Didžiosios Britanijos rašytoja, Britų imperijos ordino kavalierė, daugelio literatūros ir kino premijų laureatė Jeanette Winterson užkopė į populiarumo viršūnes būdama vos 26-erių. Debiutinis jos romanas „Apelsinai – ne vieninteliai vaisiai“ („Oranges Are Not The Only Fruit“, 1985) sukėlė aštrias diskusijas, tačiau galiausiai buvo palankiai sutiktas kritikų bei skaitytojų ir pelnė Vaitbredo premiją.
Pasak rašytojos, „Apelsinai“ – grėsmingas romanas. Jis griauna stereotipus, apnuogina šeimos gyvenimo šventumą kaip klastotę ir pavyzdžiais parodo, kad tai, ką bažnyčia vadina meile, iš tikrųjų yra psichozė. Romanas tai atskleidžia taip lengvai, su humoru, kad žmonės, iš pradžių nelinkę sutikti ir palaikyti to, apie ką rašoma knygoje, skaitydami suvokia pritariantys.
J. Winterson gimė 1959 m. Mančesteryje, buvo įvaikinta evangelikų penkiasdešimtininkų šeimos ir vaikystę praleido Akringtone, Šiaurės Anglijos provincijoje. Religingi įtėviai mergaitę nuo mažens rengė pastorės darbui ir draudė jai skaityti bet kokią literatūrą, išskyrus Bibliją. Nepaisydama draudimo Jeanette ne tik slapta perskaitė daugybę knygų, bet ir savarankiškai pasiruošė mokslams vidurinėje mokykloje.
Sulaukusi 16-os ji pareiškė, kad yra lesbietė ir paliko nesvetingus namus. Užsidirbdavo gyvenimui dirbdama įvairius juodus darbus, sėkmingai išlaikė mokyklos egzaminus, vėliau įstojo į Oksfordo universitetą ir baigė anglų kalbos bei literatūros studijas. 1983 m. persikėlė į Londoną ir atsidėjo rašytojos darbui. Išleido daugiau nei 20 knygų ir pelnė daugybę literatūrinių premijų.
