Šiandieninių pasaulio lyderių paveldėta taikos era baigėsi. Jau prasidėjo nauja perginklavimo era. Kartu su ja formuojasi ir nausja pasaulinė saugumo struktūra. Tačiau kyla klausimas: kaip ji atrodys ir kokią vietą joje užims Ukraina?
Šiandien daugelis vis dar klausia, ar Ukraina gali išgyventi be JAV paramos. Tačiau derėtų klausti, kaip Ukraina gali sustiprinti bendradarbiavimą su JAV gynybos pramone, kad ši partnerystė būtų sėkminga. Tai apima ir Ukrainos privataus gynybos sektoriaus vaidmens stiprinimą.
Praėjus daugiau nei trejiems karo metams, pasaulinis nestabilumas verčia Ukrainą iš naujo įvertinti savo gynybos strategiją.
Ukrainos privati gynybos pramonė jau parodė įspūdingą gebėjimą didinti mastą ir teikti naujus technologinius sprendimus.
Tačiau vien tik didinti gamybą nepakanka – reikia vykdyti ir technologijų pirkimą. Tai reiškia, kad reikia gerinti vidaus gynybos pirkimus ir suteikti gamintojams eksporto licencijas.
Šios priemonės sumažintų Ukrainos kariuomenės gamybos sąnaudas ir atneštų itin svarbių pajamų į Ukrainos valstybės biudžetą.
Ukrainos ir JAV gynybos bendrovių partnerysčių kūrimas
Kitas žingsnis turėtų būti strateginių partnerysčių su JAV gynybos bendrovėmis kūrimas abipusės tarpusavio priklausomybės principu.
Amerikos startuoliai investuoja milijardus į bepiločių orlaivių, kuriuos Pentagonas laiko gyvybiškai svarbiais ateities karams, gamybą.
Tačiau jų produktai yra brangūs ir dažnai nepakankamai efektyvūs. JAV kasmet pagamina iki 100 tūkst. dronų, o Ukrainos privatusis sektorius jau padidino gamybos apimtis iki daugiau kaip 3 mln. per metus.
Ukrainos įmonės noriai dalijasi savo patirtimi, o Pentagonas rodo susidomėjimą. Dabar atėjo metas plėtoti šią paklausą ir pasiūlą – remiantis eksportu, bendromis įmonėmis, partnerystėmis ir bendru karinių technologijų kūrimu.
Ukrainos gamintojai taip pat daro pažangą komponentų lokalizavimo srityje. Pavyzdžiui, „Vyriy Drone“ neseniai pristatė pirmąją 1 tūkst. Ukrainoje pagamintų FPV dronų partiją, kurioje nėra kiniškų dalių. Jau vien dėl to JAV gali įsigyti ukrainietiškų bepiločių orlaivių.
Europa turėtų pasinaudoti Ukrainos patirtimi, inovacijomis ir technologijomis
Tuo tarpu Europos Komisijos narys Andrius Kubilius neseniai vykusius debatus dėl naujosios ES gynybos strategijos pradėjo perspėjimu: „Tai didžiausia mūsų gyvenimo saugumo krizė. Ir dabar turime priimti didžiulius sprendimus. Visa Europa yra Rusijos agresijos taikinys.“
Be naujos Europos saugumo sistemos pergalės prieš Rusiją, ilgalaikės taikos nebus. ES pagaliau tai supranta. Kovo mėn. ji pristatė planą „ReArm Europe“ – stulbinančią 800 mlrd. eurų viziją, kaip per kelerius ateinančius metus padidinti Europos gynybos išlaidas ir gamybą.
ES Komisija pristatė Baltąją knygą „Europos pasirengimas gynybai 2030 m.“ Dokumente numatoma sukurti bendrą gynybos rinką, joje svarbus vaidmuo skiriamas Ukrainai.
Jungtinė Karalystė taip pat persiginkluoja. Ministras pirmininkas Keiras Starmeris paskelbė apie didžiausią išlaidų gynybai didinimą nuo Šaltojo karo laikų, siekdamas, kad iki 2027 m. išlaidos sudarytų 2,6 proc. BVP.
Europa dabar eina keliu, kuriuo nuo 2014 m. eina Ukraina. Ji turėtų pasinaudoti Ukrainos patirtimi, inovacijomis ir technologijomis mūsų bendros gynybos ir saugumo labui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
