Advokatų misija – teisinėmis priemonėmis padėti klientui. Tačiau, deja, neretai advokatas savo darbe imasi neleistinų priemonių, kad tik išsuktų savo ginamąjį nuo šiam gresiančios bausmės. Faktai rodo, jog ne vienam jų teko nusivilkti advokato mantiją, pasėdėti areštinėje ir mokėti didžiules baudas.
„Padėjo“ nuteistiesiems
Prieš gerą savaitę įtariami prekyba poveikiu, papirkimu ir kyšininkavimu Alytuje buvo sulaikyti keli asmenys, tarp kurių – ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Edgaras Burzdžius bei Alytaus mieste dirbantis advokatas Kostas Žilinskas (67 m.). Pastarasis ponas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnų buvo sulaikytas jau antrą kartą. Pirmąjį kartą K. Žilinskas STT agentams užkliuvo pernai spalį. Jis buvo įtariamas paėmęs 15 000 litų už tai, kad anksčiau laiko būtų paleistas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bausmę atliekantis nuteistasis. Ar paleisti nuteistąjį anksčiau laiko po Lygtinės komisijos verdikto, galutinį sprendimą turėjo priimti Kaišiadorių rajono apylinkės teimas. Šio teismo teisėjui ir to paties rajono prokurorui neva ir turėjo atitekti šie pinigai.
Šį kartą pareigūnų gautais duomenimis, nemažu piniginiu kyšiu, kurio dydis neskelbiamas, buvo siekiama paveikti prokurorą E. Burdžių, kad šis taip organizuotų ikiteisminį tyrimą, jog byla nepatektų į teismą. Įtariamasis toje byloje iš anksto susitarė su advokatu, o kyšį sutartą dieną perdavė du asmenys. Tuomet juos ir sulaikė STT pareigūnai.
Sulaikytųjų darbo vietose buvo atliktos kratos, atlikti kiti procesiniai veiksmai. Prokurorai prašė ir teismas priėmė nutartį E. Burdžių suimti 7, o K. Žilinską – 14 parų. Kaip paaiškino Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Tomas Staniulis, jei atsiras teisinis pagrindas, bus prašoma teismo suėmimą pratęsti. „Tačiau paprastai griežtos kardomosios priemonės sulaikytiesiems skiriamos tik tuomet, kai yra duomenų, kad asmuo gali pasislėpti, – sakė T. Staniulis. – Šiuo atveju, ko gero, užteks ir švelnesnių kardomųjų priemonių, tarkim, pasižadėjimo neišvykti“.
Alytaus apylinkės vyriausiasis prokuroras Stasys Kasiulis žurnalistams tvirtino, jog jo pavaldinys iki šiol dirbo be priekaištų, įveikė gana painius ikiteisminius tyrimus, išsiaiškino gan sudėtingų nusikaltimų.
Beje, besekant minėtus pareigūnus, STT agentus sudomino ir kito, tos pačios advokatų kontoros, kurioje dirbo ir A. Žilinskas, advokato Artūro Kuzmos veikla – praėjusios savaitės pabaigoje jis irgi laikinai atsidūrė areštinėje. Pareigūnai įtaria, kad šis advokatas taip pat ketino neteisėtai padėti savo ginamajam. A. Kuzma advokatu dirba 13 metų.
Buvo girtas
Na o šiek tiek anksčiau STT Kauno valdybos pareigūnai, įtardami prekyba poveikiu, Kaune sulaikė Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoroje dirbantį advokatą Vaclovą Kaminskį.
Įtariama, jog jis iš asmens reikalavo kyšio, už tai žadėdamas paveikti prokurorą, kad kyšio davėjo šeimos nariui, sulaikytam pagal Europos arešto orderį, nebūtų skiriamas suėmimas.
Tyrimas buvo pradėtas, kai į pareigūnus kreipėsi advokato veiksmais pasipiktinęs žmogus. Advokatas sulaikytas taikant teismo sankcionuotą nusikalstamos veikos modelį.
