Svarbiausi įvykiai:
23:02 | Vienas Rusijos veiksmas „beveik neabejotinai“ išprovokuotų galingą atsakomąjį NATO šalių smūgį
Atsižvelgdama į pastarojo meto įvykius tiek savo šalyje, tiek Vakarų valstybėse, Rusija planuoja keisti savo branduolinę doktriną.
Kaip rašo UNIAN, remdamasi „The Times“ publikacija, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pradėjus operaciją Kurske, Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas pareiškė, kad jų vyriausybė šiuo metu derybose dėl branduolinės doktrinos pakeitimo yra padariusi pažangą.
Leidinyje užsimenama, kad šiuo metu doktrinoje pateikiama informacija liudija, jog branduolinis arsenalas būtų panaudotas, jei Rusijos Federacijos, kaip nepriklausomos valstybės, egzistavimui iškils grėsmė.
Be to, „The Times“ rašo, kad Rusijos įtakingų asmenų pageidavimas keisti doktriną kilo po to, kai Ukraina paskelbė, kad šalies kariuomenė naudoja raketas HIMARS tam, kad būtų suduoti smūgiai tiltams, esantiems Kursko srityje. Taip pat dar ir po to, kai Rusijos teritorijoje buvo pastebėti britų tankai „Challenger 2“.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas raginamas sumažinti branduolinių raketų panaudojimo ribinę vertę.
Tačiau, kaip pažymima tekste, Vakarų valstybės mano, kad Rusijos taktinių branduolinių ginklų panaudojimas negarantuotų karo pabaigos ar tiesioginės Rusijos okupacinių pajėgų pergalės. Leidinio įsitikinimu, toks Rusijos veiksmas „beveik neabejotinai“ išprovokuotų galingą atsakomąjį NATO šalių smūgį.
22:20 | ES apgailestauja, kad Mongolija nesulaikė V. Putino
Europos Sąjunga (ES) antradienį sukritikavo Mongoliją už tai, kad ji nevykdė Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduoto Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderio, kai Kremliaus šeimininkas atvyko į šią šalį.
„ES apgailestauja, kad Mongolija, TBT Romos statuto šalis, nesilaikė savo įsipareigojimų pagal statutą vykdyti arešto orderį“, – pareiškime cituojamas ES atstovas.
Pirmadienį skelbta, kad V. Putinas atvyko į TBT narę Mongoliją. Teismas 2023 m. kovo mėnesį išdavė V. Putino arešto orderį ir kaltina jį dėl ukrainiečių vaikų deportacijos bei prievartinio ukrainiečių perkėlimo į Rusijos Federaciją. TBT narės turėtų sulaikyti V. Putiną, jei šis įžengtų į jų teritoriją.
Mongolija TBT steigimo sutartį Romos statutą pasirašė 2000 metais, o 2002-aisiais ją ratifikavo.
21:48 | Ukraina: trys ministrai įteikė atsistatydinimo prašymus
Ukrainos Aukščiausioji Rada gavo strateginių pramonės šakų ministro Oleksandro Kamyšino, teisingumo ministro Denyso Maliuskos, aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministro Ruslano Strileco ir Valstybės turto fondo vadovo Vitalijaus Kovalio atsistatydinimo prašymus.
Tai antradienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Anot jo, visi atsistatydinimo prašymai bus svarstomi artimiausiuose plenariniuose posėdžiuose.
Rugsėjo 2-osios vakarą parlamentaras Jaroslavas Železniakas „Telegram“ kanale pranešė, kad nacionalinės energetikos kompanijos „Ukrenerho“ stebėtojų taryba atleido iš pareigų valdybos pirmininką Volodymyrą Kudryckį. Nuo rugsėjo 4 d. bendrovei vadovaus už aukštosios įtampos infrastruktūros eksploatavimą, atkūrimą ir plėtrą atsakingas valdybos narys Oleksijus Brechtas.
21:10 | O. Syrskis: agresorė atsakys už pralietą ukrainiečių kraują
Baltieji rūmai antradienį pasmerkė Rusijos raketų ataką prieš Ukrainos Poltavos miestą, per kurią žuvo mažiausiai 51 žmogus. Tuo metu Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis tikina, kad šią ataką įvykdę asmenys bus nubausti, rašo UNIAN.
O. Syrskio teigimu, agresorė Rusija atsakys už pralietą ukrainiečių kraują.
„Šįryt Rusijos teroristai Poltavos mieste raketomis smogė švietimo įstaigai. Taip pat suniokota ir šalia esanti medicinos įstaigos teritorija. Remiantis prieinama informacija, tam rusai pasitelkė dvi raketas „Iskander“. Deja, yra daug žuvusių ir sužeistų.
