Rusija savų neišduoda
Šiuo metu Policijos departamento ieškomiausių asmenų sąraše – septynios pavardės. Pirmąsias tris labiausiai ieškomų įtariamųjų dešimtuko vietas jau daug metų užimantys nusikaltimais žmoniškumui kaltinami asmenys nė nemano slapstytis. Tai Česlavas Mlynikas (54 m.), Aleksandras Ryžovas (46 m.) ir Andrejus Laktionovas (48 m.), kurie įtariami, jog ankstų 1991 metų liepos mėnesio rytą drauge su kitais tuometinės Sovietų Sąjungos specialiojo milicijos būrio – OMON’o – Rygos padalinio smogikais užpuolė ir sušaudė beginklius Medininkų pasienio posto darbuotojus.
Tuomet žuvo net septyni statybiniame vagonėlyje įsikūrusiame poste nakvoję nepriklausomos Lietuvos pareigūnai: Vilniaus miesto muitinės inspektoriai Antanas Musteikis bei Stanislovas Orlavičius, šios muitinės stažuotojas Ričardas Rabavičius, Kelių policijos valdybos policininkai Algirdas Kazlauskas bei Juozas Janonis, „Aro“ greitojo reagavimo rinktinės policininkai Algimantas Juozakas bei Mindaugas Balavakas. Dar vienas Vilniaus muitinės inspektorius – Tomas Šernas – buvo sunkiai sužeistas, ilgai gydytas ir liko neįgalus. Vėliau jis tapo evangelikų reformatų pastoriumi.
Šios bylos tyrimą vykdantiems Lietuvos teisėsaugininkams iki šiol pavyko sulaikyti ir nuteisti tik vieną šio specialiojo Rusijos baudėjų būrio narį – Konstantiną Nikuliną, kuris Latvijoje gyveno Michailovo pavarde. Dabar kalėti iki gyvos galvos nuteistas K. Nikulinas-Michailovas savo kaltės nepripažįsta ir tikina, atseit tą lemtingą dieną net nebuvęs Medininkuose.
Likę trys pagrindiniai įtariamieji gyvena Rusijoje ir turi šios šalies pilietybę. Pagal Rusijos įstatymus jie negali būti išduoti kitai valstybei, todėl jaučiasi nebaudžiami. Generalinė prokuratūra siekia už akių nuteisti Medininkų žudynių bylos įtariamuosius. Pernai gruodžio 30-ąją Generalinė prokuratūra perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti baudžiamąją bylą dėl Medininkuose 1991 metais liepos 31 dieną įvykdyto nusikaltimo žmoniškumui, kurioje kaltinamaisiais pripažinti Rusijos piliečiai Andrejus Laktionovas, Česlavas Mlinykas ir Aleksandras Ryžovas.
Beje, bylą kurioje kaltinimai dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui 1991 metais pareikšti buvusiems Vilniaus sovietų specialiosios paskirties milicijos OMON vadams – Boleslovui Makutynovičiui ir Vladimirui Razvodovui jau nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Teismas yra konstatavęs, kad abu kaltinamieji vengia atvykti į posėdžius, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant. Buvusių omonininkų interesams atstovauja valstybės skirti advokatai.
Šioje byloje prokurorai atskleidė 16 Lietuvos pasienio postų užpuolimo, ginklų grobimo, žmonių sužalojimo bei apšaudymo epizodų.
Šautuvu – į moteris
Dabar ieškomų asmenų sąraše ketvirtuoju numeriu įrašytas Algirdas Aleksa (g. 1951 m. ). Trakų policija dar nuo 2008-ųjų Vėlinių ieško lapkričio 1-osios vakarą nušautos Julijanavos kaimo gyventojos Česlavos Albertavičienės (55 m.) žudiko. Šiuo nusikaltimu ir įtariamas buvęs moters sugyventinis A. Aleksa.
Taigi, 2008 metų Visų šventųjų dieną A. Aleksa, patykojęs Č. Albertavičienės prie kapinių, bandė su ja neva taikytis. Moteris į kalbas nesileido ir iš namų išvyto agresyvaus sugyventinio atgal priimti nesutiko, todėl A. Aleksa ištraukė ją iš automobilio ir trenkė per veidą.
Vėliau A. Aleksa nuvažiavo prie savo aukos namų ir iš nelegaliai laikomo medžioklinio šautuvo kelis kartus per langą šovė į prie stalo sėdinčias Č. Albertavičienę, jos motiną Eleną (77 m.) ir dukterį Rasą (27 m.).
