Priminsime, kad iki 2004 metų galiojusiame Advokatūros įstatyme, norint tapti advokatu, buvo numatyti gana griežti reikalavimai ir būtina nepriekaištinga reputacija. Iki 2004 metų advokatais negalėjo tapti asmenys, padarę sunkius nusikaltimus, net jei teistumas ir išnykęs.
Labai rimtai buvo žiūrima ir į etikos pažeidimus – jei Advokatų garbės teismas pašalindavo advokatą iš praktikuojančių advokatų gretų, šis penkerius metus neturėdavo galimybės advokatauti. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Advokatūra neįsileido ir už profesinės veiklos pažeidimus pašalintų teisėjų, notarų, prokurorų ir teisėsaugos institucijų pareigūnų. Už tarnybinius nusižengimus atleisti valstybės tarnautojai taip pat negalėjo tikėtis, kad ras prieglobstį advokatūroje. Be to, advokatūra buvo apsaugota, kad į jos gretas neįsilietų sovietų saugumo struktūrų parengti „kadriniai“ darbuotojai.
Be kitų atrankos kriterijų, tuo metu iš pretendentų reikalauta ir išsilavinimo, ir teisinio darbo stažo, jie privalėjo išlaikyti advokato egzaminą.
Atsirado landa
Deja, nepriekaištingos reputacijos advokatūra funkcionavo iki 2004 metų – tų metų balandį įstatymų leidėjo valia buvo panaikintas egzaminas, sušvelninti reikalavimai „prisidirbusiems“ kitų teisinių profesijų atstovams: jiems tereikėjo pabūti už gildijos ribų trejus metus ir, jeigu turėjo penkerių metų teisinio darbo stažą, advokatūra, įstatymo priversta, net be egzamino privalėjo vėl įsileisti net ir tokius kandidatus. Tokia landa veikė ilgiau nei vienerius metus. Štai tuo metu advokatais buvo pripažinti asmenys, visai nepasiruošę advokato darbui, neretai ir neturintys ne tik reikiamų asmeninių savybių, bet ir teisinių žinių – įvairūs policininkai, tyrėjai, buvę tardytojai, juridinių skyrių vadovai ir pan.
Reikia pripažinti, kad laikui bėgant dalis tų žmonių savo pastangų ir senosios tarpukario advokatūros tradicijas menančių profesionalų dėka tapo garbingais advokatais. Deja, dalis jų taip ir liko nepakeitę atsineštos vertybių sistemos.
Valickų šeima
Ko gero, nesuklysiu teigdama, kad iš tos senosios nepersitvarkiusios „gvardijos“ yra ir dabar jau buvęs advokatas iš Rokiškio Jonas Valickas (62 m.). Beveik prieš 20 metų rajono prokuratūros prokuroro padėjėju dirbusiam J. Valickui buvo iškelta baudžiamoji byla. Netekęs tarnybos prokuratūroje, jis ėmėsi advokato praktikos. „Advokatavo“ taip, kad iki šiol neišbrenda iš teismų. Tik ne kaip klientų gynėjas, o kaip kaltinamasis.
Šiuo metu jis bei jo sūnus Egdaras Valickas (28 m.) kaltinami dokumentų klastojimu ir sukčiavimu, o J. Valickas – dar ir piktnaudžiavimu tarnyba. O rokiškietė Janina Daščioraitė, kuriai teisme yra atstovavęs J. Valickas, – melagingų parodymu davimu. Savo kaltę visi teisiamieji neigia.
Ikiteisminį tyrimą kontroliavę prokurorai tvirtina, jog daugiau nei prieš 4 metus J. Valickas suklastojo žemės sklypo padalijimo projektą. Vienoje civilinėje byloje, kurioje jis atstovavo J. Daščioraitei, pasirašė už architektą, o suklastotą dokumentą pristatė teismui.
Taip pat įtariama, kad J. Valickas darė poveikį minėtam architektui ir siūlė beveik pusantro tūkstančio litų už tai, kad šis duotų melagingus parodymus policijoje.
Prokurorai surinko duomenų, kad jaunasis E. Valickas siekė pasipelnyti iš draudimo. Jis norėjo gauti beveik 15 000 litų už „avariją“ Vilniuje. Tėvas – J. Valickas – padėjo sūnui imituoti ją ir prieš atvykstant vertintojui apgadino motociklą, kad nuostolių suma būtų didesnė.