Jo darbo vietoje buvo atlikta krata, kurios metu rasti ir paimti pinigai bei tyrimui reikšmingi dokumentai. Pasak pareigūnų, advokatas reikalavo 2000 litų. Darbo vietoje sulaikytam advokatui nustatytas 2,06 promilės girtumas. V. Kaminskis buvo uždarytas į areštinę, o kai išblaivėjo, buvo paleistas į namus, paskiriant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Advokatas savo kaltę neigia, tikina esą prieš jį surengta provokacija.
V. Kaminskis ne vienerius metus dirbo policijoje, o advokato karjerą pradėjo 2004 metais. Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoroje jis darbuojasi nuo 2005-ųjų pabaigos. Šiuo metu jo baudžiamoji byla pagreitinto proceso tvarka perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Neteisėtai praturtėjo?
Šių metų balandį sostinės teisėsaugos pareigūnų akiratyje ir vėl atsidūrė garsusis advokatas ir „seklys“, tuo metu dar ir Vilniaus miesto 3-iosios advokatų kontoros seniūnas Juzefas Kozubovskis (49 m.), advokato praktika vertęsis nuo 1995 metų.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnams ir prokurorams parūpo, kaip šis teisininkas susikrovė didžiulius turtus. J. Kozubovskiui buvo pareikšti įtarimai dėl galimo neteisėto vertimosi komercine, finansine ar profesine veikla bei galimo neteisėto praturtėjimo.
2010 metais, kai FNTT, Muitinės ir kitų tarnybų pareigūnai ėmė tikrinti asmenis, įtartinais būdais įgijusius daug kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į jų akiratį ir pakliuvo J. Kozubovskis, kurio turto buvo priskaičiuota bene už 4 su puse milijono litų. Vyras ignoravo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareigūnų kvietimą atvykti ir pateikti dokumentus, įrodančių turtų kilmę. Tuomet FNTT ėmė vyrą stebėti.
Šantažavo prokurorą
Ir surinko tiek įdomių duomenų, kad gegužės mėnesį teismo buvo paprašyta J. Kozubovskį suimti – gauta įrodymų, kad šis šantažuoja ikiteisminį tyrimą dėl jo neteisėto praturtėjimo kontroliuojantį Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius prokurorą Giedrių Tarasevičių. Turėta duomenų, kad J. Kozubovskis grasino prokurorui jį sukompromituoti, jei šis nepanaikins kaltinimų dėl neteisėto praturtėjimo ir nenutrauks bylos. Taip pat J. Kozubovskiui buvo aktualu ir, kad būtų panaikintas jo teisių apribojimas į turimą turtą. Kartu su J. Kozubovskiu STT pareigūnai sulaikė ir dar vieną asmenį, sekusį ir neteisėtai rinkusį informaciją apie aukščiausių teisėsaugos institucijų pareigūnų privatų gyvenimą. Įtariama, kad jis veikė J. Kozubovskio paliepimu.
Taigi, nesukalbamam prokurorui buvo primintos senos nuodėmės. Bylos duomenimis, G. Tarasevičius prieš daugiau nei trejus metus nesuvaldė nuosavo automobilio ir jį apgadino. Tuomet prokuroras nemanė, kad yra būtina kam nors apie tai pranešti, bet šantažuotojas tvirtino, kad atskleidus šį faktą, prokuroro karjerai iškiltų didelė grėsmė. Taip pat prokurorui buvo priminta, kad jis neinformavo savo vadovybės apie jam bandytą įsiūlyti kyšį: kelis butelius gėrimų ir medų. Neva šeimos pažįstami taip norėję atsilyginti už suteiktas teisines paslaugas. Tačiau prokuroras šių vaišių atsisakė.
Prasidėjus spaudimui prokuroras G. Tarasevičius apie visas su šantažu susijusias aplinkybes informavo Generalinės prokuratūros vadovybę. STT pareigūnai tuomet ir pradėjo tyrimą.