<...> Šalis agresorė turi atsakyti už kiekvieną nužudytą žmogų, už kiekvieną sugriautą gyvenimą. Karo nusikaltimai neturi senaties termino. Nusikaltėliai bus nubausti“, – pridūrė O. Syrskis.
20:58 | V. Zelenskis: planuojame išlaikyti užimtą teritoriją Rusijoje, kol priversime V. Putiną vesti derybas
Ukraina išlaikys užimtą Rusijos Federacijos teritoriją, kol privers Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo.
Kaip praneša portalas „rbc.ua“, prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė interviu televizijos kanalui „NBC News“.
Ukraina išlaikys teritoriją, nes tai yra neatsiejama jos „pergalės plano“, kaip užbaigti karą, dalis, sakė V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad pateiks šį pasiūlymą tarptautiniams partneriams, pavyzdžiui, Jungtinėms Valstijoms.
„Kol kas ji mums reikalinga“, – sakė jis apie teritoriją, kurią Ukraina dabar yra užėmusi Rusijos Kursko srityje.
V. Zelenskis teigė negalintis kalbėti apie tai, ar Ukraina planuoja mėginti užimti dar daugiau Rusijos teritorijos.
„Nesakysiu, atsiprašau, su visa pagarba, bet aš negaliu apie tai kalbėti“, – pareiškė jis.
Nuo rugpjūčio pradžios Kursko srityje vyksta puolamoji Ukrainos gynybos pajėgų operacija. Kyjivas teigia, kad Ukrainos kariai šiame Rusijos regione jau kontroliuoja daugiau kaip 100 gyvenviečių.
20:29 | JAV: ataka Poltavoje yra dar vienas siaubingas priminimas apie V. Putino brutalumą
Baltieji rūmai antradienį pasmerkė Rusijos raketų ataką prieš Ukrainos centrinėje dalyje esantį Poltavos miestą, per kurią žuvo mažiausiai 51 žmogus, ir pareiškė, kad tai rodo, jog reikia skubiai stiprinti Kyjivo oro gynybą.
Šis išpuolis buvo „dar vienas siaubingas Putino žiaurumo Ukrainos žmonių atžvilgiu priminimas“, žurnalistams sakė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).
Jis pridūrė, kad JAV artimiausiomis savaitėmis Kyjivui atsiųs daugiau karinės pagalbos.
19:50 | Putinas niekada nenusileis: Putinas niekada nenusileis: FP įvardija „vienintelį realų“ karo pabaigos scenarijų
Kaip teigiama, Vakarų valstybių, ypač JAV, dabartinė strategija po daugiau kaip 2 metus trunkančios Rusijos karinės invazijos Ukrainoje akivaizdoje išlieka ta pati: rasti aukso vidurį tarp paramos Ukrainai tiekimo, o taip pat ir tam tikrų bausmių Rusijai.
Tačiau leidinyje taip pat pastebima, kad yra klaidinga manyti, jog V. Putino nuomonę vis dar galima pakeisti.
„Neleisti Ukrainai tapti bastionu, kuriuo Vakarai galėtų pasinaudoti, siekiant grasinti Rusijai, jam [V. Putinui] yra strateginė būtinybė. Jis prisiėmė asmeninę atsakomybę, norėdamas įgyvendinti užsibrėžtą rezultatą, ir tikriausiai galvoja, kad tai svarbu padaryti bet kokia kaina“, – rašo „Foreign Policy“. Pažymima, kad yra tik viena reali galimybė užbaigti karą Ukrainoje Vakarams ir Kyjivui priimtinomis sąlygomis: „laukti Putino“.
Leidinyje rašoma, kad V. Putinas pats nusprendė pradėti karinę invaziją Ukrainoje, nepaisant to, kad Rusijos saugumui nebuvo keliamas pavojus. O tai reiškia, kad tik V. Putinas gali liepti nutraukti ugnį rusų kariams.
Rusijos kariuomenės išvedimas iš Ukrainos, kaip rašo „Foreign Policy“, nekeltų grėsmės Rusijos valstybės egzistavimui ir, tikėtina, net nekeltų grėsmės paties V. Putino valdymui, kadangi jis galėtų nesunkaii paskelbti pergalę Ukrainoje ir skelbti propagandinę žinią, siekiant pateisinti kariuomenės atsitraukimą.
