Pažadėjęs užtikrinti taiką „per 24 valandas“, D. Trumpas negalės šio klausimo nustumti į savo darbotvarkės paraštes. Pasaulis laukia iš jo aiškių, realistiškų pasiūlymų – jei ne iki jo inauguracijos sausio 20 d., tai netrukus po jos, rašoma „The Insider“.
Dabartinė Maskvos pozicija nepalieka vilčių greitai išspręsti konfliktą. V. Putinas kelia reikalavimus, su kuriais nei Ukraina, nei JAV greičiausiai nesutiks, ir net jei Rusijos lyderis sutiktų susitikti su Kyjivu pusiaukelėje, Maskva vis tiek neturėtų beveik jokių vilčių pasiekti, kad jos pretenzijos į tarptautiniu mastu pripažintą Ukrainos teritoriją būtų plačiai diplomatiškai pripažintos.
Siūlomi „taikos planai“
Pretendentai į įvairius postus būsimoje D. Trumpo administracijoje pateikė įvairių „taikos planų“, kuriais siekiama nutraukti besitęsiančią Rusijos invaziją į Ukrainą.
Tarp jų autorių yra būsimasis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas, išrinktasis viceprezidentas J.D. Vance‘as ir buvęs JAV ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellas.
Visuose šiuose planuose siūloma nutraukti ugnį ir nustatyti demarkacinę liniją, einančią maždaug palei dabartinę fronto liniją.
Rusija ir toliau kontroliuotų šiuo metu okupuotas Ukrainos teritorijas, o Ukraina įsipareigotų neribotam laikui atidėti stojimą į NATO.
Be to, reikėtų įgyvendinti mechanizmus, galinčius užkirsti kelią bet kuriai pusei atnaujinti karo veiksmus, nors šiuo metu nė vienas iš siūlomų planų nepateikia realaus varianto šiam tikslui pasiekti.
Siūlomi taikos užtikrinimo mechanizmai apima Ukrainos ginkluotųjų pajėgų stiprinimą amerikiečių pagalba, įtvirtinimų linijos statybą, kad bet koks galimas Rusijos revanšas kainuotų brangiau, arba Europos taikos palaikymo pajėgų dislokavimą demilitarizuotoje zonoje – kaip siūlė pats D. Trumpas, Paryžiuje susitikęs su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Nors, kaip rašoma „Reuters“, Europos sostinėse jau diskutuojama apie išorės pajėgų dislokavimą, o pačios kariaujančios šalys dar nepareiškė noro svarstyti kurį nors iš siūlomų planų.
Gruodžio 18 d. V. Zelenskis pripažino, kad Ukraina neturi reikiamų išteklių Krymui ar Donbasui jėga sugrąžinti į Ukrainos kontrolę, ir išreiškė norą vesti derybas su Kremliumi su sąlyga, kad šiame procese dalyvaus Ukrainos sąjungininkai.
Iš esmės šie pranešimai signalizuoja, kad Ukraina yra pasirengusi kalbėti apie taiką, kuri neapima „1991 m. sienų“ atstatymo.
V. Zelenskis pripažįsta, jog Ukraina neturi išteklių, kad galėtų susigrąžinti Krymą ar Donbasą į savo sudėtį.
Be nedviprasmiškų D. Trumpo raginimų Ukrainai atsisakyti dalies savo teritorijų, V. Zelenskio įtaka mažėja dėl daugelio veiksnių: situacijos mūšio lauke, nuolatinių Ukrainos mobilizacijos iššūkių ir viešosios nuomonės tendencijų, kurios palankesnės netobulai taikai, o ne karo tęsimui.
Šį rudenį pirmą kartą keli apklausų centrai pranešė, kad ukrainiečių, pasisakančių už taiką teritorinių nuolaidų kaina, yra daugiau nei reikalaujančių „visiškos pergalės“.
Nepaisant to, dauguma respondentų, pasisakančių už taiką, teigia nelaikantys šių nuolaidų nuolatinėmis. Kaip teigia Ukrainos diplomatai, Kyjivo planas būtų „susigrąžinti okupuotas teritorijas diplomatinėmis priemonėmis“ – tai ilgesnis procesas, tačiau nereikalaujantis jėgos panaudojimo.
V. Zelenskio „raudonoji linija“
Būtent čia atsiranda V. Zelenskio „raudonoji linija“. Susitaikymas su esama padėtimi, tvirtinimas, kad ukrainiečiai niekada nesvajotų susigrąžinti savo teritorijų kitomis nei diplomatinėmis priemonėmis, yra viskas, ką V. Zelenskio rinkėjai jam leistų daryti.
Manoma, kad šiuo metu svarbu įtikinti Vašingtoną, kad Kyjivas pasirengęs deryboms, o kai Maskva pasakys „ne“, prašyti padidinti karinę pagalbą.
Be to, Ukrainos prezidentas viešai kalbėjo apie tai, kokias išorines saugumo garantijas Kyjivas turėtų gauti, kad galėtų pasirašyti taikos sutartį su Rusija, o jo išankstinės sąlygos aiškiai prieštarauja tam, ką D. Trumpas, atrodo, nori suteikti.
„Jei norime sustabdyti karštąją karo fazę, turime perimti po NATO skėčiu tą Ukrainos teritoriją, kurią kontroliuojame“, – lapkričio 29 d. interviu sakė V. Zelenskis.