Nušalinti prokurorą!
Kai J. Kozubovskis buvo atvestas į teismą dėl kardomosios priemonės skyrimo, jo gynėjai iš karto pareikalavo nuo bylos nušalinti prokurorą Justą Laucių. Mat J. Kozubovskis prieš 10 metų buvo teisiamas kartu su cigarečių kontrabandos karaliumi tituluojamu Viliumi Karaliumi ir jo bendrais. Tik byla J. Kozubovskiui buvo nutraukta. Teisėsaugininkai nors ir įtarė, kad advokatas talkino kontrabandininkams, tačiau Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad J. Kozubovskio veiksmus būtų galima vertinti tik kaip advokato etikos pažeidimus, bet ne kaip nusikaltimą.
O V. Karaliaus bylas tyrė ir tiria prokuroras J. Laucius.
Birželio pradžioje teismas J. Kozubovskiui skyrė kardomąją priemonę – 15 parų suėmimą. Tačiau po poros savaičių Generalinė prokuratūra už 100 000 litų užstatą ir pasižadėjimą neišvykti jį paleido į laisvę.
Sugriovė karjerą
Beje, porą dienų anksčiau nei J. Kozubovskis, buvo sulaikytas ir asmuo, kuris, kaip įtariama, šio pavedimu sistemingai neteisėtai rinko informaciją apie aukščiausių teisėsaugos institucijų pareigūnų privatų gyvenimą. Po atliktų kratų J. Kozubovskio namuose ir automobilyje finansinių aferų tyrėjai buvo smarkiai nustebinti – mat jie rado daugybę įrodymų, kad ir patys buvo tapę advokato taikiniais. Jis ir jam talkinęs žmogus sekė mažiausiai 5 aukšto rango pareigūnus: FNTT prie VRM direktorių Vidaus tarnybos generolą Kęstutį Jucevičių, premjero patarėją teisėsaugos klausimais Raimondą Bakšį, buvusį FNTT Vilniaus skyriaus viršininką Valdą Grendelį ir kitus.
Beje, pastarajam J. Kozubovskis ir padėjo sugriauti karjerą. Mat dar dirbdamas FNTT V. Grendelis pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl J. Kozubovskio neteisėto praturtėjimo. Pastarasis nutarė sekti V. Grendelį ir pabandyti jį sukompromituoti.
J. Kozubovskis išsiaiškino, kad V. Grendelis, iš Molėtų grįždamas į Vilnių, viršijo greitį ir paskui bandė išsisukti. Neva kelių policijoje iš greičio matuoklio gauta fotografija nekokybiška – neįmanoma atpažinti, kas vairavo. Pareigūnai gavo duomenų, kad tuomet J. Kozubovskis tobulesne aparatūra iš negatyvo padarė naują nuotrauką, kur aiškiai matyti, jog automobilį vairuoja V. Grendelis. Kalbama, jog šiai informacijai pasklidus viešai, šiam bandė padėti R. Bakšys, tačiau V. Grendelis ir bandžiusi jam padėti FNTT Administravimo valdybos Teisės ir personalo viršininkė Rasa Karčiauskaitė sėdo į teisiamųjų suolą.
Šių metų gegužę Vilniaus apygardos teismas išteisino piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu kaltintą buvusį FNTT Vilniaus valdybos vadovą V. Grendelį. Apylinkės teismas jį buvo pripažinęs kaltu ir skyręs jam daugiau nei 11 000 litų baudą, o jam pagelbėjusiai R. Karčiauskaitei – 9 750 litų baudą. Abu nuteistieji nuosprendį apskundė.
Skundus išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad pagal surinktus įrodymus negalima konstatuoti, kad V. Grendelis sukurstė R. Karčiauskaitę atlikti neteisėtus veiksmus.