Teigiama, kad jei V. Putinas nuspręstų ir toliau tęsti invaziją Ukrainoje, tokiu atveju karas galėtų baigtis pagal tik pagal kelis scenarijus – Rusijai nesugebant užtikrinti reikiamų karinių resursų arba paties V. Putino valdžios žlugimu.
Visgi „Foreign Policy“ pažymi, kad pirmasis scenarijus yra mažai tikėtinas, nes V. Putinas gali ir toliau į mūšio lauką siųsti karius. Be to, pasak leidinio, nėra realu, kad Rusijos kariuomenė galiausiai žlugs.
„Labai realu, kad jis [V. Putinas paliks valdžią] savanoriškai arba bus priverstas tai padaryti. <...> Tik tada, kai V. Putinas nebebus valdžioje, bus galima pradėti spręsti karo užbaigimo Ukrainoje klausmus“, – rašo „Foreign Policy“.
Publikacijoje tikinama, kad Vašingtonas privalo sutelkti dėmesį ir suteikti reikiamą pagalbą Ukrainai, siekiant užkirsti kelią tolimesnei Rusijos kariuomenės invazijai Ukrainoje, o taip pat ir taupyti savo išteklius. Ir nors toks sprendimas nėra politiškai priimtinas, tačiau manoma, kad tai yra „vienintelė reali galimybė“ užbaigti karą Ukrainoje.
19:10 | Rusai smogė gyvenvietei Charkivo srityje, yra aukų
Per rusų smūgį Charkivo srities pasienio kaimui Makarovei žuvo moteris, dar vienas žmogus buvo sužeistas.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Okupantai smogė Makarovės kaimui, kuris yra Charkivo srities Zoločivo bendruomenėje. Deja, per rusų apšaudymą žuvo 38 metų moteris. 59 metų vyras buvo nesunkiai sužeistas“, – pažymėjo O. Synehubovas.
Anot jo, apgadinti trys privatūs namai, ūkiniai pastatai ir elektros tinklai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 14 žmonių buvo sužeisti Charkive rugsėjo 2 d. per Rusijos kariuomenės smūgį.
18:59 | Mongolijos atstovas prasitarė, kodėl Putinas nebuvo suimtas vizito metu
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pirmadienį su lėktuvu nusileido Mongolijoje. Ir nors pagal išduotą arešto orderį V. Putinas turėjo būti suimtas, tačiau Mongolijos pareigūnai pateikė savo atsakymą, kodėl to nepadarė.
Leidinyje „Politico“, kurį cituoja „Ukrainska Pravda“, Mongolijos vyriausybės atstovas spaudai atskleidė, kodėl V. Putinas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) narėje nebuvo suimtas.
Jo teigimu, Mongolijos atstovų „rankos surištos“, mat valstybė yra energetiškai priklausoma nuo Rusijos.
„Mongolija importuoja 95 proc. naftos produktų ir daugiau kaip 20 proc. elektros energijos iš artimiausių kaimynų. Toks tiekimas yra iitin svarbu mūsų ir mūsų žmonių egzistencijai užtikrinti“, – sakė Mongolijos valdžios atstovas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad tai pirmasis V. Putino vizitas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) narėje, kai šis teismas pernai išdavė jo arešto orderį.
Rusijos valstybinė televizija parodė, kaip V. Putino lėktuvas nusileidžia Mongolijos sostinėje Ulan Batore.
Hagoje įsikūręs TBT išdavė Rusijos vadovo arešto orderį dėl įtariamo neteisėto Ukrainos vaikų deportavimo.
TBT narės turėtų sulaikyti V. Putiną, jei šis įžengtų į jų teritoriją.
Mongolija TBT steigimo sutartį Romos statutą pasirašė 2000 metais, o 2002-aisiais ją ratifikavo.
Ukraina praėjusią savaitę paragino Mongolijos valdžios institucijas vykdyti arešto orderį, o TBT nurodė, kad visos jo narės turi „pareigą“ sulaikyti teismo ieškomus asmenis.
Tačiau praktikoje mažai ką galima padaryti, jei Ulan Batoras nepaklus.
Kremlius praeitą savaitę pareiškė nesibaiminantis, kad V. Putinas bus sulaikytas.
Tarp Rusijos ir Kinijos išsidėsčiusi Mongolija sovietmečiu buvo Maskvos įtakos sferoje. Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais ji siekia palaikyti draugiškus santykius tiek su Kremliumi, tiek su Pekinu. Ši šalis nėra pasmerkusi Rusijos puolimo Ukrainoje.
