Įsteigtas naujas Imuniteto padalinys kovai su ydomis policijoje kol kas bejėgis prieš skurdo stiprinamą tautiečių įprotį brukti kyšius.
Policijos departamente nauji vėjai – ką tik įsteigta Imuniteto valdyba. Pasak pirmojo (dar laikino) jos vadovo Donato Malaškevičiaus, Imuniteto valdyba iš policijos sistemos padės išgyvendinti pažeidimų dangstymą, piktnaudžiavimą tarnyba ir girtavimą.
„Mūsų tikslas – sudaryti tokias prielaidas ir sąlygas, kad policininkai nebūtų linkę rizikuoti daryti pažeidimų“, – per spaudos konferenciją pareiškė generalinis komisaras S. Skvernelis.
Policijos vadovas daug ir gražiai kalbėjo apie valdybos „tvirtą stuburą“, apie tai, jog visi 10 000 Lietuvos statutinių pareigūnų ir beveik pusė tiek „laisvai samdomų“ darbuotojų bus stebimi lyg pro didinamąjį stiklą.
Galima juokauti, kad policijos vadovas dar nebuvo baigęs kalbos, kai Lietuvos policija savo rankomis ant savo munduro drėbtelėjo dvokiančią dėmę – pranešta, jog dėl įtarimų kyšininkavimu suimtas Pakruojo policijos pareigūnas Artūras Žičevičius. Įdomiausia, kad A. Žičevičių sulaikė ne kokie policininkus nuolat sekantys STT agentai, o patys policininkai – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro inspektoriai.
Reikalinga tarnyba
Informacija apie tą operaciją, kaip dabar madinga, įslaptinta. Tik kalbama, jog patruliuodamas A. Žičevičius sustabdė išgėrusį vairuotoją. Pastarasis neturėjo pinigų, todėl pažadėjo kitą dieną patruliui atnešti 1000 litų kyšį. Tikėtina, kad atnešė, nes kitą dieną A. Žičevičius buvo sulaikytas Pakruojo centre, „Maximos“ prekybos centro stovėjimo aikštelėje. Policija su visomis naujomis imunitetų tarnybomis komentuoja tik tiek, kad patrulis jau ištardytas ir paleistas.
Imuniteto tarnyba – ne mūsų išradimas. Visos pasaulio sukarintos ir statutinės tarnybos turi savo imuniteto tarnybas. Beje, jų pareigūnai dažnai rodomi kino filmuose. Paprastai jie vaizduojami kaip štabų žiurkės, bejausmiai biurokratai, atimantys sąžiningo, tik apšmeižto kriminalisto ženkliuką pačiu baisiausiu metu, kai mafijos persekiojamam policininkui gresia mirtinas pavojus.
Iš tikro imuniteto tarnybos labai reikalingos ir naudingos, nes juk kas geriau už pačią policiją mato savas negeroves. Tiesa, šios tarnybos pareigūnai jokios šalies armijoje ar policijoje nemėgstami, bet čia jau nieko nepadarysi – kontrolieriai ir baudėjai niekam nepatinka.
Daug gražių idėjų
„Naujoji tarnyba kovos su negatyviomis tendencijomis policijoje, kol jos nevirto reiškiniais“, – kol Imuniteto valdybos vadovas nepasiekiamas, už jį „Akistatai“ paaiškino Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininko pavaduotojas Ramūnas Matonis. Jis pridūrė, kad anksčiau Policijoje buvo dvi – Korupcijos kontrolės valdyba Kriminalinės policijos biure ir policijos Vidaus tyrimų tarnyba. Skirtumų, tiesą sakant, nedaug. Imuniteto tarnyba galės vykdyti operatyvinį darbą ir atlikti ikiteisminius tyrimus, be to, ji nesiduos spaudžiama prisidirbusių policininkų komisarų, nes bus pavaldi tik generaliniam komisarui.
Esminis klausimas – ar naujoji Imuniteto tarnyba bus efektyvesnė kovojant su korupcija policijoje? Mano klausinėjami vairuotojai kalbėjo, kad kol kas atvirkščiai – gilėjant krizei policininkai darėsi vis labiau „sukalbami“. Netrukus ir pats tuo įsitikinau, kai mane dėl nedidelio eismo taisyklių pažeidimo sustabdė policijos patruliai. Kaip tik prieš paskelbiant apie „naują šluotą“ – Imuniteto tarnybą.
Lemia mentalitetas
Pakvietęs į policijos automobilį, policininkas ėmė klausinėti, kur dirbu. Iš karto pripažinau nusižengęs, mandagiai paprašiau nebausti, apsiriboti įspėjimu. Tai sakydamas prie bėgių perjungimo svirties padėjau porą banknotų – apie pusę man gresiančios baudos. Pareigūnas tai matė, bet prie pinigų neprisilietė – jei aš STT provokatorius, apsimes šito nematęs. Atsisveikindamas policininkas tik juokais paklausė, ar atsidėkodamas neaprašysiu šio nuotykio laikraštyje.
Paklausite, ar man ne gėda? Juokingiausia, kad prieš tapdamas žurnalistu dirbau ekonominėje policijoje ir pats porą metų gaudžiau kyšininkus. Pakeitus profesiją, pačiam duoti buvusiems kolegoms kyšius iki šiol kiek nejauku, ypač pirmus keliolika kartų. Bet negėda. Mano sąmonė, kaip visų nusikaltėlių, prisitaikė sukurdama pasiteisinimo filosofiją. Jei valdininkams negėda nebaudžiamiems regzti finansines aferas, lupti iš mūsų vis daugiau pinigų (mokesčių), vis mažiau už juos suteikiant viešųjų paslaugų, kodėl man turėtų būti gėda pirkti iš policininko „indulgenciją“ už pusę kainos?