Kituose pasisakymuose V. Zelenskis aiškiai parodė, kad supranta situacijos sudėtingumą: jis nebesitiki, kad jo šalis kada nors artimiausiu metu įstos į NATO, nes aiškiai supranta, kad neįmanoma į aljansą priimti tik Ukrainos kontroliuojamos teritorijos; tačiau jis primygtinai reikalauja sukurti mechanizmą, panašų į „penktąjį straipsnį“, kuris būtų taikomas būtent neokupuotoms Ukrainos dalims.
Jei Kyjivo vadovybė negaus patikimų garantijų, kad NATO šalys ateis į pagalbą Ukrainai būsimos Rusijos agresijos atveju, vargu ar ji sutiks sudėti ginklus.
Kremlius nepasiruošęs deryboms
Tuo tarpu oficiali Maskvos pozicija nepasikeitė. Kremlius reikalauja panaikinti tarptautines sankcijas ir išvesti Ukrainos karius iš keturių jos regionų, įskaitant teritorijas, kurias šiuo metu kontroliuoja Kyjivas, kartu su karių išvedimu iš Rusijos Kursko srities.
Pasak Kremliaus, Ukraina taip pat turi oficialiai pripažinti ir Krymą Rusijos Federacijos dalimi, kartu atsisakydama NATO siekių ir sumažindama savo kariuomenę pagal nerealius juokingus parametrus, aprašytus 2022 m. Stambulo derybų projektuose.
Kai kurie Rusijos pareigūnai netgi primygtinai tvirtina, kad Ukrainos sutikimas įvykdyti minėtą reikalavimų rinkinį yra tik pradinis bet kokių taikos derybų taškas.
Rusija turi ir kitų reikalavimų, pavyzdžiui, nustatyti oficialų rusų kalbos statusą Ukrainoje.
Mintis, kad Ukraina gali būti priversta sutikti su tokiomis sąlygomis, atrodo visiškai nereali. Nepaisant problemų mūšio lauke, Ukrainos kariuomenė nepaliaujamai laikosi savo pozicijų, o Kyjivas savo kariuomenės stiprybę laiko raktu į priimtiną taiką.
Gruodžio 19 d. Briuselyje V. Zelenskis atsakė į žurnalisto klausimą dėl karo veiksmų nutraukimo prielaidų, sakydamas: „Geriausia yra stipri kariuomenė, didelė kariuomenė. Didžiausia Europoje. Mes tiesiog niekaip neturime teisės riboti savo kariuomenės stiprumo, net ir pakeliui į NATO. Kol nesame NATO, tol rizikuojame.“
Mažai tikėtina, kad Vašingtonas jėga privers Kyjivą sutikti su Kremliaus reikalavimais, kurie iš esmės reikštų Ukrainos kapituliaciją, agresoriaus triumfą ir grėsmę sužlugdyti pasaulio tvarką.
Maskva dar nepradėjo rimtų derybų, o primygtinai reikalauja visiškai sutikti su pozicija, su kuria jos oponentai negalėtų sutikti.
Išsiaiškinti, su kuo iš tikrųjų galėtų sutikti V. Putinas, nėra paprasta užduotis. Šiuo metu, skatinamas santykinių Rusijos karinių laimėjimų, jis greičiausiai tikisi kuo toliau pastumti fronto liniją ir galiausiai pareikalauti bent jau visos Donecko ir Luhansko sričių teritorijos, iš kurių pastaroji nuo 2022 m. yra okupuota Maskvos pajėgų.
Absoliuti V. Putino „raudonoji linija“ – išlaikyti bent jau keturiuose regionuose užgrobtą teritoriją.
Rusijos prezidentas turėtų suprasti, kad pasiekti tarptautinio prievartinių sienų pakeitimų pripažinimo šiuolaikinėje Europoje neįmanoma, o tai reiškia, kad jam teks susitaikyti su ukrainiečių viltimis dėl „diplomatinių priemonių“ panaudojimo, net jei Rusijos pareigūnai skelbia, kad „klausimas yra uždarytas“.
D. Trumpo veiksmai
Nors dar daug kas nėra iki galo aišku, suprantama tik viena: kol dinamika mūšio lauke išlieka agresoriaus pusėje, V. Putinas nebus linkęs daryti jokių kompromisų.
Tradiciškai tik JAV turi svertų jam daryti spaudimą, ir yra realių scenarijų, pagal kuriuos Vašingtonas gali padidinti karinės pagalbos Ukrainai lygį net ir valdant D. Trumpui, vykdytoja.
Po to, kai pirmieji būsimos administracijos bandymai susodinti šalis prie derybų stalo pasirodys bevaisiai, D. Trumpas gali priimti sprendimą parodyti, kad daro „daugiau nei Joe Bidenas“, kad būtų nutrauktos kovos.
Be ginklų, taip pat dar gali būti įgyvendintos tolimesnės sankcijos Rusijos finansų ir energetikos sektoriams ir sugriežtintos tarpvalstybinės jau įvestų sankcijų vykdymo užtikrinimo priemonės.
D. Trumpas netgi gali padaryti prekybos nuolaidų Kinijai mainais į tai, kad Pekinas sumažintų savo faktinę paramą Rusijai.
Kaip ir visas pasaulis, Kremlius nėra visiškai tikras, ko tikėtis iš būsimo JAV prezidento, tačiau D. Trumpas gali būti vienintelis JAV lyderis, su kuriuo rusai yra pasirengę kalbėtis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