18:23 | D. Kuleba apie smūgį Poltavai: kiek dar tokių tragedijų turi įvykti, kad partneriai tesėtų savo pažadus
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba po Rusijos raketų smūgio Poltavai paragino partnerius paspartinti oro gynybos sistemų tiekimą ir prisiimti naujų įsipareigojimų.
Tai Ukrainos diplomatijos vadovas pareiškė interviu televizijos kanalui CNN, kurio ištrauką paskelbė žurnalistė Christiane Amanpour, praneša „Ukrinform“.
Kalbėdamas apie antradienio raketų ataką, Ukrainos užsienio reikalų ministras pažymėjo: „Tai dar viena priežastis, kodėl turi būti paspartintas oro gynybos sistemų tiekimas Ukrainai“.
Pasak jo, balistines raketas labai sunku perimti, o Poltavą, turint omenyje jos geografinę padėtį, jos pasiekia labai greitai.
„Perimti balistines raketas gali tik sistemos „Patriot“, SAMP-T. Nežinau, kiek dar tokių tragedijų turi įvykti, kad būtų įvykdyti visi (partnerių) pažadai ir būtų prisiimti nauji įsipareigojimai“, – pabrėžė D. Kuleba.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusija dviem balistinėmis raketomis smogė mokymo įstaigai ir ligoninei Poltavoje. Šiuo metu žinoma apie 49 žuvusiuosius ir 219 sužeistųjų.
Poltavos srityje paskelbtas trijų dienų gedulas.
17:50 | Trys Ukrainos ministrai ir Valstybės turto fondo vadovas pareiškė atsistatydinantys
Trys Ukrainos ministrai ir Valstybės turto fondo vadovas pateikė atsistatydinimo pareiškimus, antradienį pranešė šalies parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas.
Jo teigimu, trauktis iš pareigų nori strateginių pramonės šakų ministras Oleksandras Kamyšinas, teisingumo ministras Denysas Maliuska, aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministras Ruslanas Strilecas bei Valstybės turto fondo vadovas Vitalijus Kovalis.
Socialiniame tinkle „Facebook“ R. Stefančukas pasidalino keturių pareigūnų parašytais pareiškimais ir sakė, kad jie bus išnagrinėti per artimiausią plenarinį Aukščiausiosios Rados posėdį.
17:20 | Aukų skaičius Poltavoje išaugo iki 47
Per rusų ataką prieš centrinėje Ukrainos dalyje esantį Poltavos miestą, kur pataikyta į karinio mokymo įstaigą, žuvo mažiausiai 47 žmonės, dar per 200 sužeista, antradienį pranešė šalies pirmoji ponia Olena Zelenska.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis kiek anksčiau pranešė, kad antradienį dvi balistinės raketos pataikė į mokymo įstaigos ir greta esančios ligoninės teritoriją.
„Priešas smogė švietimo įstaigai ir ligoninei. Jau žinome apie 47 žuvusiuosius ir 206 sužeistuosius. Rusija atima vertingiausią mūsų turtą – gyvybes. Mes niekada to nepamiršime“, – socialiniame tinkle „X“ parašė O. Zelenska, pavadinusi ataką „baisia tragedija visai Ukrainai“.
Nepatvirtintais pranešimais, smūgis buvo nukreiptas į karinę ceremoniją po atviru dangumi. Tai sukėlė pyktį Ukrainos socialinių tinklų erdvėje, o daugelis kaltino pareigūnus, kad šie, nepaisydami Rusijos atakų grėsmės, leido organizuoti tokį renginį.
V. Zelenskis sakė nurodęs atlikti tyrimą dėl įvykio aplinkybių.
„Už šį smūgį rusų padugnės tikrai sumokės. Mes ir toliau raginame visus pasaulio gyventojus, turinčius galios, sustabdyti šį terorą: Ukrainai reikia oro gynybos sistemų ir raketų dabar, o ne sandėliuose. Tolimojo nuotolio smūgių, galinčių apsaugoti mus nuo Rusijos teroro, reikia dabar, o ne vėliau“, – parašė jis pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
„Deja, kiekviena delsimo diena reiškia daugiau prarastų gyvybių“, – pridūrė V. Zelenskis.
„Laiko tarpas tarp pavojaus signalo ir mirtinų raketų atskriejimo buvo toks trumpas, kad žmonės tuo metu buvo tik bebėgantys į slėptuvę“, – sakė Gynybos ministerija.
