„Mes nuolat akcentuojame, kad NATO ir jos šalių-narių karinių potencialų aktyvumo didinimas arti Rusijos sienų turi provokacinį požymį“, – „RIA Novosti“ cituojami Rusijos URM atstovai.
Tradiciškai Rusijos propagandai, NATO kaltinama „įtampos didinimu“ ir „priešiškumo Rusijai skatinimu“. Tuo metu NATO šalys, ypač Europoje, pastaruosius kelis dešimtmečius (iki 2014-ųjų) silpnino savo karinį potencialą, mažino karines išlaidas. Iki pat Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos Europos kariuomenėse vyravo „antiteroristinio karo“ modelis, buvo atsisakoma šauktinių politikos.
Atsakas į Rusijos agresiją
Tik po to, kai Rusija aneksavo Krymą, o ypač po 2022-ųjų plataus masto karo Ukrainoje pradžios, NATO pradėjo stiprinti savo „rytinį flangą“ – Baltijos šalių, Lenkijos, Rumunijos gynybą.
2023-iaisiais buvo nuspręsta dislokuoti Lietuvoje vokiečių brigadą, apie 5 tūkst. karių, pasienyje su Baltarusija.Tokių veiksmų buvo imtasi siekiant atgrasyti Rusiją nuo galimo puolimo ir neleisti šios šalies pajėgų įsiveržimo į NATO šalis.
Rusija tradiciškai tai vadina „provokacija“ ir aiškina, kad „turės į tai atsakyti, priimdama gynybines priemones“.
Iki 2027-ųjų Rūdininkuose ir Rūkloje turėtų būti dislokuota apie 5 tūkst. Vokietijos Bundesvero karių.
Skersiu visus iš eilės, prakeikti kacapai
Prakeikti baltarusai taip pat, padugnės ir nelaimė mūsų taip pat
Pažiūrėkit kokie išgamos valkiojasi, dergia pakampėmis ir keikia mus visus
