„Pildydami gyvybės draudimo sveikatos anketą žmonės neretai nustemba išvydę klausimus apie jų svorį, ūgį, ligų istoriją, tačiau paaiškinus, kam tokia informacija reikalinga, dažniausiai geranoriškai pateikia duomenis ir nesusipratimų nekyla. Jokios perteklinės ar nebūtinos informacijos iš draudžiamų asmenų nereikalaujama. Štai daugiausiai klausimų sukeliantis prašymas pateikti savo ūgį ir svorį reikalingas apskaičiuojant žmogaus kūno masės indeksą (KMI), kuris specialistams gali daug ką pasakyti apie asmens sveikatos būklę. Be to, yra nustatytas ryšys tarp KMI ir gyvenimo trukmės. Kuo šis indeksas didesnis, tuo nutukimo laipsnis didesnis, todėl tikėtina gyvenimo trukmė mažesnė“, – sako „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Audronė Kupliauskienė.
Per mažas svoris – taip pat grėsmė
Baltupių šeimos medicinos centro gydytojas Dainius Jakučionis sako, kad žymus svorio trūkumas gali būti ligos požymis, o nutukimas jau yra liga, padidinanti ir kitų susirgimų riziką.
„Didelis nutukimas sukelia pavojų sveikatai ir gyvybei – padidėja tikimybė susirgti kraujagyslių ir širdies ligomis, kurios Lietuvoje ir daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių yra dažniausia mirties priežastis. Taip pat antsvorio turintiems žmonėms išauga rizika susirgti endokrininės sistemos ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, kai kuriais vėžiniais susirgimais, dėl didelio krūvio sąnariams – sąnarių ligomis. Per mažas svoris gali signalizuoti endokrinines, onkologines, virškinimo sistemos, infekcines ar psichines ligas“, – sako D. Jakučionis.
Anot gydytojo, laikoma, kad žmogus turi antsvorio, kai jo KMI yra didesnis nei 25, o peržengus 30 KMI ribą jau galima kalbėti apie nutukimą. KMI apskaičiuojamas žmogaus svorį padalinus iš ūgio pakelto kvadratu.
Sukčiauja retai
Pasak A. Kupliauskienės, draudikai privalo kuo tiksliau įvertinti gyvybės draudimu draudžiamam asmeniui kylančias rizikas, susijusias su jo sveikatos būkle, o tai padaryti leidžia iš pačių žmonių gaunama informacija.
„Siekiant kuo objektyviau įvertinti rizikas yra renkama reikšminga informacija apie žalingus apdraudžiamų asmenų įpročius, sportinę veiklą ar aktyvaus laisvalaikio pomėgius. Rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinių ar toksinių medžiagų vartojimas, be abejo, turi neigiamų pasekmių sveikatai bei didina įvairių susirgimų ar netgi mirties tikimybę. Užsiimantys tam tikromis sporto rūšimis, ypač ekstremaliomis, rizikuoja patirti traumas, stipriai susižaloti. Taigi šiuos faktorius svarbu žinoti draudimo bendrovei. Visgi tai, kad gyventojas patenka į vieną iš padidintos rizikos grupių jokiu būdu nereiškia, kad jis negali būti apdraustas“, – sako A. Kupliauskienė.
Draudimo ekspertės teigimu, atvejų, kuomet gyventojai bando nuslėpti tam tikrą informaciją nuo draudikų ar pateikti jiems klaidingus duomenis, pasitaiko retai.
„Jei matoma, kad draudimo anketa užpildyta ne visiškai, yra paliktų tuščių laukelių, prašoma apdraudžiamo asmens patikslinti informaciją. Išsamūs atsakymai į pateiktus klausimus suteikia galimybę draudimo bendrovei tiksliai įvertinti draudimo riziką, o taip pat – paskaičiuoti kainą už pasirinktą draudimo apsaugą. Tai svarbu nagrinėjant draudžiamuosius įvykius – teisingai ir atvirai pateikta informacija sutarties sudarymo metu, leidžia priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą dėl draudimo išmokos“, – pasakoja A. Kupliauskienė.