Poltavoje prieš plataus masto karą gyveno apie 300 tūkst. žmonių. Šis miestas yra už 300 km į rytus nuo Kyjivo.
Įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP žurnalistas netrukus po išpuolio prieš Poltavos karinį institutą matė kelis greitosios pagalbos automobilius, važiuojančius į atakos vietą.
„Vienas iš instituto pastatų buvo iš dalies sugriautas, o daug žmonių įstrigo po griuvėsiais“, – sakė Gynybos ministerija.
Gelbėtojai, kuriems pavyko išgelbėti 25 žmones, įskaitant 11 įstrigusių po griuvėsiais, vis dar dirba, teigė ministerija.
16:38 |A. Duda: padidintos NATO išlaidos gynybai padės išvengti pasaulinio karo
Antradienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad padidintos NATO išlaidos gynybai padės išvengti pasaulinio karo. Jis tai sakė atidarant 32-ąją tarptautinę gynybos pramonės parodą pietrytiniame Kielcų mieste.
„Neabejoju, kad padidinę išlaidas gynybai ir padarę NATO šalių kariuomenes tikrai stiprias (...) išvengsime didelio karo, kito pasaulinio karo“, – sakė A. Duda.
Lenkija, gynybai išleidžianti 4 proc. bendrojo vidaus produkto, yra NATO šalių priešakyje, pabrėžė A. Duda. Nepaisant to, kad Lenkija yra tikra dėl NATO paramos agresijos atveju, ji „atsakingai vertina atsakomybę dėl savo saugumo“, sakė Lenkijos prezidentas, Jis komentavo naujausius Vokietijos žiniasklaidos pranešimus, jog lenkai elgiasi taip, lyg niekas neketintų jiems padėti, kaip buvo prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kai sąjungininkės paliko Lenkiją vieną.
„Mes todėl ir didiname šias išlaidas, kad nebūtų karo, kad mūsų pajėgos būtų taip gerai ginkluotos, jog niekas nedrįstų mūsų pulti“, – sakė A. Duda.
Lenkija padidino išlaidas gynybai, kai Rusija 2022 m. vasarį pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje. Varšuva perka didžiulius kiekius ginkluotės iš Vašingtono ir Seulo bei kitų tiekėjų.
15:49 | Vienas didžiausių Rusijos smūgių Ukrainai šįmet: žuvusieji ir sužeistieji skaičiuojami šimtais
„Suspilne“ duomenimis, sprogimų garsus vietos gyventojai išgirdo apie 9 val. 10 min. vietos laiku. Jau apie 10 valandą rusų prokremliškuose šaltiniuose pasirodė pranešima apie smūgį „ryšininkų mokyklai“ Poltavoje. Popiet V. Zelenskis patvirtino informaciją, pranešė, kad žuvo mažiausiai 41 žmogus, dar mažiausiai 180 buvo sužeista.
Raketos sunaikino mokymo įstaigos pastatą, po nuolaužomis liko žmonių, o šiuo metu vyksta gelbėjimo darbai. Ukrainos prezidentas taip pat pranešė, kad raketos pataikė ne tik į instituto pastatą, tačiau ir į šalia stovėjusią ligoninę. Tuo metu „Google“ žemėlapiuose šalia instituto ligoninės pastato nematyti, pažymima „Agenstvo“.
Galingo smūgio banga pažeidė ir netoliese stovėjusius daugiabučius, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klimenka.
Rusų prokremliški kanalai, o vėliau ir Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, paskelbė fotografijas ir vaizdo įrašus iš įvykio vietos. Juose matyti beveik visiškai sugriauti instituto pastatai. Rusų šaltinių teigimu, buvo smogta Ukrainos kariuomenės būsimus ryšininkus ruošusiai mokymo įstaigai.
„Suspilne“ skelbiama, kad pavojaus sirena nuskambėjo likus 2 minutės iki pirmojo sprogimo. Ukrainos gynybos ministerijos atstovai skelbia, kad šio laiko neužteko žmonėms nusileisti į slėptuves, sprogimo metu daugelis buvo pakeliui į jas.
Rusų šaltinių teigimu, puolimo metu buvo panaudotos „Iskander“ balistinės raketos.
14:33 | Rusijos raketos smogė Poltavos mokymo įstaigai: žuvo 41, daugiau nei 180 sužeistųjų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusijai dviem balistinėmis raketomis atakavus Poltavos miestą žuvo 41 žmogus, daugiau nei 180 buvo sužeista. Raketos pataikė į mokymo įstaigą ir netoliese esančią ligoninę.
