Tokius planus Seimo Sveikatos reikalų komitete šią savaitę pristatė vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.
Ji priminė, kad šiuo metu užsikrėtusieji COVID-19 privalo izoliuotis atitinkamą dienų skaičių.
„Šiuo metu izoliuojame tik sergančius asmenis ir ta izoliacijos trukmė ir numatyta teisės aktuose – besimptomiams iki 7 dienų, simptominiams – ne mažiau kaip 10 dienų. Tai planuojama, kad viską, kas susiję su sergančio žmogaus izoliacija, gydymu, diagnostika, turėtų spręsti gydytojas. Jis nuspręstų, kokia yra reikalinga asmens gydymo trukmė“, – nurodė SAM atstovė.
Epideminė priežiūra panaši į gripo
Nors šiuo metu COVID-19 liga yra įrašyta į ypač pavojingų ligų sąrašą, tai netrukus pasikeis.
„Tai [, kad įtraukta į sąrašą,] leidžia tam tikrą skatinimą asmens sveikatos priežiūros įtaigų specialistams mokant priedus. Bet atsižvelgiant į pačią ligą ir jos sunkumą, planuojame šią ligą perkelti iš ypač pavojingų ligų sąrašo į pavojingų – kaip ir visas užkrečiamąsias ligas, kurias privalomai registruojame“, – pokyčius pristatė vyriausioji epidemiologė.
„Planuojama, kad viską, kas susiję su sergančio žmogaus izoliacija, gydymu, diagnostika, turėtų spręsti gydytojas.“
L. Ašoklienė pridūrė, kad pačią epidemiologinę priežiūrą planuojama integruoti į gripo ir ją vykdyti panašiai kaip gripo epidemijos metu.
„Ją vykdome stebint viruso cirkuliaciją, mutacijas, kurios būdingos Lietuvai ir atliekant sekoskaitos tyrimus, stebint sergamumą per pasirinktinę klinikinę epidemiologinę diagnostiką, taigi, tiriant nebūtinai visus atvejus, bet pagal tiriamus atvejus matyti, koks sergamumo lygis yra“, – aiškino ji.
Neliks mobiliųjų punktų
L. Ašoklienė taip pat užsiminė apie laukiančius pokyčius dėl COVID-19 testavimo. Kaip vakcinacijos procesas jau yra perkeltas į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, taip turėtų nutikti ir su testavimu.
„Kaip buvo minėta, tai yra svarstymai, <...> visi tyrimai turėtų pereiti į asmens sveikatos priežiūros įstaigas decentralizuojant mobiliuosius punktus. Ir čia reikalingas ir pačių įstaigų pasiruošimas, kadangi šiuo metu jos priemonėmis, reagentais yra aprūpinamos centralizuotai iš laboratorijos. Perspektyvoje įstaigos pačios turėtų rūpintis visoms reikalingomis priemonėmis“, – nurodė ji.
SAM atstovė kartu pridūrė, kad, kad testavimo apimtys turėtų palaipsniui mažėti.
„Ir dėl tyrimų, ligos patvirtinimų turėtų spręsti gydytojas, kada, kokiais atvejais susirgimas turi būti patvirtintas laboratoriniais tyrimais“, – sakė L. Ašoklienė.
Pokyčiai dėl kaukių – balandį
Vyriausioji epidemiologė taip pat pranešė apie laukiančius pokyčius dėl kaukių dėvėjimo prievolės uždarose patalpose.
„Šiuo metu diskutuojame apie tai, kad Lietuvoje galima svarstyti kaukių privalomumo klausimą, perkelti į rekomendaciją, paliekant privalomą kaukių dėvėjimą tam tikrose vietose, sveikatos sektoriuje, slaugos-globos įstaigose ir viešajame transporte“, – sakė ji.
Kaip vėliau tikslino sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė, privalomo kaukių dėvėjimo uždarose patalpose turėtų būti atsisakoma jau balandį.
Ji nurodė, kad šalys dėl kaukių dėvėjimo politikos yra susiskirsčiusios į tris kategorijas.
„Vienos šalys visiškai niekur nereglamentuoja, yra tik rekomendacinė norma. Kitos šalys yra pritaikiusios išimtis, kur reikia dėvėti kaukes: viešajame transporte, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, slaugos, globos įstaigose. Likusios šalys nesvarsto visiškai atsisakyti kaukių esant tokiam susirgimų mastui“, – komiteto posėdyje sakė A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Atšauks ekstremalią situaciją
„Judam link ekstremalios situacijos atšaukimo, tam reikia pasiruošti atitinkamus dalykus, susižiūrėti finansavimo klausimus dėl testavimo, gydymo, vakcinacijos. Reikia testavimo sistemą decentralizuoti, susitarti dėl mobilių punktų veiklos, kas, kaip, kokiomis priemonėmis apsirūpins, visi gydymo, diagnostikos dalykai. Komanda dabar dirba prie šių klausimų, kad mes galėtumėm išeiti iš oficialios ekstremalios situacijos“, – sakė ministras.
Šalies vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė teigė, kad tam rengiami sisteminiai pokyčiai, pereinant „prie įprastos užkrečiamosios ligos valdymo bei pasirengimo, kaip reaguoti, jei būtų nustatyta nauja pavojingesnė atmaina“.
Ji pažymėjo, kad pastarąsias tris savaites stebimas situacijos stabilizacija: lėtai, bet sergamumas mažėja visose amžiaus grupėse.
„Paskutiniąsias tris savaites turime lyg ir stabilizavimąsi, ir lėtesnį sergamumo mažėjimą, vidutiniškai registruojame apie 4 tūkst. susirgimų per dieną, sergamumas yra sumažėjęs visose amžiaus grupėse“, – sakė L. Ašoklienė.