Vyresniosios moterys suspėjo įbėgti į virtuvę, o lengviausiai sužeista jaunoji Rasa pasislėpė miegamajame. Į vidų įsibrovęs A. Aleksa motinos akivaizdoje vienu šūviu nušovė Č. Albertavičienę. Paskui, išėjęs į lauką, dar kartą per langą pykštelėjo į už šaldytuvo tūnančią jos motiną Eleną.
Rasos, ant savęs karštligiškai užsivertusios čiužinių ir pagalvių, žudikas nepastebėjo, todėl ji suspėjo paskambinti Lentvaryje gyvenančiam motinos broliui ir paprašyti pagalbos. Pastarasis iškvietė policiją ir paskambino garbaus amžiaus artimiausiam Č. Albertavičienės kaimynui. Šis išėjęs į lauką pykštelėjo į orą iš savo lygiavamzdžio. Matyt, išgąsdintas to šūvio A. Aleksa, prieš tai dar išdaužęs Č. Albertavičienės automobilio langus, per laukus nuėjo iki tolėliau palikto savo automobilio ir nuvažiavo. Automobilis vėliau buvo rastas prie įtariamojo namų Taučionių kaime netoli Onuškio.
Su policija atskubėję medikai iš arti nušautai Č. Albertavičienei padėti niekuo nebegalėjo, o į sostinės ligoninę išvežtos sunkiai sužeistos Elena bei Rasa ilgainiui pasveiko.
Karštais pėdsakais įtariamojo surasti nepavyko, nors jo ieškoti buvo pasitelkti ir kinologai su šunimis, ir sraigtasparnis. Buvo kalbama, jog Vievyje gyvenančiai savo seseriai paskambinęs A. Aleksa pasakęs, kad gyvo jo niekas nebepamatysią. Tačiau šio žudiko psichologinį portretą išanalizavę kriminalistai abejoja, kad jis galėjo ryžtis savižudybei. Nepaneigtos versijos ir, kad A. Aleksa galėjo nuskęsti pelkėje arba pabėgti į užsienį.
Viltis sudaužė teismai
Penktasis sąraše – buvęs Kalvarijos politikas Algirdas Geležius (40 m.). Ieškomiausių nusikaltėlių sąraše jis atsiduria jau antrą kartą.
Ta istorija prasidėjo 1994-ųjų balandį, kai mįslingai dingo Kalvarijos gyventojai Raimondas Akelis (24 m.) ir Zenius Valinčius (19 m.). Nuo to laiko niekas jų nematė nei gyvų, nei mirusių. Neabejojama, kad abu vyrai tada buvo nužudyti, bet nežinoma jų palaidojimo vieta.
Teismas nustatė, kad tąkart iš A. Geležiaus motinos namų buvo dingę jo brolio 16 000 litų, tad tuomečio Kauno kūno kultūros instituto studentas A. Geležius, į pagalbą pasikvietęs 3 asmenis, siekė atgauti pavogtuosius pinigus, nes įtarė R. Akelį ir Z. Valinčių. Šie vyrai buvo pagrobti gatvėje ir įgrūsti į automobilį.
Tariamiems vagišiams prie Kalvarijos apylinkėse esančio ežero buvo surengta egzekucija: jie buvo pririšti prie medžio ir mušami, pagrobėjai iškasė duobę ir liepė į ją lipti abiem, o tada A. Geležius abu nušovė ir subadė medžiokliniu peiliu.
Iškart po įvykio A. Geležiaus kaltė buvo neįrodyta, o 2004-aisiais jį Vilniaus policijos pareigūnams dėl to paties nužudymo įskundė pusbrolis Algirdas V. (jis neseniai mirė po sunkios ligos), buvo surasti liudytojai. 2005 metais A. Geležius jau slapstėsi ir buvo ieškomiausių Lietuvos nusikaltėlių dešimtuke, bet po gero pusmečio pats prisistatė į prokuratūrą.
2006 metais A. Geležius buvo pašalintas iš Kalvarijos savivaldybės tarybos, nes slapstydamasis nelankė posėdžių, netrukus tuometė Liberalų demokratų partija (dabar – partija „Tvarka ir teisingumas“) sustabdė A. Geležiaus – ir partijos Kalvarijos skyriaus pirmininko, ir partijos nario – įgaliojimus.
Po to prasidėjo teismų karuselė. 2009 metais jis buvo išteisintas Kauno apygardos teismo, „neįrodžius, jog dalyvavo nusikaltime“. 2010-aisiais šį nuosprendį patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas. Kuriozas, tačiau tas pats teismas, lyg būtų praregėjęs, po 2 metų nuosprendį apvertė aukštyn kojomis – 2012-ųjų lapkričio 27-ąją paskelbė, kad už 1994-aisiais nužudytus du Kalvarijos gyventojus buvęs politikas turi kalėti 14 metų.