Tačiau bylos nagrinėjimas vis stringa, nes paeiliui suserga tai vienas, tai kitas teisiamasis. Pasitaiko, kad sveikata ima ir sušlubuoja net ir teismo salėje. Štai sausio mėnesį vykusiame teismo posėdyje J. Daščioraitė pasijuto prastai. Be to, nuolat reiškiamos įvairios pretenzijos. Viena tokių – nušalinti teisėją Algirdą Gaputį, nes, girdi, jis šališkas. J. Daščioraitė piktinosi, kad, kai dėl ligos ji neatvyko į teismą, teisėjas per posėdį viešai pranešė apie jos sveikatos būklę. Tačiau teisėjas nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino. Kyla įtarimų, kad kaltinamieji specialiai vilkino bylą, nes J. Daščioraitei senatis suėjo vakar, o Valickams – kitų metų balandį.
Parodymus keičia ir liudininkai – ypač nežino, kaip elgtis į visą šį reikalą įpainiotas architektas. Vieną kartą jis aiškina, kad tai jo parašas, tik, kai rašėsi, buvęs girtas, kitą sykį jau tvirtina, kad parašas ne jo. Beje, vyrui už tokį „blaškymąsi“ gręsia baudžiamoji atsakomybė dėl melagingų parodymų davimo.
Nubaustas už aplaidumą
J. Valickas yra ir anksčiau teistas. Teista ir jo žmona, buvusi „Sodros“ Rokiškio skyriaus vedėja Nijolė Anzelma Valickienė.
Pernai gegužę Panevėžio apylinkės teisme J. Valickas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir disponavimą suklastotu dokumentu, jam paskirta 14 950 litų bauda.
Ši bausmė buvo subendrinta su metais anksčiau paskirta ir nesumokėta bauda dėl suklastoto bankroto administratoriaus pažymėjimo įgijimo ir panaudojimo.
Nusikaltimų valstybės tarnybai baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą atlikę STT Panevėžio valdybos pareigūnai nustatė, kad advokatas J. Valickas, stengdamasis pateisinti dėl savo aplaidumo praleistus teismo posėdžius Rokiškio rajono apylinkės teisme, paprašė sūnaus gauti iš vienos kaunietės gydytojos nedarbingumo pažymėjimą, nors pats tuo metu nesirgo ir pas gydytoją nesilankė. Sūnus tą suklastotą dokumentą gavo ir J. Valickas, padaręs nedarbingumo pažymėjimo kopiją ir ją patvirtinęs savo parašu, pateikė Rokiškio rajono apylinkės teismui.
Klastojo dokumentus
Pernai kovą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) padėjo tašką dar vienoje su advokatu J. Valicku susijusioje byloje. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal šio kasacinį skundą, LAT jį atmetė ir paliko galioti žemesnės instancijos teismų priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo J. Valickas buvo pripažintas kaltu dėl suklastotų dokumentų įgijimo ir panaudojimo. Buvusiam advokatui buvo paskirta 1950 litų bauda.
Šį kartą advokatas J. Valickas įkliuvo norėdamas pratęsti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą. Pagal įstatymus, pažymėjimo galiojimą be egzamino galima pratęsti tik tuomet, kai kandidatas per metus būna išklausęs ne mažiau nei 32 valandų kvalifikacijos kėlimo kursų.
Kaip paaiškėjo, J. Valickas paprašė savo sūnaus pasikalbėti su Lietuvos advokatūros referentu Tomu Gyliu, kad pastarasis išduotų pažymėjimus, kuriais patvirtinama, jog J. Valickas dalyvavo Lietuvos advokatūros seminaruose. Už pagalbą advokatas perdavė brendžio butelį, už kurį Lietuvos advokatūros referentas suklastojo 33 pažymėjimus, kuriuose melagingai nurodyta, jog teisininkas dalyvavo 113 valandų trukusiuose Lietuvos advokatūros seminaruose 2006-2009 metais.
Ši istorija netrukus išlindo į viešumą, nes Panevėžio apygardos teismas pareigūnams buvo leidęs slapta klausytis J. Valicko mobiliojo telefono. Nors advokatas ir aiškino, kad jo atžvilgiu negalima taikyti operatyvinių veiksmų, tačiau teismas pabrėžė, kad Operatyvinės veiklos įstatyme yra numatyta, jog taikyti operatyvinę veiklą draudžiama tik šalies prezidento atžvilgiu.
