Taip ir nutiko. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo paties Sveikatos apsaugos ministro kuruota ir patvirtinta Šakinės korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje 2014–2016 m. programa, kurioje esminės korupcijos priežastys yra labai konkrečios – neoficialūs mokėjimai sveikatos priežiūros įstaigose. Taip pat kalbama apie asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo netolygumus, aiškaus sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo mechanizmo nebuvimą, nepakankamą visuomenės informavimą apie valstybės lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų kainas ir kt.
Jau beveik mėnuo vyksta ir „Baltųjų chalatų“ akcija, kurioje dalyvauja Darbo ir Mokesčių inspekcijos, Valstybinė ligonių kasa, Valstybinė vaistų kontrolės bei Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos. Kadangi niekam ne paslaptis, jog ligoninės, norinčios gauti daugiau lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, pasikviečia įvairių specialistų, vienas iš šios akcijos tikslų – išgyvendinti šešėlinius santykius, korupciją ir nesąžiningumą sveikatos sistemoje.
Nors Darbo kodeksas leidžia dirbti keliose vietose, tikrinami trijose ir daugiau vietų dirbantys medikai – kontroliuojamas jų darbo laikas, darbo grafikai ir darbo užmokestis. Į juodąjį sąrašą pateko ir juos įdarbinantys medicinos įstaigų vadovai. Dėmesys kreipiamas ir į vadinamąją „pilkąją zoną“ – galimus nelegalaus darbo apmokėjimo atvejus.
Tačiau tai ne visos pastarojo meto naujovės, gerokai sujudinusios ir net suerzinusios medikų bendruomenę. Į kovą prieš korupciją sveikatos apsaugos sistemoje stoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pataisos: į asmenų, privalančių deklaruoti interesus, sąrašą įrašyti gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai, dirbantys biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė.
„Informuoti apie pastebėtus korupcijos atvejus raginami ir gyventojai. Medicinos įstaigose apie vertimą susimokėti, nes kitaip nebus suteikta paslauga, galima pranešti už antikorupcinę veiklą atsakingiems asmenims. Medikams, kuriems gali būti siūlomas kyšis – pinigai ar vertinga dovana – taip parengtos elgesio taisyklės, darbuotojų elgesio kodeksai. Jei sveikatos priežiūros įstaigoje yra įrengti monitoriai, raginame įstaigų vadovus, kad jie patys kreiptųsi į pacientus ir informuotų, kad netoleruotinas nei dovanėlių davimas, nei kokie nors neoficialūs mokėjimai, o už korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiklą yra numatyta ir baudžiamoji atsakomybė“, – pasakoja Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas Vytautas Šveikauskas.
Jis priduria, kad kiekvienoje medicinos įstaigoje pacientams matomoje vietoje turi būti pateikta informacija, kokios paslaugos yra nemokamos (apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis), o už kokias reikės užsimokėti. „Nė viena gydymo įstaiga negali mokamomis paslaugomis padaryti ką susigalvojusi – tokių paslaugų sąrašą savo įsakymu tvirtina sveikatos apsaugos ministras“, – pabrėžia V. Šveikauskas.
Vertindamas Sveikatos apsaugos ministerijos pastangas STT direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka portalui balsas.lt sakė, kad ši institucija mielai prisideda ir prie ministerijos inicijuoto asmens sveikatos priežiūros institucijų darbuotojų mokymo antikorupcine tematika. Numatytos paskaitos „korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas“, „Korupcijos prevencijos programos sudarymas“ ir kitomis temomis respublikinėse Panevėžio ir Šiaulių ligoninėse, Alytaus apskrities, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Utenos ligoninėse, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėse.
„Mes džiaugiamės sisteminiu ministerijos požiūriu ir dėmesiu šiam reiškiniui, nes iki šiol sveikatos politikos Lietuvoje formuotojai užimdavo gynybinę poziciją: vaizdžiai sakant, kišdavo galvą į smėlį ir ieškodavo argumentų, kaip paneigti, kad kyšiai duodami ir imami“, – sako R. Zienka. Anot jo, „sveikimas prasideda nuo pripažinimo, kad sistema serga”.
Pasak jo, ypatingą dėmesį, kaip nurodė savo ataskaitoje Europos Komisija, reikia skirti kovai su smulkiuoju kyšininkavimu. „Reikia išgyvendinti ir smulkų kyšininkavimą, kad žmonės negalvotų, jog jie negali ateiti pas gydytoją be smulkios dovanos, be stambesnių ar smulkesnių kupiūrų kišenėje. Nereikia mojuoti baudžiamojo persekiojimo vėzdu, bet jei STT gaus pranešimą, kad iš paciento yra reikalaujama kyšio, įvykis bus tiriamas ir niekas neišvengs baudžiamosios atsakomybės.”, – sako A. Zienka.
Pasak jo, STT taip pat analizuoja, kur sveikatos apsaugos sektoriuje gali būti neskaidriai panaudojamos lėšos – ieško stambiosios korupcijos pėdsakų. „Stebime, kaip vyksta viešieji pirkimai, ar nėra bandymų pašalinti konkurentus, analizuojame, ar nėra korupcinių gydytojų ir farmacininkų ryšių”, – sakė STT direktoriaus pavaduotojas.
Tuo metu „Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas Sergėjus Muravjovas sako, kad kol kas tai tik pradžia. „Darbą turime vertinti ne pagal pastangas, o pagal konkrečius rezultatus. Jų kol kas mano manymu, nėra daug. Puiku, kad Ministerija tapo viena pirmųjų, parengusių šakinę kovos su korupcija programą, kad skiria dėmesio viešiesiems pirkimams, darbo vietų apskaitos problemoms, bet palaukime rezultatų. Taip pat gerai, kad ministerija siūlo pasitikėjimo telefoną. Tačiau Lietuvoje neturime efektyvios pranešusių apie korupciją apsaugos, todėl būtina užtikrinti, kad tokia linija gyventojai galėtų naudotis saugiai. O apie sėkmę galėsime kalbėti tada, kai realus korupcijos lygis sveikatos apsaugoje apčiuopiamai sumažės“, – portalui balss.lt sakė jis.
Parengta bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija
