Seimo opozicinės frakcijos sutarė, kas turėtų vadovauti Etikos ir procedūrų komisijai - preliminariai etikos sargų vadu turėtų būti paskirtas konservatorius Kęstutis Čilinskas.
Jo kandidatūrai slaptame balsavime antradienį pritarė dauguma konservatorių, darbiečių, liberalų, liberaldemokartų, socialliberalų ir mišrios Seimo narių grupės parlamentarų.
Pirmajame rinkimų ture daugiausia balsų surinko K. Čilinskas ir darbietis Manfredas Žymantas, tačiau antrajame etape konservatorius nugalėjo savo oponentą rezultatu 41:30.
K. Čilinsko skyrimo procedūra dar nėra baigta - jo kandidatūrai dar turi pritarti dauguma komisijos narių ir galiausiai - patvirtinti Seimas.
Komisija jau turi ir vicepirmininką - juo antradienį išrinktas ir patvirtintas socialdemokratas Jonas Juozapaitis.
Pagal Seimo Statutą, etikos sargų pirmininko postas skiriamas opozicijai, o jo pavaduotojo - valdančiosios partijoms.
Naujos sudėties Etikos komisiją seimūnai patvirtino lapkričio 8-ąją.
Naujojoje komisijoje dirba socialliberalė Nijolė Steiblienė, konservatoriai K.Čilinskas ir Antanas Matulas, liberalcentristas Saulius Lapėnas, liberaldemokratas Remigijus Ačas, socialdemokratai J.Juozapaitis ir Algimantas Salamakinas, Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos atstovai Skirmantas Pabedinskas ir Aldona Staponkienė, liberalė Dalia Teišerskytė ir darbiečiai M. Žymantas bei Zita Žvikeinė.
Senoji Etikos ir procedūrų komisija subyrėjo po nepavykusio bandymo atstatydinti jos vadovę darbietę R. Kšanienę, netekusią komisijos narių pasitikėjimo už dalyvavimą skandalą sukėlusioje finansiniais nusikaltimais įtariamo "darbiečio" Viktoro Uspaskicho spaudos konferencijoje Maskvoje.
Balsuojant Seime pritrūko balsų jai nušalinti, tačiau daugelis komisijos narių atsisakė su ja toliau dirbti.
Etikos ir procedūrų komisija sudaro 12 narių, kurie į ją skiriami proporcinio atstovavimo principu - tai yra joje atstovaujama kiekvienai parlamentinei frakcijai.
