieštaravimų tarp aukštų pareigūnų. Tai rodo ne tik vidinį susipriešinimą, bet ir tam tikrą diplomatinę įtampą.

Europoje taip pat vyksta intensyvūs pasitarimai ir derybos, tačiau dažniausiai apie juos sužinome tik pavėluotai. Tai taip pat kelia klausimus, kaip gerai mes, kaip visuomenė, iš tiesų suprantame šiuos procesus.

Pavyzdžiai, kaip D. Trumpas elgiasi su Ukraina, atskleidžia, kad derybos yra sudėtingos ir priklauso ne tik nuo politikų valios, bet ir nuo šalių interesų. Ukrainos derybininkai, nors ir atmetė pirmąją sutartį, vėliau pateikė naują pasiūlymą, kurį dar galima diskutuoti.

Tai rodo, kad derybos nėra vien tik paprastas kompromisas, bet labai svarbi strategija, kuria siekiama gauti saugumo garantijas ir ilgalaikį stabilumą“, – įvardijo naujienų portalui tv3.lt jis.

Baimė gali sukelti stiprią psichologinę reakciją

Anot psichologo, reikia gilintis į Rusijos karo Ukrainos situaciją, bet nevertinti visko paviršutiniškai. Visa tai gali sukelti stiprią psichologinę reakciją.

„Visą šią situaciją turime vertinti ne tik paviršutiniškai, bet ir gilintis į situaciją. Žiniasklaida kartais tam tikrus įvykius pateikia tokiu būdu, kad susidaro įspūdis apie nuolatinį pavojų, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į įvairias analizes ir politologų nuomones.

Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių pozicijos turi būti aiškiai išsakytos, nes stipri ir garsiai išreikšta nuomonė gali turėti didelį poveikį. Pabaigai galima pridurti, kad žmogaus psichika linkusi greičiau reaguoti į pavojus nei į geras žinias. Tai natūralu, nes mūsų protėviai, reaguodami į grėsmes, turėjo priimti sprendimus greitai ir be atidėjimo.

Tai ir šiandien daro įtaką mūsų reakcijoms, nes baimė gali sukelti stiprią psichologinę reakciją. Kad ir kaip bežiūrėtume į šiuos įvykius, reikėtų apsvarstyti, kaip mes, kaip visuomenė, reaguosime į juos ir ką mes iš jų išmokome. Svarbu ne tik analizuoti faktus, bet ir pasiruošti sprendimams, kurie atspindi mūsų pačių vertybes ir ilgalaikius tikslus“, – apie karo baimę pasakojo G. Navaitis.