Kol kas kova nesiseka
Šįkart nejauku ne dėl duoto kyšio, o dėl policininko A. Žičevičiaus, kuriam iki tarnybinės pensijos buvo likusios vos kelios savaitės. Ramybės neduoda mintis – ar mūsų policijoje tokia netvarka, kad kai kurie pareigūnai ima kyšius visą tarnybos laiką iki pat pensijos, ar policininkų pensijos tokios mažos, kad sąžiningi pareigūnai, prieš išeidami į užtarnautą poilsį, surizikuoja „sukaupti riebalų“?
Kovoti su korupcija policijoje bandoma nuo pat jos atkūrimo – nuo 1990-ųjų. Buvo steigta įvairių skyrių, tarnybų, skelbta vajų, drausta pareigūnams pažeidėjus kviestis į savo mašinas ir net tarnyboje turėti pinigų, lyg kas trukdytų kyšį paimti lauke ar gautus pinigus paslėpti kur nors pakelėje. Pastangų įdėta daug, bet iš esmės niekas nesikeitė, nes pareigūnų papirkinėjimą sąlygoja Lietuvos gyventojų mentalitetas.
Pusę amžiaus gyvenome nepritekliuje ir veidmainiškai – sovietinė ideologija buvo atitrūkusi nuo realybės, žmonės darė, kaip jiems atrodė geriau. Būtent tada atsirado įprotis duoti pinigų už jautresnį gydymą, geresnį darželį ar mokyklą, deficitinę prekę ar – milicininkui, kad nebaustų bauda. Šiandien kyšininkavimą skatina didėjantis masinis žmonių skurdas, drakoniškos baudos ir maži eilinių policininkų atlyginimai.
Taip elgiasi už kyšį išvengti baudos mėginantis sumanus vairuotojas pažeidėjas:
Stabdomas policijos, jis iš karto apsisprendžia, ar siūlys kyšį. Nes jei iš pradžių užginčysi savo pažeidimą, pareigūnus sunervinsi ar juolab įžeisi, tada pinigų nebeįsiūlysi.
Jei policininkas neskuba rašyti protokolo, klausinėja, kur dirbi, kur važiuoji – tai jau ženklas sumaniajam, kad galima bandyti išsipirkti.
Sumanus pažeidėjas jokiu būdu nekalbės apie kyšį, jo sumą. Nes pradėjęs pliuprti apie kyšį, prityrusiam policininkui pasirodysi panašus į STT agentą ir pinigų nebeįsiūlysi.
Sumanus prasižengėlis visada elgiasi mandagiai ir draugiškai, nes supranta, kad paimdamas kyšį patrulis ne tik pasipelno, bet ir padaro paslaugą. Jeigu vairuotojas jaučiasi apkaltintas nepagrįstai ar įsižeidęs, gali išsaugoti savo orumą, sąžiningai sumokėti baudą už pažeidimą ir po to jį apskųsti teisme.
Suvokęs, kad policininkas nusiteikęs draugiškai, gudrus papirkinėtojas, prašydamas vietoj baudos apsiriboti įspėjimu, pinigus nepastebimu judesniu padeda kur nors šalia policininko – taip, kad jis akies krašteliu tai matytų.
Paleistas už kyšį, sumanus pažeidėjas nelaksto po miestą ir nevirkauja visiems draugams, koks tas policininkas esąs amoralus. Nes supranta, jog duoti kyšį – nė kiek ne mažesnis nusikaltimas nei jį paimti.
Taip elgiasi norintis paimti kyšį sumanus policininkas:
Kyšio nereikalauja, neprašo, apie jį su vairuotoju iš viso nekalba, nes juk šiais technikos laikais labai nesunku pokalbį įrašyti.
Jei duodamas pinigus vairuotojas derasi, garsiai kalba apie kyšį, protingas pareigūnas kyšio neims, įtaręs, kad pokalbis greičiausiai įrašomas.
Sumanus policininkas nesiduoda paperkamas arogantiškų, įsižeidusių vairuotojų, net brukančių stambią sumą. Jei toks davęs pinigų ir nenubėgs į STT, vos nuvažiavęs bent jau paleis liežuvį.
Jeigu pažeidėjas kiša juokingai mažą sumą, sumanus policininkas geriau visai neima, bet nereikalauja daugiau – tai gali būti STT planas išprovokuoti pokalbį, kuris bus įrašytas ir taps svarbiausiu įrodymu teisme.
Sumanus policininkas jokiu būdu nesutiks, kad vairuotojas pinigus atveštų kiek vėliau ar kitą dieną. Mat tokia jau žmogaus prigimtis – išvengęs protokolo kelyje ir pats pasisiūlęs atvežti pinigus, vos nuvažiavęs pažeidėjas ima jų gailėtis, galop ima jaustis auka ir dažniausiai nuskuba skųstis į STT.
Sumanus policininkas kyšininkas domisi švara tarnybinėje mašinoje, ypač neseniai remontuotoje – STT pamėgo policijos mašinų viduje (pavyzdžiui, ventiliacijos grotelėse), įmontuoti miniatiūrinę vaizdo ir garso įrašymo aparatūrą.
Sumanus policininkas kyšininkas sąžiningai pinigais dalinasi su porininku, nes tas negavęs dar paskleis apkalbas, o tokios šnekos visada pasiekia komisarus.
Sigitas STASAITIS