„Aš nurodžiau atlikti visišką ir operatyvų tyrimą, visų šio įvykio aplinkybių. Sutrauktos visos reikiamos tarnybos ir gelbėjimo operacijos. Dėkingas kiekvienam ir kiekvienai, kurie nuo pirmųjų minučių po smūgio padeda žmonėms, kurie gelbėja gyvybes“, – pareiškė V. Zelenskis.
Neoficialiais duomenimis Rusijos pajėgų raketos pataikė į Poltavos ryšių institutą, kuriame smūgio metu galėjo būti iki 600 studentų.
14:15 | Medvedevas įsiuto dėl raginimų suimti Putiną Mongolijoje: tai tik „šūdinas popieriaus lapas“
Mongolija sulaukė kritikos už tai, kad šalyje viešint Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, jis nebuvo sulaikytas, nors V. Putinui Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė arešto orderį, o Mongolija yra TBT Romos statuto narė.
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas puolė kritikuoti TBT ir grasinti raginantiems areštuoti V. Putiną.
„Vergiška Europos Sąjunga išreiškė Mongolijai „susirūpinimą“ dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito“, – „Telegram“ rašė D. Medvedevas.
Jis pagrasino šalims, kurios sutiks vykdyti savo įsipareigojimus TBT. V. Putino arešto orderį D. Medvedevas pavadino „šūdinu popieriumi“.
„Jei būčiau šio vargo „teismo“ teisėjų ir prokurorų vietoje, labiausiai bijočiau, kad kuris nors iš bepročių pabandytų įvykdyti jų neteisėtą įsakymą. Tokiu atveju jų gyvybės būtų vertos ne daugiau nei šis šūdinas popieriaus lapas“, – toliau rašė D. Medvedevas.
13:52 | AFP: Maskvoje prasidėjo prancūzų mokslininko teismas
Maskvoje antradienį prasidėjo prancūzų mokslininko, apkaltinto Rusijos įstatymo dėl „užsienio agentų“ pažeidimu, teismas, pranešė įvykio vietoje esantis naujienų agentūros AFP korespondentas.
Procesas prasideda rusenant įtampai tarp Maskvos ir Paryžiaus dėl Rusijos plataus masto karo Ukrainoje.
Laurent'as Vinatier kaltinamas rinkęs Rusijos karinę informaciją ir neužsiregistravęs kaip „užsienio agentas“. Jis dirbo vienai šveicarų nevyriausybinei organizacijai dėl tarpininkavimo konfliktuose ir buvo sulaikytas birželį.
13:10 | Rusų nuostoliai
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų rugsėjo 3 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai iš viso sudarė apie 618 960 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 360 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 8 611 (+10) priešo tankų, 16 821 (+35) šarvuotą kovos mašiną, 17 664 (+18) artilerijos sistemas, 1 177 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 940 (+0) oro gynybos sistemų, 368 (+0) karo lėktuvus, 328 (+0) sraigtasparnius, 14 573 (+36) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 2 578 (+21) sparnuotąsias raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 23 972 (+47) automobilių ir degalų cisternas, 3 002 (+9) specialiosios įrangos vienetus.
12:30 | Rusijoje mokslininkas už „išdavystę“ nuteistas kalėti 15 metų
Maskvos teismas antradienį 15 metų kalėti nuteisė garsų fiziką, pripažinęs jį kaltu dėl valstybės išdavimo. Aleksandras Šipliukas tapo dar vienu mokslininku, Rusijoje apkaltintu valstybės paslapčių išdavimu.
Maskvos miesto teismas pripažino A. Šipliuką kaltu dėl valstybės išdavimo ir „nubaudė jį 15 metų įkalinimo“, remdamasi teismo pareiškimu pranešė naujienų agentūra TASS.
12:05 | Dronai smogė Tverės miestui Rusijoje: galimas taikinys – Migalovo karinis aerodromas
Pirmadienį apie 23 val. Rusijos Tverės miestą atakavo bepiločiai orlaiviai.
Vietiniai „Telegram“ kanalai išplatino daug vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti Rusijos oro gynybos sistemų veiksmai. „Astra“ praneša, kad jos veikė Migalovo kariniame aerodrome, esančiame Tverės pakraštyje.
„Dronai atakavo Tverę, užpultas, kaip spėjama, karinis aerodromas“, – skelbia „Astra“.