Nuteistasis nuosprendžio negirdėjo, nes neatvyko į teismą ir vėl spruko. Gruodžio 11-ąją buvo paskelbta jo paieška. Slapstydamasis A. Geležius kreipėsi pagalbos į Seimo narius, tačiau šie nesikiša į teismų darbą. A. Geležiaus viltis, ko gero, buvo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, į kurį jis, padedamas advokatų ir žmonos, kreipėsi jau slapstydamasis. Tačiau ir šis teismas, išnagrinėjęs kasacinius skundus, tik patvirtino ankstesnįjį nuosprendį – A. Geležius liko apkaltintas ir nuteistas.
Liko tik vienas
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas vis dar ieško Gedimino Kiečio (25 m.). Į policijos ieškomiausių asmenų dešimtuką G. Kietis ir Andrius Gelčius (28 m.) įtraukti nuo 2010 metų sausio 21 dienos, kai smurtinius nusikaltimus tiriantys kriminalistai išsiaiškino, kad jiedu siejami su 2009 metų spalio 31-osios kruvinu įvykiu Laisvės alėjoje, prie „Metelicos“ naktinio klubo. Tuomet apie trečią valandą nakties prie šio klubo per incidentą peiliu buvo padurtas Vytenis Girnius (29 m.). Nuo žaizdos kirkšnyje jis netrukus mirė ligoninėje, o įtariamieji dėl jo mirties – pasislėpė.
A. Gelčius buvo sulaikytas Ispanijoje, kurioje esą gyveno 3 metus. Jo teigimu, šioje šalyje jis kelias savaites iki sulaikymo dirbo autoservise. Iki atvykdamas į Ispaniją įtariamasis teigė gyvenęs ir dirbęs Vokietijoje. 2009-ųjų spalio 31-ąją jis buvo trumpam grįžęs iš Vokietijos, į kurią po mirtimi pasibaigusio įvykio ir sugrįžo. Sugrąžintas į tėvynę A. Gelčius tvirtino esąs nekaltas, nesislapstęs. Iš dalies Kauno apygardos teismas tai patvirtino. Buvęs vienas ieškomiausių Lietuvos nusikaltėlių A. Gelčius išteisintas dėl žmogžudystės ir nubaustas pusantrų metų laisvės atėmimo bausme už viešosios tvarkos pažeidimą.
O už nužudymą to paties Kauno apygardos teismo buvo nuteistas Mantvydas Ananka (29 m.). Jis nuosprendį buvo apskundęs ir kaip tik liepos mėnesį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad prie Kauno Laisvės alėjoje veikiančio naktinio klubo „Metelica“ draugą nužudęs M. Ananka įkalinimo įstaigoje turės praleisti 11 metų. Jis taip pat turės sumokėti 200 000 litų neturtinės žalos atlyginimą nužudytojo artimiesiems. Tuo pačiu arba kitais nuosprendžiais už viešosios tvarkos pažeidimą buvo nuteisti Andrius Pivrikas (26 m.) ir Gintaras Anuska (31m.). A. Pivrikui buvo skirta kalėti vienerius metus ir 7 mėnesius, o G. Anuskai ir A. Gelčiui – po pusantrų metų.
Tikėkimės, kad ateis eilė ir G. Kiečiui.
Policijos labiausiai ieškomų asmenų sąraše, be išvardytųjų kone vien su smurtiniais nusikaltimais susijusių asmenų, šiuo metu telikęs tik vienas sukčiavimu kaltinamas įtariamasis. Tai Linijus Motiejūnas (g. 1976 m.) – jis įtariamas su grupe bendrininkų iš valstybės biudžeto sukčiaudamas pasisavinęs daugiau kaip 4 milijonus litų PVM’o, be to, pasikėsinęs pasisavinti dar maždaug milijoną litų.
Sąrašas kinta
Policijos labiausiai ieškomų asmenų sąrašas nuolat kinta. Nemaža pasislėpusių įtariamųjų dalis įkliūva kirsdami valstybės sieną ar atskridę į tarptautinius Lietuvos oro uostus. Vis daugiau bėglių sulaikomi ir grąžinami į Lietuvą, kai pakartotinai nusižengia užsienio šalyse. Kone visose Skandinavijos valstybėse, Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje atvykėliams iš Lietuvos skiriamas gerokai didesnis teisėsaugos struktūrų dėmesys, todėl net už paprastą eismo taisyklių pažeidimą sustabdyto kokio nors mūsų tautiečio dosjė dažnai nuodugniai tikrinama.
Lietuvoje besislapstančių įtariamųjų gana sėkmingai ieško teritoriniuose policijos komisariatuose veikiantys asmenų paieškos padaliniai.
Žana Kapustina
