Atsižvelgiant į Rusijos elgesį per pastaruosius dvejus metus – Ukrainos elektrinės Zaporižioje apšaudymą ir užgrobimą, taip pat ir kurį laiką užimtą užterštą Černobylio elektrinės teritoriją, visiškai neatsižvelgiant į su tuo susijusią riziką, ironija akivaizdi, skelbia „The Guardian“.
Rusijos ironija
S. Plochyjus aprašė, kas tiksliai nutiko po to, kai Rusijos pajėgos pirmąją invazijos savaitę 2022 m. vasarį įžengė į Černobylio uždraustąją zoną ir beveik penkioms savaitėms įkalino daugiau kaip 100 darbuotojų elektrinėje.
„Dabar, kai net Rusija rodo pirštu į TATENA, galbūt atsirado galimybė pažvelgti į tai, kaip iš esmės esame nepasirengę spręsti branduolinę krizę karo metu. Ir dalykai, kurie kadaise turėjo užtikrinti taiką, dabar tapo pretekstu pradėti karą“, – teigia istorikas.
Tai, kad Rusija pakvietė TATENA vadovą Rafaelį Grossi apsilankyti Kurske, preliminariai patvirtina šią mintį.
„Žodžiai, kuriuos pavartočiau, būtų „ypatingas neatsargumas“. Visiškas žmonių sveikatos ir gyvybės nepaisymas. Ir šiuo požiūriu tai rodo, kad nuo 1986 m. Rusijos politinėje kultūroje mažai kas pasikeitė“, – kalbėjo S. Plochyjus apie Rusijos užimtą Černobylio teritoriją.
Nepasimokė iš katastrofos
S. Plochyjus teigia, kad Putino režimas iš Černobylio katastrofos nepasimokė.
„Šis dabartinio karo epizodas rodo, koks didelis yra Kremliaus neapdairumas. Jiems užimant teritoriją, Rusijos kariuomenė pradėjo kasti tranšėjas uždraustoje zonoje Raudonojo miško pakraštyje“, – teigia istorikas.
Šie kariai be jokių apsauginių drabužių ar įrangos beatodairiškai kasinėjo nuodingiausią radioaktyviausią žemę mūsų planetoje.
Kita esminis įvykis susijęs su akimirka, kai Rusijos pajėgų vadai įžengė į Černobylio atominės elektrinės operacijų salę. Jų planas buvo sulaikyti saugos ekspertus ir mokslininkus, kurie stebėjo elektrinę. S. Plochyjus pastebėjo kaip greitai pasikeitė jėgų pusiausvyra tame kambaryje, kai už elektrinę atsakingi žmonės pastebėjo, kad jei jie perduos kontrolę, jie taip pat perduoduos didžiulę atsakomybę ir riziką, susijusią su Černobylio saugumo užtikrinimu.
„Mane nustebino ne tik tai, kad po 1986 m. vėl apsilankiau Černobylyje, bet ir tai, kad pamačiau, kaip smarkiai nepasikeitė Rusijos požiūris. Bet taip pat pamatyti, kaip smarkiai Ukraina nutolo nuo tos 1986 m. kultūros. Žmonės, atsakingi už aikštelę, tikėjo taisyklėmis ir protokolais. Jie tikėjo, kad būtų išdavikai, jei atsisakytų stoties, – kalbėjo S. Plochyjus. – 1986 m. buvo pasakojama apie katastrofą, o katastrofos paprastai pritraukia daugiau dėmesio. Šį kartą katastrofa neįvyko“.
Didelė reikšmė
Norėdamas papasakoti šią istoriją, S. Plochyjus gavo prieigą prie Ukrainos pusėje dalyvavusių asmenų liudijimų, surinktų po išsilaisvinimo.
„Akivaizdu, kad Černobylis turi ypatingą svarbą ir reikšmę visame pasaulyje, o ypač Ukrainoje. Todėl buvo daug žmonių, kurie iš karto nuvyko į zoną rinkti šios informacijos. Man iš tiesų labai pasisekė, kad buvo leista pasinaudoti ta medžiaga. Mano užduotis iš tiesų buvo visa tai įprasminti“, – teigė istorikas.
S. Plochyjus pasakoja, kad lai kurie žmonės nori matyti branduolinę energetiką kaip gelbėtoją ne tik ilguoju laikotarpiu dėl klimato kaitos, bet ir trumpuoju, ekonominiu požiūriu. Nepaisant to, kas vyksta, pastaruosius dvejus metus apie branduolinę energetiką pasakojama daugiausia teigiamų istorijų nuo pat Fukušimos katastrofos 2011 m.
Karas – ne vienintelis dalykas, kuris išryškina grėsmes glaudesniam tarptautiniam bendradarbiavimui branduolinės saugos srityje. Akivaizdu, kad istorikas stebi šių įvykių raidą Amerikos rinkimų metais. Antrasis Donaldo Trumpo prezidentavimas neabejotinai sukeltų pavojų nepriklausomai Ukrainos ateičiai, taip pat dar labiau pakenktų JT autoritetui.
„Nenustebinsiu, kad į tai žiūriu su siaubu ne tik į D. Trumpą, bet labiau dėl to, kaip tokiam jo politiniam elgesiui gali pritarti tiek daug mano dabartinių tėvynainių“, – teigia S. Plochyjus.
Ar Putino vidinė galia mažėja?
„Kurskas yra didžiulis iššūkis jo naratyvui. Vakaruose vis dar tikrai jaučiama Putino baimė. Tačiau istoriškai Ukrainoje baimė buvo mažesnė. Vladimiras Putinas žygiuoja nuo vienos nesėkmės prie kitos“, – pasakoja istorikas.
Tačiau nepaisant visko, jis nepraranda vilties, kad pavyks pasiekti naują konsensusą.
„Galbūt branduolinė energetika yra ta vieta, kur galime pradėti kurti šį konsensusą. Galbūt 2022 m. pamoka yra ta, kad tai yra momentas, kurį reikėtų išnaudoti ir kalbėti apie branduolinių objektų saugumą, o paskui juo remtis ateityje“, – teigė S. Plochyjus.