11:39 | Atleistas „Ukrenergo“ vadovas V. Kudryckis
Ukrainos nacionalinio tinklo operatoriaus „Ukrenergo“ vadovas Volodymyras Kudryckis buvo atleistas, vėlų pirmadienį paskelbė ukrainiečių visuomeninis transliuotojas „Suspilne“, remdamasis su stebėtojų tarybos balsavimo rezultatais susipažinusio šaltinio informacija.
Kaip pranešama, toks sprendimas priimtas dėl to, kad vadovas nesugebėjo apsaugoti energetikos objektų suintensyvėjus Rusijos atakoms.
Bendrovės laikinuoju vadovu paskirtas valdybos narys Oleksijus Brechtas.
11:03 | Ukrainoje atskleista daugiau nei 200 nusikalstamų tinklų, padedančių išvengti karinės tarnybos
2024 m. Ukrainos pasieniečiai kartu su teisėsaugos pareigūnais atskleidė daugiau nei 200 nusikalstamų tinklų, padedančių asmenims išvengti karinės tarnybos pabėgant į užsienį, per nacionalinę televiziją pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka.
„Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasario mėnesį teisėsaugos institucijos atskleidė daugiau nei 570 nusikalstamų tinklų, padedančių asmenims išvengti karinės tarnybos pabėgant į užsienį (...) 2024 m. jau atskleista daugiau nei 200 nusikalstamų tinklų“, - sakė atstovas spaudai.
Daugiausiai bandymų nelegaliai kirsti sieną užregistruojama prie Moldovos ir Rumunijos sienos.
10:40 | Ukrainos pajėgos numušė 27 dronus
Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 27 rusų atakos dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą trimis balistinėmis raketomis, paleistomis iš okupuoto Krymo, aviacine raketa Ch-59/69, paleista iš Rusijos Kursko srities, ir 35 „Shahed“ tipo atakos dronais, paleistais iš tų pačių dviejų teritorijų.
Numušti 27 dronai. Šeši dronai nukrito, bet informacijos apie žalą ar nukentėjusius žmones nebuvo. Dar du dronai nuskrido Rusijos Belgorodo srities ir okupuotos Ukrainos Donecko srities link.
Oro gynyba veikė Kyjivo, Odesos, Charkivo, Mykolajivo, Chersono, Poltavos, Černihivo ir Sumų srityse.
10:11 | Per rusų smūgį Zaporižioje žuvo du žmonės, tarp jų – vaikas
Naktį į antradienį rusų okupantai paleido raketą į Zaporižią, nuo jos smūgio žuvo du žmonės, įskaitant aštuonerių metų berniuką. Dar du žmonės buvo sužeisti. Apie tai „Telegrame“ pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos viršininkas Ivanas Fiodorovas.
„Apie 23 val. rusai atakavo miestą. Dėl rusų atakos Zaporižioje žuvo aštuonmetis berniukas ir 38 metų moteris, 12 metų mergaitė ir 43 metų vyras buvo sužeisti“, – rašė I. Fiodorovas. Anksčiau jis pranešė, kad dėl priešo smūgio buvo iš dalies sugriautas pastatas. Sprogimo banga ir nuolaužos apgadino gretimus daugiaaukščius pastatus.
Be to, pasak regiono vadovo, priešas smogė 11 oro smūgių Orichivui, Novoandrijivkai, Mažajai Tokmačkai, Novodarivkai ir Preobraženkai.
09:55 | V. Putinas, nepaisydamas arešto orderio, lankosi TBT narėje Mongolijoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį tęsia oficialų vizitą Mongolijoje – tai pirmasis jo vizitas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) šalis nares nuo tada, kai TBT pernai išdavė jo arešto orderį.
V. Putiną pasitiko garbės sargyba, kai jo lėktuvas pirmadienį vakare nusileido Ulan Batore.
Antradienį V. Putinas Mongolijos sostinėje susitiko su prezidentu Uchnaagijnu Churelsuchu, pranešė rusų žiniasklaida.
U. Churelsuchas pasitiko Rusijos lyderį Ulan Batoro centrinėje Čingischano aikštėje per pompastišką ceremoniją, dalyvaujant abiejų šalių aukščiausio rango pareigūnams.
V. Putino vizitas vertinamas kaip TBT, Kyjivo, Vakarų šalių ir teisių gynimo grupių, kurie visi ragina jį sulaikyti, nepaisymas.
TBT 2023 metų kovą išdavė V. Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais – neteisėtai deportavus šimtus ukrainiečių vaikų nuo tada, kai 2022 metų vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę.