Nuteistas ir buvęs referentas T. Gylys. Už dokumentų suklastojimą teismas jam taip pat skyrė 1 950 litų baudą.
Papirko teisėją
Pernai gegužę Vilniaus miesto apylinkės teismą pasiekė baudžiamoji byla dėl Vilniaus advokato Vitoldo Petravičiaus nusikalstamų veikų – Vilniaus apygardos teismo teisėjo (dabar jau buvusio) Ryšardo Skirtuno papirkimo ir prekybos poveikiu.
Kaip jau „Akistata“ yra rašiusi, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad advokatas V. Petravičius iš nuteistojo Laimono Jurgelevičiaus reikalavo duoti ir vėliau per du kartus priėmė 13 000 litų kyšį. Už tai advokatas pažadėjo paveikti pažįstamą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Ryšardą Skirtuną kad šis, nagrinėdamas L. Jurgelevičiaus bylą apeliacine tvarka, priimtų nuteistajam palankius sprendimus.
Vėliau V. Petravičius kartu su L. Jurgelevičiumi per du kartus teisėjui R. Skirtunui perdavė 32 000 litų kyšį. Pinigai buvo skirti tam, kad teisėjas „kaip nors paveiktų“ Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, kad būtent R. Skirtunas būtų paskirtas į teisėjų kolegiją, apeliacine tvarka nagrinėsiančią L. Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą, ir galėtų „pasukti reikalus“ nuteistojo naudai.
STT Vilniaus valdybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai V. Petravičių sulaikė 2012 metų balandį. Per kratą teisėjo kabinete buvo rasti V. Petravičiaus perduoti pinigai.
Taigi, Vilniaus apylinkės teismas bylą baigė baudžiamuoju įsakymu ir skyrė V. Petravičiui 225 MGL – 29 250 litų baudą.
Beje, teisėjo karjerą baigė ir kyšį paėmęs teisėjas R. Skirtunas. Jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl kyšininkavimo. Šių metų kovo pabaigoje Kauno apygardos teismas už kyšininkavimą bei prekybą poveikiu buvusiam teisėjui R. Skirtunui skyrė 130 000 litų baudą. L. Jurgelevičius už teisėjo papirkimą ir prekybą poveikiu nuteistas 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Poveikis liudininkui
Dar vienas sostinės advokatas Aivaras Škėma savo karjerą užbaigė 2012 metais. STT Vilniaus valdybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai įtarė, kad šis advokatas, stengdamas, kad jo ginamasis Marjanas Blaževičius, kuris buvo įtariamasis nusikalstamos Lapinų grupuotės byloje, išvengtų baudžiamosios atsakomybės už inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ėmėsi neteisėtos veiklos – spaudė liudytoją teismui duoti melagingus parodymus. Už tokią „paslaugą“ advokatas esą žadėjo atlygį.
Liudytojas advokatui nieko nepažadėjo, tačiau apie pasiūlymą informavo pareigūnus.
Advokatas M. Blaževičių gynė nuo 2010-ųjų, tačiau sulaukęs įtarimų, nuo gynybos buvo nušalintas. A. Škėmos gintas M. Blaževičius buvo teisiamas su dar 32 įtariamaisiais, kurie buvo kaltinami narkotikų prekyba, nužudymais, neteisėtu šaunamojo ginklo panaudojimu ir kitais nusikaltimais. Beje, šių metų gegužę M. Blaževičius ir 23 jo bendrai išgirdo nuosprendžius. M. Blazavičius už grotų „sėdo“ 8 su puse metų.
2012 metų vasarą Vilniaus 1-asis apylinkės teismas pripažino A. Škėmą kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir skyrė 26 000 litų baudą.
Tačiau advokatas savo kaltės nepripažino ir apkaltinamąjį nuosprendį apskundė apeliacine tvarka.
Po metų, vasarį, Vilniaus apygardos teismas atmetė dėl piktnaudžiavimo ir poveikio liudytojui kaltu pripažinto advokato A. Škėmos apeliacinį skundą. Šis nuosprendis įsiteisėjo iš karto – A. Škėma privalėjo sumokėti baudą ir neteko leidimo verstis advokato praktika. Šį darbą jis dirbo beveik ketverius metus.
Tačiau A. Škėma nenuleido rankų ir parašė kasacinį skundą. Įsisukusi teismų karusėlė jo baudžiamąją bylą vėl „atsuko“ į Vilniaus apygardos teismą ir šiomis dienomis A. Škėma turėtų išgirsti naują verdiktą.
