Balsas.lt: – Pradėkime nuo to, ką viešai visi smerkiame, o tyliai beveik kas ketvirtas, kaip rodo apklausos, darome, – apie pacientų dovanas gydytojams, kurios tapo kone tradicija. Ar galime mes kaip nors išmokti nekyšininkauti? Kitas dalykas – kokiais atvejais pateisinamos priemokos už paslaugas?
D. Mikutienė: – Lietuviai taip jau įpratę, kad reikia atsidėkoti. Tai vyksta visuose sektoriuose, tačiau reikėtų tiksliai vartoti terminus – padėka ar mokėjimas už paslaugą. Atitinkantis teisės aktus ar ne? Greičiausiai norite klausti apie pastarąjį? O kokios to priežastys? Ilgos eilės, mėnesiai laukimo, kad patektum pas gydytoją, kvotos, prastas inovatyvių vaistų prieinamumas, modernių tyrimų ribojimas... Ką turi daryti pacientas, kuriam įtaria, pavyzdžiui, onkologinę ligą? Kaip pasielgti, kiekvienas sprendžia pats, ir, deja, kartais netinkamai. Jei pati valstybė sukuria tokias mažai pasirinkimų teikiančias aplinkybes, nereikia pulti smerkti, o galvoti reikia, ką padaryti, kad santykiai tarp gydytojo ir paciento būtų orūs.
Principas aiškus – pinigai seka paskui ligonį. Ir visai nesvarbu, kur jis gydosi – valstybinėje ar privačioje įstaigoje. Primokėti už papildomas paslaugas, tyrimus, konsultacijas – paciento teisė. Jis moka mokesčius į biudžetą, tad turi teisę gauti kokybišką paslaugą ir visas reikalingas konsultacijas bei tyrimus, kurie išsklaidytų įtarimus dėl vienos ar kitos diagnozės. Negi manote, kad žmonės neturi kur dėti pinigų? Juk kiekvienas stengiasi greičiau pasveikti ir grįžti į darbo rinką.
Balsas.lt: – Kaip vertinate dabartinės Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybės vykdomas reformas?
D. Mikutienė: – Neseniai Lietuvos gydytojų sąjunga šventė veiklos 90-metį. Apie organizacijos istoriją parodytas filmas atskleidė, kad visais laikais trūko finansavimo, kad ir anksčiau buvo menkinamas gydytojo autoritetas, tad niekas iš esmės labai ir nepasikeitė, tik kažkodėl ypač dabartiniu metu baltos spalvos chalatai dažomi pilka spalva... Kažkam, matyt, reikia reitingus pasikelti pasinaudojant kenčiančia sistema – gydytojai yra supriešinti su pacientais, įstaigų vadovai – su kolektyvais, vyksta nesveika politinė konkurencija tarp gydymo įstaigų. Taip neturėtų būti – kad ir kokia būtų pertvarka, ji neturi trikdyti medikų darbo ir kokybiškų paslaugų teikimo pacientui.
Kaip gali pasiekti gerų gydymo rezultatų, jeigu nėra pasitikėjimo, jei gydytojai visuomenei rodomi kaip nesąžiningi žmonės, mojuojama mistiniais tūkstantiniais atlyginimais? Paskelbta, kad medikai yra bloguoliai, kad jie nesąžiningai elgiasi, – visai bendruomenei uždėta dėmė, kurią kažkaip reikės nusiplauti. Esu įsitikinusi, kad kompromisais, dalykiškais pokalbiais ir konstruktyviu dialogu, pasitelkiant aukšto lygio vadybos ir administracinius resursus daugelį problemų galima lengvai išspręsti. O idėjos pirmiausia turėtų būti aptartos medikų ir pacientų asocijuotose institucijose ir sutarta, kokių tikslų siekiama vienu ar kitu teisės aktu.