R. Karčiauskaitės skundas buvo atmestas, tačiau iš nuosprendžio pašalinta aplinkybė, kad ji veikė sukurstyta V. Grendelio. Moteris pasiekė, kad būtų gražinta į darbą ir už priverstines pravaikštas teismas jai priteisė daugiau nei 156 000 litų kompensaciją.
Sekė pats ir buvo sekamas
Sekdami J. Kozubovskį STT sekliai nustatė, jog šis seka ir dar vieną aukštą pareigūną FNTT direktorių K. Jucevičių – pastarasis buvo slapta fotografuojamas, fiksuojami jo susitikimai su įvairiais žmonėmis.
Tačiau J. Kozubovskis buvo gana akylus – greitai pastebėjo, kad ir pats yra sekamas. Jis ėmė saugotis. Tuo metu Valstybės saugumo departamento darbuotojai kaip tik irgi slapta sekę K. Jucevičių, pastebėjo ir J. Kozubovskio veiksmus. Jie įtarė, kad advokatas slapta klausosi FNTT vadovo pokalbių.
J. Kozubovskis greitai buvo suimtas. Eilinį kartą susitikęs su prokuroru G. Tarasevičiumi jis vėl užsiminė, jog šis už savo praeities nuodėmes galįs išlėkti darbo prokuratūroje. Pokalbis buvo įrašytas ir STT agentai birželio 3-ąją, atvykę į advokato darbovietę, uždėjo advokatui antrankius. Buvo sulaikyta ir J. Kozubovskio pagalbininkė Renata Bukinienė.
Kratų metu J. Kozubovskio namuose Vilniuje ir Molėtų rajone bei jo visureigyje pareigūnai aptiko įdomių radinių – modernią paklausymo per atstumą ir sekimo įrangą, sekimo metu padarytus garso bei vaizdo įrašus, dokumentus ir net keletą perukų.
Draugiški ryšiai
Marijampolietis advokatas Vidmantas Knezevičius irgi buvo pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu ir apgaulingos apskaitos tvarkymo. Jį birželio mėnesį baudžiamuoju įsakymu nuteisė Jurbarko rajono apylinkės teismas, paskyręs jam 20 280 litų baudą. Kadangi advokatas buvo 2 dienas sulaikytas, tai bauda jam sumažinta iki 19 760 litų. Dar 2 000 litų teismas iš V. Knezevičiaus konfiskavo valstybės naudai. Tai padaryta todėl, kad bylos duomenimis, šie pinigai įgyti nusikalstamu būdu. Tačiau advokatas suraitė skundą, tvirtindamas esąs nekaltas ir kad jam gali būti taikytos kitos drausminamos priemonės. Taigi, dabar jo baudžiamąją bylą nagrinės tas pats Jurbarko rajono apylinkės teismas, tik kitas teisėjas.
Šioje byloje kaip liudininkas buvo apklaustas ir Marijampolės teismo teisėjas Dainius Gudas. Teisėjui jokie įtarimai nepareikšti, tačiau draugystė su V. Knezevičiumi jam gali kainuoti karjerą.
Mat šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, gavusi STT Kauno valdybos pareigūnų medžiagą apie jo neteisėtus santykius su advokatu, inicijavo teisėjo D. Gudo atleidimą.
STT surinkta informacija liudija apie su teisėjo etika nesuderinamus neformalius teisėjo D. Gudo ir advokato V. Knezevičiaus santykius.
STT pareigūnai, įtardami prekyba poveikiu, dar metų pradžioje sulaikė advokatą V. Knezevičių. Advokatas buvo įtariamas, kad iš Marijampolės pataisos namuose atliekančių bausmę giminaičių galėjo gauti neteisėtą atlygį, pažadėjęs paveikti prokuratūros ir teismo darbuotojus priimti palankius sprendimus dėl jų lygtinio paleidimo į laisvę. Manoma, jog šiuos klausimus jis aptarinėjo ir su gerai pažįstamu teisėju D. Gudu.