Pažadų meistrai
Daugelis teisėjų vis dažniau ir garsiau piktinasi nesąžiningu kai kurių advokatų elgesiu. „Iš pradžių advokatas savo ginamąjį gali pamaitinti pažadais, kad viskas bus gerai, viskas vyks taip, kaip jis tikisi, – aiškino kalbinti teisėjai. – Tačiau proceso metu, kai ima ryškėti, jog įkalčiai ir parodymai liudija ne jo naudai, advokatai kartais ima kaltę versti teisėjui ir spausti jį. Ginamajam neretai sakoma, kad bylos baigtis priklauso tik nuo teisėjo, bet, girdi, reikia...patept. O ar ištikrųjų tepa ir ar tas „tepimas“ imamas – kita kalba“.
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas M. Klemenis, pats pabuvojęs „tepamojo“ kailyje, komentuoja taip: „Manau, kyšininkavimą lemia visuomenėje įsigalėjęs nebaudžiamumo principas. Kartą iš advokato (ne A. Jonausko) išgirdau užuominą, kad skoloje neliks už jam ir jo klientui naudingą sprendimą. Aš jam nieko nežadėjau ir priėmiau tokį sprendimą, kokį man atrodė priimti teisinga. Šis nenaudingas to advokato klientui sprendimas buvo apskųstas aukštesnės instancijos teismui, tačiau jo nepakeitė ir vyresnieji kolegos. Po kurio laiko tas žmogelis, sutiktas parduotuvėje, prasitarė, jog advokatas „nurašė ant manęs 2000 litų už palankų sprendimą“. Po teismo advokatas, girdi, jam sakęs, kad nesutinka teisėjo, ir neva negali atsiimti pinigų. Girdi, sekretorė neįleidžia pas teisėją į kabinetą“...
Teisėjas sako, jog bėda ta, kad žmonės pasiryžę mokėti duoklę už jiems palankų sprendimą, o ne sąžiningai prisiimti atsakomybę.
Beje, daugelyje teismų teisėjams įrengtos atskiros nuo pasėdžių salių darbo vietos ir pas juos pakliūti ne taip paprasta. Taip daroma ne tik tam, kad teisėjas turėtų normalias darbo sąlygas, bet ir kad būtų kuo mažiau interpretacijų teisėjų galimo papirkinėjimo tema. Tačiau advokatas, turintis teisę susitikti su teisėju, ima ir pasinaudoja „geradario paštininko“ teisėmis.
Atsakingi ir politikai
Sakoma, kad „lašas deguto visą medaus statinę pagadina“. O pastaruoju metu tų „šaukštų“ vis daugėja. Nepriekaištingos reputacijos advokatai tvirtina, kad už šios problemos atsiradimą ir egzistavimą atsakingi politikai, kurie tai švelnino, tai griežtino reikalavimus būsimiems advokatams, keisdami įstatymą iki šių dienų beveik 10 kartų. Tačiau, anot specialistų, nė sykio negrąžino pretendentų į advokatus reputacijos kartelės į 2001 metų lygį.
Paradoksas, tačiau pernai Seimas nusprendė, kad nepriekaištingos reputacijos advokatas yra ir tas, kuris teistas ir už sunkų nusikaltimą – o tokiais laikomi ir didžioji dalis korupcinių nusikaltimų. Tokių teistųjų į savo ratą neįsileidžia nei notarai, nei antstoliai, nei teisėjai ar prokurorai.
Pasak „Akistatą“ konsultavusių specialistų, didžiausia bėda, kad advokatūra neturi įstatyminio instrumento, kuris leistų nepriimti prastos reputacijos ar reikiamų savybių neturinčių asmenų į advokatūrą. Dabar korumpuoti advokatai lengvai išsisuka, dažnai pripažindami kaltę, mušdamiesi į krūtinę, kad labai gailisi ir daugiau taip nebesielgs, prašydami, kad nutrauktų baudžiamąją bylą pagal laidavimą ir po laikino nušalinimo nuo darbo jie nepraranda galimybės be jokių egzaminų sugrįžti į darbą. O Advokatūros savivaldos organai, tokie kaip Advokatų garbės teismas, advokatų taryba neturi jokių juridinių galių, kad galėtų išvalyti savo gretas nuo tų, kurie sukompromitavo advokato vardą, pažeidė drausmę, padarė nusikalstamas veikas.
Aurelija Žutautienė