09:28 | Ukraina: Mongolija turėjo sulaikyti V. Putiną
Ukraina paskelbė apie padarinius Mongolijai, nes šalis nesulaikė pirmadienį į UIan Batorą atvykusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Kremliaus šeimininkas, kuris dėl įtarimų karo nusikaltimais Ukrainoje ieškomas pagal Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotą arešto orderį, pirmą kartą nuo karo pradžios atvyko į šalį, kuri pripažįsta TBT. Dėl To Mongolija privalėjo sulaikyti V. Putiną ir perduoti jį teismui Hagoje, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Kadangi to nepadarė, Mongolijai esą taip pat tenka atsakomybė už V. Putino karo nusikaltimus. Ji esą padėjo Rusijos vadovui išvengti baudžiamojo teisingumo. Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychys tinkle X rašė, kad tokia Mongolijos pozicija yra skaudus smūgis tarptautinei baudžiamosios teisės sistemai. „Bendradarbiausime su savo partneriai, kad tai turėtų padarinių Ulant Batorui“, – teigė jis.
09:07 | Griežtas NATO atsakas į norą numušinėti rusų raketas: tai turėtų pasekmių visiems
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos kaimynės turi pareigą numušinėti Rusijos leidžiamas raketas savo saugumo sumetimais.
Reaguodama į ministro pareiškimą, NATO atstovė Farah Dakhlallah, kurią cituoja „Europa Press“ sakė, kad toks žingsnis galėtų atsiliepti visoms Aljanso narėms.
„NATO privalo užkirsti kelią tolesniam karo su Rusija eskalavimui. NATO nėra konflikto šalis ir netaps konflikto šalimi“, – kalbėjo Farah Dakhlallah.
Pasak jos, atskirų Aljanso narių pagalba Ukrainai gali turėti įtakos visai NATO, „todėl sąjungininkai turi toliau glaudžiai konsultuotis“.
08:23 | TATENA vadovas lankysis Kyjive ir Zaporižioje
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossis antradienį vėl lankysis Kyjive. Jis taip pat vyks ir į Zaporižios atominę elektrinę, Vienoje pranešė TATENA.
Branduolinė jėgainė, kurią Rusiją užėmė per prie pustrečių metų prasidėjusią invaziją, vis tampa atakų ir sabotažų taikiniu. Rusija ir Ukraina dėl jų kaltina viena kitą.
Kyjive R. Grossis susitiks ir su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Savo vakariniame vaizdo įraše šis pabrėžė, jog Ukrainai būtų saugiau, jei jos daliniai kontroliuotų elektrinę. „Tačiau šiuo metu nematau tokių galimybių mūšio lauke, o tos, kurios tikriausiai egzistuoja, yra pavojingos“, – teigė jis.
07:56 | „Ukrenerho“: elektros tiekimo nutraukimo grafikai antradienį galios visą parą
Valandiniai elektros energijos tiekimo nutraukimo grafikai antradienį, rugsėjo 3-iąją, galios visą parą, vartojimo piko metu bus taikomi du išjungimo ratai.
Tai antradienį feisbuke pranešė Nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“, kuria remiasi „Ukrinform“.
Vienas išjungimo ratas numatytas nuo 00:00 iki 06:00 ir nuo 09:00 iki 16:00, du ratai – nuo 06:00 iki 09:00 ir nuo 16:00 iki 24:00.
07:28 | Nuotraukose užfiksavo galimą rusų branduolinių ginklų dislokavimo vietą – vos 366 km nuo Maskvos
Du JAV tyrėjai teigia nustatę tikėtiną „9M370 Burevestnik“ – naujos Vladimiro Putino vadinamos „nenugalimos“ branduolinės sparnuotosios raketos su branduoliniu užtaisu – dislokavimo vietą Rusijoje.
07:00 | Žiniasklaida: Iranas netrukus gali perduoti Rusijai balistinių raketų
Iranas artimiausiu metu gali perduoti Rusijai balistinių raketų, o tai akivaizdžiai išprovokuos greitą Ukrainos sąjungininkų atsaką.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais.
Iranas perdavė Rusijai šimtus bepiločių orlaivių, kai prasidėjo jos plataus masto invazija į Ukrainą, tačiau galimas balistinių raketų perdavimas būtų „nerimą kelianti konflikto raida“, sakė neįvardinti šaltiniai.
Agentūros pašnekovai nenurodė tiekimo pobūdžio, apimties ir terminų, tačiau vienas iš jų pažymėjo, kad raketų perdavimas gali prasidėti po kelių dienų.
KAM47A 2024!
