Jevgenijus Bradauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė kritikuojama dėl pernelyg lėto sprendimų priėmimo arba jų nebuvimo, ypač strateginiais klausimais. Viena tokia istorija be pabaigos, nors pabaiga, sakoma, ne tik galėjo, bet ir turėjo būti dar prieš vasaros atostogas, – apsisprendimas leisti arba ne Amerikos bendrovei „Chevron“ žvalgyti Vakarų Lietuvoje skalūnų dujas.
Konkursas lyg ir įvyko, bet sprendimas nebuvo priimtas. Dabar kalbama, kad jis turėtų būti rugsėjo 16-ąją. Premjeras, lyg ir rėmęs amerikiečių atėjimą į Lietuvą, pradėjo kartoti, kad tai bus įmanoma tik po susitarimo su bendruomene. Savo nuomonės nekeičiančio ir toliau manančio, kad „Chevron“ turi pradėti dirbti, aplinkos ministro manymu, politikai trypčioja dėl to, kad skalūnų dujų klausimas Lietuvoje nėra populiarus, o artėjant Europos Parlamento ir prezidento rinkimams, daug kam reikia įtikti rinkėjams. Kol Vyriausybė nieko nenusprendžia, aršiausi „Chevron“ priešininkai kreipėsi pagalbos į V. Putiną ir A. Lukašenką. Ir tai dėsninga, nes jei laimi ne „Chevron“, tai lieka „Gazprom“.
Kol Lietuva trypčioja vietoje, Lenkijos žiniasklaida skelbia – šalis jau visą mėnesį kas parą išgauna maždaug po 8 tūkst. kubinių metrų skalūnų dujų. Specialistų teigimu, jei skaičiai teisingi, tai – didžiausi Europoje išgauti skalūnų dujų kiekiai. Tačiau, panašu, kad skalūnų revoliucijai mūsų šalyje dar anksti.
Šių metų sausį Jungtinių Valstijų bendrovė „Chevron“ pateikė vienintelį siūlymą konkursui dėl gamtinių dujų ir naftos žvalgymo ir gavybos Vakarų Lietuvoje. Bet konkursui net nepasibaigus, sujudo įvairos žaliųjų organizacijos ir bendruomenės. Vilniuje organizuotas ne vienas piketas, Seime sugriežtinti įstatymai, susiję su skalūnų dujų žvalgyba ir gavyba, tačiau laimėtojas vis neskelbiamas, nors tą Vyriausybė žada padaryti jau kelis mėnesius.
„Sprendimą priimti reikia vienokį ar kitokį todėl, kad toks „tampymasis“ ir toks nežinojimas, neapsisprendimas, kuris, manau, vyrauja šiuo metu, nėra naudingas niekam“, – įsitikinęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad sprendimas dėl laimėtojo bus priimtas tik tada, kai bus sutarta su bendruomenėmis. Tačiau pastarosios į konstruktyvų dialogą nėra linkusios. Praėjusią savaitę į diskusiją kviesta Žygaičių bendruomenė atsisakė joje dalyvauti, to priežastis – susitikimo neleista filmuoti. Kol Vyriausybė trypčioja, iš visų kampų lenda vis daugiau neva švarios ir neužterštos Lietuvos gynėjų, kurie šūkavimais savo šalyje neapsiriboja. Vieno tokio susivienijimo „Būkime vieningi“ nariai žemaičius ginti nuo „Chevron“ paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Baltarusijos vadovo, paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamo Aleksandro Lukašenkos. Kodėl pasirinktos šios šalys, nesunku suprasti, nes laiško autoriai turi savo nuomonę apie Lietuvos istoriją ir santykius su kaimynais.
„Jei mes pažiūrėsime LDK istoriją, laikotarpį, tai tikras pavadinimas LDK buvo Lietuvos, Rusijos ir Žemaitijos didžioji kunigaikštystė. <...> Lietuvis yra labai plati sąvoka: ir rusai, ir baltarusai, ir ukrainiečiai istoriškai yra tie patys lietuviai. <...> Kol mes nežinosime tikros savo istorijos, mes negalėsime suvokti dabartinės savo padėties ir taip pat mūsų ateitis bus iškraipyta“, – 2012-ųjų rugsėjį „Pūkas TV“ kalbėjo „Būkime vieningi“ narys Olegas Tytorenko.
„Kokie pulkai dalyvavo „Žalgrio“ mūšyje? Dalyvavo buvusios Tarybų Sąjungos visa vakarinė dalis. Tai va, jeigu dabar sako, kad rusai puola, tai tada jie buvo kaip NATO, ar ne? <...> Mes turime tai suprasti, niekas mūsų nepuola“, – „Pūkas TV“ sakė „Būkime vieningi“ narys Vaidas Lekstutis.
Jie taip pat įsitikinę, kad Lietuva, būdama NATO ir ES nare, negali laikyti savęs nepriklausoma. O prieš 23-ejus metus Lietuva ne išsikovojo nepriklausomybę, o tiesiog išstojo iš Sovietų Sąjungos padedant patiems rusams.
„Kažkas aukščiausiame lygyje pakeitė Rusijos Konstituciją, tai yra patikrinta. Ir kas gali suvokti tokį dalyką, kad kažkoks Lietuvos politikėlis nuvažiuos į Maskvą, įsidėjęs į tašę dešros, ir pakeis Tarybų Sąjungos Konstituciją. Mes turiem suprasti, kad tai kažkas už mus padarė ir, aišku, žmonės buvo suklaidinti“, – bėrė „Būkime vieningi“ narys Vaidas Lekstutis.
Štai tokie žmonės Lietuvoje kovoja su skalūnų dujomis, rengia piketus prieš vėjo jėgaines, kitus alternatyvius energijos šaltinius, kurie leistų šaliai atsikvėpti nuo Rusijos „Gazprom“ monopolijos. Apžvalgininko Rimvydo Valatkos nuomone, Vyriausybės elgesys skalūnų dujų klausimu yra nesolidus, nes Ministrų kabinetas negali būti vieno ar dviejų kaimų įkaitu.
„Tai juk ne „Chevron“ reikia tų dujų. „Chevron“ neras darbo Lietuvoje, ras Lenkijoje, Ukrainoje, Bulgarijoje ar dar kur nors. Tų dujų reikia mums ir kai premjeras liepia rimtai užsienio kompanijai eiti tartis su kaimo seniūnu, na, Lietuva atrodo taip juokingai, kad net žmogui nebegali pasakyti šito“, - dėstė „15 min.“ vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka.
Pasak R. Valatkos, sunku tikėtis, kad sprendimas dėl skalūnų dujų bus priimtas artimiausiu metu. Esą čia reikia ne atskirų politikų sutarimo, o tvirtos premjero nuomonės.
„Jeigu premjero nuostatos būtų aiškios, tai, manau, nei socialdemokratai būtų susikaldę, nei valdančioji koalicija būtų susiskaldžiusi, nei kiti. Kitaip sakant – jei šizofreniškai elgiasi aukščiausias pareigūnas, na, šizofrenija persimeta ir į kitus sluoksnius“, – vertino Rimvydas Valatka.
Kitą savaitę geologijos tarnyba planuoja vykti į Žemaitiją. Norima vietos gyventojus supažindinti, kas yra skalūnų dujos ir kaip jos išgaunamos. „Savaitės“ žiniomis, kitą antradienį apie skalūnų dujas kalbės ir koalicijos partneriai.