Seimo 2014 m. paskelbtų Vaikų sveikatos metų kontekste makabriškai skamba SAM siekis kompensuoti kontraceptines priemones ir nėštumo nutraukimą paaugliams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo – negi valstybė tik tiek tegali pasiūlyti? Arba naujausia ministro „dovanėlė“ sunkiai sergantiems vaikams ir suaugusiesiems – ministro įsakymu pakeista paliatyviosios pagalbos teikimo tvarka ir apmokėjimas, sutrumpinant kompensuojamą buvimo stacionare laikotarpį iki 60 dienų, nors anksčiau buvo kompensuojama neterminuotai. Įdomu, kas suteikė ministrui teisę nustatyti, per kiek dienų žmogus turi numirti? Mirštantiems pacientams ministro įsakymas, atimantis galimybę gauti skausmą malšinančių vaistų, įsigalios lapkričio 1-ąją, per Visų šventųjų dieną!!! Na, „geriau“ vargiai ar galima sugalvoti...
Problemų sveikatos apsaugos sektoriuje tikrai yra daug. Pagrindinėmis laikyčiau pacientų teisės gauti kokybišką paslaugą neužtikrinimą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoką, skaidrumo stoką priimant sprendimus ir kt.
Balsas.lt: – Tačiau dalis problemų, kurios kamuoja mūsų sveikatos apsaugą, yra lyg paveldimos...
D. Mikutienė: – Man keista, kad ministerija dabar neieško papildomų resursų sveikatos apsaugai finansuoti, nes per krizę įvedus „plaukiojantį balą“ sveikatos apsaugos sistema neteko apie 1 mlrd. litų. Per garsiąją A. Čapliko pertvarką po pusmečio daugiau kaip 80 proc. gydymo įstaigų balansai buvo neigiami ir reikėjo keletą kartų skirti pinigų iš rezervo fondo. Pavyzdžiui, viena rajono ligoninė uždarius chirurgijos skyrių turėjo vežti pacientus į kitą ligoninę, esančią už keliasdešimt kilometrų. Per mėnesį ji išnaudojo metų degalų limitą. Tai ar čia taupymas? O kiek buvo pacientų, kurių nespėjo nuvežti?
Sveikatos sektoriui visada trūko pinigų. Tačiau ypač trūksta sisteminių sprendimų, bendradarbiavimo tarp institucijų. Pavyzdžiui, tarptautiniame projekte „Pasiruošęs darbui“ yra apskaičiuota, kad dėl nepakankamo finansavimo, skiriamo kaulų ir raumenų ligomis sergantiems pacientams gydyti, ir tarpžinybinio bendradarbiavimo stokos Lietuva per įvairias socialines išmokas netenka apie 1,8 mlrd. litų. „Sodra“ niekada nesubalansuos savo biudžeto; jei Ligonių kasa taupys neskirdama lėšų inovatyviems vaistams, įvairioms socialinėms išmokoms tam pačiam žmogui keleriopai daugiau išleis „Sodra“. Bet viskas iš to paties bendro šalies biudžeto.
Manau, kad vaistų kompensavimo komisijoje turėtų dirbti ir SAM atstovų, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudą, bet mąstoma ir apie tai, kiek ateityje sutaupytume socialinėje srityje, dabar padidinę išlaidas geresniems, t. y. modernesniems, vaistams. Reikėtų smarkiai „jauninti“ ir prevencines programas, ypač onkologijos srityje, nes ligos sparčiai jaunėja. Manau, turėtų būti sukurta sistema, kad medikų bendruomenei nereikėtų slėpti klaidų, nepageidaujamų įvykių ir mirčių, o išsami analizė ir įvairių netipiškų situacijų aiškinimasis, bendros monitoravimo sistemos sukūrimas padėtų tobulėti ir ateityje išvengti skaudžių nelaimių. Saugesni jaustųsi ir pacientai. Tam turėtų pasitarnauti taip pat Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisos dėl žalos be kaltės modelio įdiegimo, kurias rengiu kartu su Lietuvos gydytojų sąjungos specialistais.
Balsas.lt: – Dėkojame už pokalbį.