Kaip praneša Nacionalinėje teismų administracijos Komunikacijos skyrius, rugpjūčio pabaigoje vykusiame Teisėjų tarybos (TT) posėdyje pakartotinai buvo svarstomas klausimas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo Dainiaus Gudo atleidimo iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą, tačiau joks sprendimas nebuvo priimtas.
„Apsvarsčius visas aplinkybes, nusprendėme, jog tam, kad susidarytume aiškią ir tvirtą poziciją, būtina dar kartą visiems TT nariams peržiūrėti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateiktą medžiagą – garso ir vaizdo įrašus“, – sakė TT pirmininkas Gintaras Kryževičius.
Auklės žmona
Pernai gegužę prieš Šiaulių apylinkės teismą stojo ir Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėją Mindaugą Klemenį bandęs papirkti advokatas Adomas Jonauskas (54 m.).
Buvusiam Mažeikių policijos komisaro pavaduotojui, 9-erius metus užsiimančiam advokato praktika A. Jonauskui turbūt nė nesisapnavo, kad ir pačiam teks sėstis į teisiamųjų suolą. Tačiau atsitiko taip, kad pernai balandžio 29-ąją STT pareigūnai sulaikė šį advokatą po to, kai jis Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui M. Klemeniui pastarojo darbo kabinete perdavė 3 000 litų kyšį. Sulaikytas A. Jonauskas tvirtino, kad jam „buvo labai gaila buvusio kaimyno, neįgalaus žmogaus“, eilinį kartą pagauto girto prie vairo Vytauto Venskaus, tad pabandė „padėti“, kad nebūtų konfiskuotas pastarojo įmonės vardu registruotas automobilis.
Mėgėjas važinėti „su kvapeliu“ advokatui už pagalbą atseikėjo 10 000 litų ir paprašė „reikalą sutvarkyti“. Kai V. Venskaus administracinė byla pakliuvo pas teisėją M. Klemenį, A. Jonauskas netruko pas jį apsilankyti ir pasiūlyti kyšį.
Tačiau teisėjas tokia „išpirka“ nesusigundė ir apie tai pranešė STT Šiaulių valdybos pareigūnams. Advokatas buvo sulaikytas šalia teismo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, ką tik palikęs teisėjo kabinete 3000 litų kyšį.
A. Jonauskas savo kaltę pripažino iš karto. Ir teisme visus bandė įtikinti elgęsis kilniaširdiškai, nes norėjęs padėti neįgaliam žmogui. „Esu pasiruošęs savo kaltę išpirkti, nežiūrint į tai, koks bus teismo nuosprendis. Aš manau, kad aš pakilsiu iš šito suklupimo, jeigu taip galima pasakyti, ir išpirksiu savo kaltę. Tikrai būsiu naudingas visuomenei“, – viešai žadėjo A. Jonauskas.
Beje, kad verslininkas V. Venskus net neabejojo, jog jam bus paskelbtas palankus sprendimas, liudija tai, kad į teismą, į bylos nagrinėjimą, išklausyti nutarimo jis atvažiavo automobiliu, kurį vairavo neturėdamas tam teisės.
Apylinkės teismas skyrė advokatui nemenką baudą. Kaip „Akistatą“ informavo Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas, A. Jonauskas apylinkės teismo nuosprendį apskundė prašydamas nutraukti baudžiamąją bylą, tvirtindamas, jog gailisi savo poelgio. Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi advokato skundą, atleido A. Jonauską nuo baudžiamosios atsakomybės už 100 MGL (13 000 litų) užstatą ir pagal laidavimą. Laiduotoja trejiems metams paskirta advokato žmona Zita Jonauskienė. Advokatas dar privalėjo sumokėti 25 MGL (3250 litų) į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ką jis jau ir padarė.
Kitame „Akistatos“ numeryje – apie iš teismų neišbrendančią buvusio advokato Jono Valicko šeimą ir kitus jo kolegas
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
